Velniop tave

38.

Liza.

-Panele, kur jūs buvote? Mes jūsų ieškojome.-Tarė man daktarė, kai užėjau pas ją į kabinetą.

-Atsiprašau. Matote čia tokia situacija, mano draugą atvežė į jūsų ligoninę, ėjau patikrinti kas nutiko. Negalėjau jo palikti, labai sunki būklė.

-Nesijaudinkite, aš viską suprantu. Dabar pakalbėsiu apie jūsų tyrimo rezultatus. Mes turime pripažinti, kad jūs turite gimdos kaklelio auglį, bet apart to turime jums dar vieną naujieną apie kurią jūs veikiausiai nežinote.-Jos žodžiai mane suintrigavo, bet ir baugino vienu metu.

-Manęs jau niekas nebestebina...

-Jūs laukiatės.-Ir tą akimirką mano pasaulis, tarsi sustojo. Mintyse meldžiausi, kad visa tai būtų sapnas.

-Atsiprašau, nelabai išgirdau. Galite pakartoti.-Man švelniai tariant buvo pats tikriausias šokas, veikiausiai didžiausias kokį esu patyrusi.

-Sveikinu jus, bet tuo pačiu verta susirūpinti. Negalėsime skirti jums chemoterapijos, nes tai labai pakenktų kūdikiui. Atliksime dar papildomų tyrimų, kad užtikrinti reikiamą gydymą. Nesijaudinkite ši liga nėra nuosprendis, juolab pas jus ji nėra greitai progresuojanti.

-Jėzau, Marija, švenčiausieji.-Sunėriau pirštus sau į plaukus, mane šios naujienos pribaigė. Jau maniau gerai, mirsiu tai mirsiu nuo tos ligos, bet dabar aš atsakau ne vien už savo gyvybę. 

-Suprantu, kad jus gąsdina ši diagnozė ir yra labai didelės rizikos, bet aš jums pažadu padaryti viską ką galime, kad išvengti skaudžių įvykių. Jums viskas gerai?

-Taip, tik tiesiog kiek nustebau. Kiek laiko aš jau...-Nuleidau akis žemyn, visos rankos virpėjo.

-Vaisiui maždaug mėnuo, pirmus tris mėnesius turite būti labai atsargi. Mažiau stresuokite, bei daugiau valgykite mineralų kupinų maisto produktų. Jei norite galiu jus užregistruoti pas psichologą, kad padėtų įveikti visas baimes.

-Dėkui, jokių psichologų man nereikia.-Sunku labai pasakyti kaip jaučiausi. Pastojau nuo savo buvusio dėstytojo, tiesiog genialu. Jam tikrai nereikia to vaiko, bet slėpti taip pat būtų kvaila. Dievaži...na ką man daryti?

-Na aš tik pasiūliau. Galėsite pagalbos sulaukti iš mažylio tėvelio, vyrai tokiais momentais labai palaiko savo moteris.

-Ne mano atveju, galima aš minutėlę įkvėpsiu gryno oro lauke?

-Taip, žinoma.

Gavosi taip, kad iki vidurio nakties dar prabuvau ligoninėje, nes laukė krūvos reikalų. Matyt ji taps mano naujais namais. Tyliai grįžau namo, tikėjausi būti visiškai nepastebėta, bet kur jau tau. Man prieš akis staiga atsirado Margaret, ji pastaruoju metu labai daug laiko leidžia namuose. Mažajai Eli tai tikras stebuklas.

-Kodėl jūs nemiegate?-Paklausiau jos nusimaudama batus.

-Kaip tais kodėl? Laukiau savo dukros grįžtant.-Ji mane skaitė kaip savo vaiką, o tai labai miela iš jos pusės.-Pasakok, visa išbalusi. Tik nemeluok, mano širdis jaučia, jog kažkas nutiko. Ką pasakė medikai?

-Aš...-Nuleidau galvą žemyn, nes atrodė tuoj apsiverksiu kaip mažas vaikas. Žinoma, jog ji mane išvys iš namų sužinojusi visą tiesą.

-Liza, kas nutiko? Kodėl tu verki? Nagi eikš atsisėsime.-Ji apkabino mane per pečius ir nusivedė į svetainę.-Pasakok.

-Pradėkime nuo to, kad mačiau Aleksandrą, tą patį šiknių, kurio jūs nekenčiate. Jis papuolė į avariją, dabar labai sunkios būklės, nemeluosiu buvau jo aplankyti palatoje, bet jis be sąmonės.

-Uoj, reikėjo tau tiesiog ignoruoti jį. Vaikeli, jūsų niekas nebesieja, nėra tikslo prie jo artintis, net jei mirtų. Dėl jo taip verki? Net nieko nedarydamas jis tave skaudina.

