Velniop tave

6.

Liza.

Atrodė tuoj sprogs iš to susierzinimo. Aš jį įžeidžiau tiesiai prieš visą klasę.

-Pattison, kreivakoja višta, ką ką tik tavo dvokiantis liežuvis ištarė?

-Aš matau dėl amžiaus jums išties problemos su klausa. Tokiu atveju parašysiu ant lentos. Prašome ponaiti.-Išdidžiai parašiau žodį ''Idiotas''. Visi likę studentai prarado kalbos dovaną, man rodos aš šiek tiek peržengiau ribą.

-Mergaite kvaiša, dėl šito tau teks labai gailėtis. Skaityk, kad nuo šios dienos atsidūrei pragare.-Jis staiga atsistojo ir paėmė nuo žemės šiukšlių dėžę, kurią man nė nespėjus sureaguoti uždėjo ant galvos.

-Jūs nelaimingas despotas.-Sumurmėjau jam, o jis su sarkazmu pridūrė:

-Dabar manęs labai įdėmiai paklausyk valkata, šiandien tu atidirbsi. Pradėsi nuo indų valgykloje. O vakare ir visą mokyklą atšveisi, pirmame aukšte tau paduos reikiamus tam daiktus.-Atidarė duris ir nieko nelaukęs išspyrė mane lauk. Taip, būtent išspyrė. Jūs tik pažiūrėkit į tą sušiktą ožį. Jis apsidairo koridoriuje, net neketina man padėti atsistoti.

-Nesulauksit!

-Snarglius savo susirenki ir čiuoži į valgyklą. Nuo šio momento tau speciali užduotis. Jei nepatinka mažoji kekšyte, gali susirinkti dokumentus ir nešdintis iš čia.-Užtrenkė duris, tarsi sugrįžo atgal pas save į pragarą. Monstras, jis dar pasigailės, kad paskelbė man karą.

-Duokš ranką. Kaip tau pavyko taip išvesti jį iš savęs?-Prieš mane atsirado vaikinas maždaug mano metų. Keista, ankščiau jo neteko matyti.

-Asilas per mažai balų davė. Viską atsakiau teisingai, žodis į žodį.-Pažvelgiau į savo suplėšytas pėdkelnes. Na ir niekšas, kaip aš dabar atrodysiu.

-Turbūt tu labai blogai žinai mano dėdę, jis visada teisus. Su tokia jo pozicija geriau susitaikyti ir atokiau laikytis.-Pareiškė vaikinas ir mudu patraukėme link valgyklos.

-Aleksandras tavo dėdė?

-Taip, jaunesnis mano tėvo brolis. Mes beje labai gerai sutariam. Be reikalo tu taip ant jo pyksti, jis geras mokytojas. Man padėjo anglų kalbą iki aukštumų pasikelti. Vos nepamiršau prisistatyti, aš Džastinas. O tavo koks vardas, nuostabi nepažystamoji?-Jo šypsena tokia kerinti, o akys tokio karamelės atspalvio, kad neįmanoma atsižiūrėti.

-Liza, tiesiog Liza.-Jaučiau kaip išraudo mano skruostai. Dar neteko sutikti tokių gražių vaikinų.

-Nesijaudink, aš pakalbėsiu su juo. Paprašysiu, kad būtų švelnesnis.

-Nereikia, pati susitvarkysiu. Jis dar įvertins tai ką aš sugebu. Senas niekšas.-Pastebėjau, jog įžeidinėti Aleksandrą tapo mano įpročiu.

-Drąsus pareiškimas.

-Atleisk, suprantu, jog jis tavo giminaitis. Bet jis pats prisiprašė, pats visokiais žodžiais mane įžeidinėja. Nevisiems likimas davė kalnus pinigų. Nevisi turi kur gyventi ir gali rinktis ką valgyti.

-Vargšelė. Suprantu tave, bet aš ne apie tai. Juokinga, kad pavadinai dėdę seniu, jam dar tik dvidešimt septyneri.

-Aleksandrui?

-Taip, nustebai?-Tarė vaikinas kaip mudu galiausiai atėjome į valgyklą, kur manęs laukė ne patys maloniausi darbai.

-Tau padėti, gražuole?

-O tas velnias nenukąs galvos?-Pasikišau garbaną už ausies. Šiaip jei atvirai kalbant niekad nebijojau fizinio darbo.

-Manau su juo susitarsime.-Paliekame kuprines ant stalo ir nieko nelaukę nueiname į virtuvę, kur jis vietoj manęs ėmė plauti indus.