Mirusiųjų Karalienė (BAIGTA)

38. Dalis

Princo vis dar niekur nesimatė, bet Tatijana atrodo dėl to visiškai nesijaudino. Ji sveikinosi su kitais svarbiais vampyrais, palaikė pokalbį, o aš nenuleidau akių nuo medžiotojų. Kažkas čia buvo ne taip. Kažkas tikrai labai ne taip, tik niekaip negalėjau suprasti kas.
- O jeigu jis nepasirodys? – sušnabždėjau prisišliejusi prie Heido.
- Pasirodys, - jo ranka nuslydo ant mano liemens, bet tai nesumažino jaudulio.
- Heidai, kažkas čia ne taip.
Vaikinas pažvelgė į mane, bet dar jam nespėjus atsakyti visas šurmulys nutilo. Pro duris įžengė pasipuošęs princas, o už jo dešimčia vampyrų. Mano širdis iš karto pradėjo trankytis greičiau, pirštai virpėjo, ir aš stipriai įsikibau į Heido ranką.
Prisiminimai mane akimirksniu sukaustė. Mėnuo praleistas princo rūmuose virto košmaru. Kiekvienas jo įkandimas, siaubingas prisilietimas paliko nematomus randus ant mano kūno ir sielos.
Vampyrai prasiskirstė ir prie mūsų atsirado Tatijana. Moteris maloniai šypsojosi ir pažvelgė į savo sūnų kuris stovėjo vos keli metrai nuo mūsų.
Man pasidarė bloga, kojos atsisakė išlaikyti mane ir tik Heido padedama stovėjau. Mano smegenys taip greitai dirbo jog net įsiskaudėjo galvą.“ Ištrauk kuolą, smeik jam į krūtinę, ištrauk kuolą, smeik jam į krūtinę. „
Viskas aplinkui nurimo ir mano akys nukrypo į Elasą. Princas vos matomai šypsojosi ir visas jo žvilgsnis buvo nukreiptas į Tatijaną. Jis buvo toks pat kokį ir prisiminiau. Tamsūs plaukai, rudos akys kuriose galėjai matyti tik tamsą ir savo pačio baimę. Jis buvo medžiotojas, jis mėgo žaisti su savo aukomis ir ta vos matoma šypsena ant jo lūpų nežadėjo nieko gero.
- Motina, esu pagerbtas, - ištarė jis nusilenkdamas, bet nė akimirkai nenuleido savo akių nuo karalienės veido. – Džiaugiuosi žinodamas jog pabudai, ir esi visiškai atsigavusi. Kaip visada žavingas kūnas, vienas gražiausių kuriuos man teko matyti.
Suspaudžiau pirštus, dar truputis ir visas mano skrandžio turinys išlips pro viršų. Net nesuvokiau jog visa drebu, o Elasas net nepažvelgė į mane. Galėjau dabar priartėti ir jį nužudyti, bet už jo stovėjo dešimt vampyrų. Tik tiek. Jis atsivedė tik tiek savo apsaugai. To negalėjo būti, ir kuo daugiau apie tai galvojau tuo man darėsi baisiau.
- Elasai, džiaugiuosi jog atvykai, girdėjau gandus kurie man visai nepatinka. Norėčiau apie tai pasikalbėti.
- Žinoma, Motina. – jis atsitiesė ir Tatijana nusisukusi pradėjo eiti iki vienintelio čia esančio apvalaus stalo.
Heidas stipriai laikydamas mano liemenį pradėjo tempti pirmyn. Mano kvėpavimas buvo sunkus, o visą nugarą išmušė šaltas prakaitas. Negalėjau patikėti jog taip siaubingai bijau. Tačiau, kad ir kaip bandžiau nusiraminti, sekėsi sunkiai.
Mes sustojome aplink nedidelį stalą kuris turėjo tik dvi kėdes. Viena skirta karalienei, kita jos sūnui. Kai jie atsisėdo vienas priešais kitą aš įsmeigiau žvilgsnį į Elasą kuris atrodė kaip išpaikintas paauglys. Tačiau žinant ką jis sugeba geriausia laikytis kuo toliau. Tačiau aš turėjau užduotį, priartėti prie jo kuo arčiau. Tik dabar tai atrodė neįmanoma. Kaip aš tą turėsiu padaryti kai siaubingai bijau? Visas mano kūnas drebėjo, kojos linko, o širdis sunkiai plakė krūtinėje tarsi suskaičiuoto laikrodžio dūžiai.
Jis į mane nepažvelgė nė karto, bet buvau tikra jog mane pastebėjo. Suspaudusi raudonas lūpas tvirčiau spustelėjau vaikino ranką ir bandžiau nepratrūkti. Aš buvau masalas ir turėjau savo vaidmenį atlikti nepriekaištingai. Man nieko nenutiks, čia buvo Heidas ir kiti vampyrai plius medžiotojai.
