Velniop tave

10.

Liza.

-Tu savo vištos proteliu drįsti teigti, kad aš impotentas? Ką gi Pattison, teks užsiimti tavo auklėjimu. Nes kaip matau vidurinė mokykla taip nieko ir neišmokė. Nors jūs gi miss skalbyklos lėle, nusipirkote atestatą. Kaip galėjau pamiršti?-Atidarė pirmą stalčių ir netikėtai išsitraukė odinį diržą. Vien tik nuo minčių ką su juo galima nuveikti, man sukilo gumulas gerklėje. Perlenkia jį ir ima artintis prie manęs.

-Jūs neišdrįsite.

-Veidu į suolą!

-Aš jums ne vergė!-Žengiu kelis žingsnius atgal, o jis nė kiek neprilėtina. Reikėjo matyti jo tą žvilgsnį.

-Pattison, neversk numauti sijono jėga.

-Niekam tikęs despotas!-Tik surikau, o jis šyptelėjo savo šelmiška šypsena. Supykčiau žiaurų žvėrį, kuris nenurims kol neatkeršys už tą referatą.-Jei šis diržas palies, nors kraštelį veido. Jūs susimokėsit!

-Juk tai nepedagogiška. Aš laikausi tokios pozicijos, kad per veidą trenkti moteriai nedera, bet per nepaklusnų užpakaliuką pats tas. Taip elgiasi tėtis su nepaklusnia dukra, kuri nusižengė.

Priremia visu kūnu prie sienos ir savo pačio pirštais pakelia sijoną. Man nespėjus nė susigaudyti nusuka į save nugara ir paguldo ant suolo.

-Kvaiša su viena linija smegenyse, šis universitetas taps pragaru, jei neprigesinsi savo išdidumo.

-Nedrįskit! Aš viską papasakosiu direktoriui.-Pagrasinu jam, bet tai visiškai jo neveikia. Kai jis delnais pereina per sėdmenis, aš išties išsigandau, juk jis gali tiesiog dabar mane išprievartauti už tą kvailą referatą.

-Papasakok Pattison, kaip tu čiulpei greitkeliuose ir vietoje to, kad mokintis sėdėjai ant lytinių, vyrų organų. Už įžeidimą savo mokytojo, nelauk pasigailėjimo.-Suspaudžia diržą rankose, nejaugi šitam avinui viskas galima? Staiga, tarsi išgirdo dangus visame universitete ėmė skambėti evakuotis liepiantis signalas. Garsus tuksenimas į duris, o tas pabaisa tik dar labiau supyko, kad pasibaigė jo visi žaidimai. Aš pasitaisau savąjį sijoną, o jis atidaro duris už kurių stovėjo direktorius.

-Aleksandrai, pas mus gaisro pavojus. Kodėl jūs užsirakinote?

-Aš aiškinau vienai kvailiukei, kaip reikia bendrauti su dėstytoju. Visai pagarbos nėra toje tuščioje makaulėje.-Apsimetė teisinguoliu, o aš tik staigiai išbėgau lauk iš klasės. Nusileidau laiptais žemyn ir atsiradau lauke, kur visi studentai jau buvo susirinkę. Prie manęs tuoj pat prilėkė Katerina su Andžela.

-Liza, tu dar gyva, sveika? Mes galvojom, kad jau galas, bet tu pati prisiprašei. Velniam tokią nesąmonę parašei? Ne ta koja iš lovos išlipai?

-Užkniso, asilas. Mano esąs aukščiau už kitus. Dar pažiūrėsime kuris kurį.-Džiaugiuosi, kad pavyko ištrūkti iš to monstro klasės. Viduje žinoma, jog suvokiau, kad tas taip lengvai nepasiduos. Laiko klausimas kada mums vėl teks pasilikti vieniems.

-Ačiū Džastinui, kad tas specialiai sukėlė gaisrą bibliotekoje. Gelbėjo savo merginą.-Choru tarė draugės kaip netrukus šalia atsirado būtent jis.

-Liz, gal aš pasikalbėsiu su juo? Paprašysiu, kad atsikabintų. Atleisk, jis taip įpratęs, bet šį kartą jau peržengė visas ribas.-Vos pratarė, mačiau kaip jam buvo nemalonu už jo dėdę. Vos tik aš spėjau prasižioti lauke atsirado tas pats niekšelis. Jo akims mus pastebėjus kartu su Džastinu atrodė, jog tuoj kažką užmuš. Kas jums nepatinka, ponas kalės vaike?

-Džastinai, skaityk, kad naują automobilį matysi tik sapnuose. Dar šiandien papasakosiu Diego, jog jo sūnus visai nusivažiavo.-Pagrasino savo pačio sūnėnui ir nieko nelaukęs nusivedė į šoną. Kaip jie gali būti giminėmis? Man reikia vengti to tipelio, neaišku kuo pasibaigs mūsų išgyvenimo žaidimai. 
Su merginomis pasiekėme autobuso stotelę, kaip mus pasivijo tas pats Džastinas. Jau įsivaizduoju kokį moralą jam teko išgirsti.