- Elasai, girdėjau gandus jog nori atskleisti pasauliui apie mūsų egzistavimą, - nutraukė spengiančią tylą Tatijana.
- Gandai teisingi, Motina. – šyptelėjo jis nė akimirkai nenutraukdamas akių kontakto nuo jos. – Man nusibodo slėptis kaip žiurkei tamsoje.
- Mielasis, yra taisyklės kurias net ir karališkos šeimos privalo laikytis, nes pasekmės gali būti skaudžios. Maniau istorija išmanai gerai, bet regis klystu.
- Taisyklės tam, kas jas laužytume, - vyptelėjo jis padėdamas rankas ant stalo ir sunerdamas savo pirštus. – Prisidėk prie manęs Motina, ir mes kartu pakeisime pasaulį. Su tavimi ar be tavęs tai padarysiu. O po mūsų seks ir kitos karališkos šeimos. Nemanau jog nori būti pralaimėjusioje pusėje.
Giliai įkvėpusi žvilgtelėjau į Tatijana, bet jos žvilgsnis buvo neperprantamas. Ji vos matomai šypsojosi tarsi žinotų daugiau nei jos sūnus. Pamenu ką ji ir Heidas man pasakojo apie šmėklas ir aš tikrai netroškau jog Elasas atkreiptų jų dėmesį, bet taip nutiks jeigu jis pasiskelbs pasauliui kas esantis.
Žmonės nesupras, jie pradės panikuoti ir niekas nebebus saugūs. Bijosime išeiti ne tik naktį, bet ir dienos šviesoje, nes tapsime medžiojami. Pasaulis pasikeis neatpažįstamai, ir aš neketinau to leisti. Nenorėjau jog mano draugai, pažįstami pradėtų bijoti nes žinotų jog galbūt ši diena jiems paskutinė.
- Kvailas berniukas, - ištarė Tatijana palinkdama į priekį. – Šmėklos nušluos visą miestą ir išžudys mūsų linija ir visus kurie buvo nors kiek su ja susyją. Ar supranti ką statai į pavojų? – dabar jos balso tonas pakito ir Heidas švelniai spustelėjo mano ranką.
- Dėl jų jaudinčiausi mažiausiai. Regis mūsų brangioji Nika jau pradėjo medžioklę. Mano šaltiniai patikino jog šmėklų liko tik trys. Jie bus pernelyg užsiėmę bandydami ją sutramdyti, todėl kol ji medžios aš galėsiu užsiimti savo reikalais. – jis apsilaižė lūpas ir atsirėmė į kėdės atlošą.
- Ar supranti jog po šmėklų sekančios bus karališkos šeimos? – sušnypštė ji ir aš krūptelėjusi įsitempiau. – Manai gali žaisti su ja? Su ta kuri buvo pabučiuota pačios mirties? Tave nužudyti jai bus vaikų žaidimai.
- Dėl to nesijaudink, Motina, - vyptelėjo jis persibraukdamas per savo plaukus ir ištiesęs ranką pradėjo laukti kol viena iš merginų jam įteiks taurę su krauju. – Nikai esu kai ką paruošęs, žinau kaip ją sutramdyti.
- Kvailas vaikas, manai gali pažaboti ją? Manai mes nebandėme? Net jeigu tau ir pavyktų nepamiršk jog mirtis pradės jos ieškoti, o kai tai nutiks jis tave sunaikins. Tu net neįsivaizduoji ką jis gali. Vienintelė kuri jam gali pasipriešinti yra Nikasa. Jam bus visiškai nesunku sunaikinti visą vampyrų rasę ir sukurti nauja. Patikėk, aš ir kitos šešios, mes nebuvome pirmos. Ir tikrai nebūsime paskutinės.
- Pokalbis baigtas, Motina. Daugiau neturiu ko tau pasakyti.
Princas atsistojo, o karalienės akys prisimerkė. Atrodė jog jai reikia daugybės pastangų nepašokti ant kojų ir netrenkti savo sūnui į veidą. Svarsčiau ar ji galėtų? Ar tai prilygtų bandymui jį nužudyti ir ji tiesiog nesugebėtų pakelti rankos prieš jį. Vienaip ar kitaip Tatijana atrodė įsiutusi. Tačiau ji turėjo žinoti jog šis pokalbis nieko doro neduos.
Ne iš karto suvokiau jog princas dabar žiūri tiesiai į mane. Sulaikiusi kvėpavimą žengiau žingsnį atgal ir pajutau jog visas mano kūnas įsitempia kaip styga. Jis stovėjo ir šypsojosi aiškiai parodydamas savo dantis. Tarsi tyčia norėtų jog prisiminčiau kiekvieną jo įkandimą.
Man pasidarė silpna kai jis žengė arčiau. Heidas iš karto paleido mano ranką ir dabar aš jaučiausi visiškai bejėgė. Pamiršau jog turiu ginklus, pamiršau jog čia esu visiškai saugi, nes visas Elaso dėmesys buvo nukreiptas į mane.
- Eidena, smagu matyti tave gyva, - pabrėžęs mano vardą ir paskutinį žodį jis ištiesė ranką. – Ar padovanosi man šokį?
Galvoje balsas rėkte rėkė jog bėgčiau, dabar pat palikčiau viską ir bėgčiau kuo toliau. Dėdė man liepė iš čia išeiti, jis nenorėjo, kad aš čia būčiau, bet aš negalėjau bėgti. Turėjau kaip įmanoma labiau priartėti prie Elaso ir jį nužudyti.
Mano pirštai drebėjo ir kai ištiesiau ranką širdis nusirito į kulnus. Kai jis suėmė mano ranką maniau nugriūsiu. Su panika veide pažvelgiau į Heidą kuriame atsispindėjo pyktis ir vyliausi jog jis sugebės susivaldyti. Jeigu jis įsikiš, viskas bus baigta.
Princas nusitempė mane į salės vidurį ir atsisukęs suėmė mano liemenį ir prisitraukė prie savęs. Nenoriai padėjau savo kairę ranką ant jo peties ir bandžiau kvėpuoti. Būtų blogai jeigu nugriūčiau jo glėbyje.
- Atrodai nuostabiai, - ištarė jis vis dar žiūrėdamas man į akis. – Prisipažinsiu, pasiilgau tavęs.
- Turi omenį pasiilgai mano kraujo? – sumurmėjau ir bandžiau išlaikyti šaltą protą. Tačiau nesugebėjau nuslėpti baimės.
- Taip, jo irgi, - apsilaižė savo lūpas ir jo žvilgsnis nukrypo į mano kaklą. – Turiu tau pasiūlymą, Eidena.
- Kokį?
- Pereik į mano pusę, ir aš paversiu tave savo karalienę. Turėsi viską apie ką tik galėtum pasvajoti. Priešais tave klaupsis ne tik vampyrai, bet ir žmonės. Tu būsi mano, o aš tavo.
O dieve, man darosi bloga. Jis man siūlo tapti vampyre. Stipriai suspaudžiau žandikaulį jog koks nors netinkamas žodis neišsprūstų iš mano lūpų. Man reikėjo jį nusivilioti toliau, kur nors kur mudu liktume vieni.
Mano žvilgsnis nuslydo prie Heido. Jis stebėjo kiekvieną mūsų žingsnį ir aš norėjau jam šią akimirką pasakyti kaip stipriai jį myliu, bet tikriausiai jau per vėlu.
- Įdomu, - vyptelėjo jis sugrąžindamas mano žvilgsnį prie jo tamsių rudų akių. – Tu jį myli. Eeidena, mergaitė kuri žudė vampyrus įsimylėjo vieną jų. Galėčiau tau padaryti paslaugą, Eidena. Galėčiau tave paversti vampyre ir tu amžinai būsi su vyru kurį myli.
- Aš, - sušnabždėjau nuleisdama akis.
- Juk supranti jog būdama žmogus tu niekada neturėsi jo. Jis tave sužeis, nebent tau patinka taip kaip yra.
- Jis man neleis tokia tapti, - sušnabždėjau taip tyliai jog pati vargiai galėjau girdėti savo žodžius.
- Žmonės sensta, Eidena. Pasensi ir tu ir tavo meilė mirs. Galiausiai jis tave pamirš.
Nusukau akis, plaučius dūrė oras, o mano kojos taip stipriai drebėjo jog net nepajutau kada princas prisitraukė mane arčiau. Dabar pažvelgusi į jį jaučiau jo galia, jaučiau jo tamsą kuri apsivijo mano kūną. Jis galėjo mane pribaigti vos per sekundę. Jis galėjo dabar pat mane paversti vampyre, aš galėjau gyventi amžinai. Tuomet niekas nesutrukdytų man būti kartu su Heidu. Mudu būtum amžinai.
- Aš sutinku, - ištariau ir princo veide atsirado šypsena. – Tik ne čia. – mano žvilgsnis vėl nuslydo prie Heido ir princas sustojęs pabučiavo mano skruostą.
- Už valandos susirask tą vyrą, - jis žvilgsniu parodė į raudonplaukį vampyrą kuris stovėjo vos už kelių metrų nuo manęs. – Jis tave nuves pas mane, o tuomet galėsime pasikalbėti. Lygiai vienuoliktą valandą, nevėluok, Eidena nes tai vienkartinis pasiūlymas.
Linktelėjau ir jam paleidus mane žengiau žingsnį atgal. Man pavyks, aš sugebėsiu tik privalau būti drąsi.