-Tame problema, kad mus kai kas sieja. Aš jį myliu, nieko negaliu padaryti. Suprantate? Protu to nesirenku, taip gaunasi. Dar vienas dalykas...-Nusivaliau ašaras, o ji kaip tikra mama manęs įdėmiai klausė.

-Tu teisi širdies neišsiplėši. Koks?

-Medikai sakė, jog turiu gimdos kaklelio vėžį. Dar sakė, jog laukiuosi. Klausykit, aš suprasiu jei mane išvysite iš namų. Jūs man ir taip daug padėjote. Susirinksiu daiktus pati.

-O jergutėliau...Liza, tu mano likimo nuskriaustas vaikas. Ką čia tauški? Koks dar išvysiu? Gyvensi čia kiek tik pati panorėsi. Dabar tavimi teks rūpintis du kartus labiau. Aš išties už tave džiaugiuosi, bet tuo pačiu labai nerimauju.

-Jūs tokia gera, gyvenime nesutikau tokio nuostabaus žmogaus.-Apsikabinau ją kaip tik įmanoma stipriau. Ką aš daryčiau jei ne ji?

-Patikėk turėjau panašią situaciją. Puikiai suprantu ką reiškia, kai visi tave atstumia, bet tau to tikrai nenutiks. Kada ruošiesi pranešti Aleksandrui?

-Nežinau net kaip tai padaryti? Jis kol kas be sąmonės, bet kaip tik pagerės tikrai pranešiu.

Po trijų savaičių.

Mūsų numylėtąjį gražuolį išsiuntė namo, nes mat jam pabudus neįtiko ligoninės aplinka. Jis vis dar nieko nežino, nes kažkas pabijojo pasirodyti jam akyse, bet šiandien aš tai padarysiu. Išsiruošusi nuvykau iki pono Klarko namų, kur kaip visad mane sutiko didžiuliai vartai, kurie galiausiai atsivėrė. Paskambinau į duris, kurias netrukus atidarė pats šeimininkas. Buvo jis su ramentais, nes susilaužė koją, bet tos akys niekados nepasikeis. Man taip nejauku, kai tas žvilgsnis vėl įsitaisęs ties manimi.

-Sužavėtas...Ką tu čia veiki? Atėjai knisti proto, kad nesilaikau mūsų susitarimo? Nesijaudink, rytoj išvykstu su visam toliau, nei galvoji.

-Man reikia su tavimi labai rimtai pasikalbėti. Kur tu susiruošei?

-Užeik.-Praleido mane vidun, kaip aš nedrąsiai žengiau kelis žingsnius į priekį.-Išvykstu į Australiją. Kas tokio svarbaus? Gal išteki? Atėjai pakviesti į vestuves?

-Liaukis, ilgai dar liksiu be vestuvinės suknelės.-Mes atsisėdome virtuvėje prie stalo.-Nėra normalių vyrų šiame pasaulyje vertų mano rankos.

-Ar tik mūsų Liza nepakėlė savo kainos? Galiu surasti tau gerą jaunikį. Turtingą, gražų, švelnų žinoma tik ne lovoje.

-Ne, ačiū, labai abejoju, jog norėtum, kad jis augintų tavo vaiką.-Tą akimirką jis sustingo suraukdamas antakius.

-Kokį dar vaiką?

-Aleksandrai, aš laukiuosi. Tavo vaiko, manau privalai tą žinoti.

-Ką čia kalbi? Manai mane apgausi? Nori pinigų? Neišdegs mieloji. Kas jei pasakysiu tau tokį dalyką, kad negaliu turėti vaikų. Nežinau su kuo dulkinaisi, bet tas padaras tikrai nėra mano. Darykis abortą jei neprisimeni nuo ko užsistatei vaiką. Mane palik ramybėje.-Jis pakilo nuo stalo ir prisipylė stiklinę vandens.

-Tu dabar rimtai? Žinai ką? Gal ir gerai, kad vaikas neišvys tokio kvailo tėvo, kuris neturi nė menkiausios moralės. Tu visiškai nepasikeitei. Koks buvai, toks likai.-Pakilau iš savo vietos ir patraukiau link išėjimo. Moka sunervinti, be reikalo čia ėjau. Jam ant visko nusispjaut. Vos tik pasiekiau duris, staiga jo delnas sugriebė mano ranką.

-Palauk, tu nejuokauji?

-Ar tu idiotas? Manai ateičiau čia po tiek laiko, kad pajuokauti apie savo nėštumą? Taip, susitaikyk būsi tėvas, o apie abortą jokios kalbos negali būti. Supratai? Jei tau nereikia to vaiko, man už tai reikia!Užauginsiu viena, nesivargink!

-Pala pala pala, mano vaikas augs pilnoje šeimoje. Mes dabar ramiai pasikalbėsime, be tavo isterijų. Mano brolis sakė, kad tau įtaria auglį, visu pirma noriu žinoti ar tai tiesa?

-Neįtaria, o aš jį turiu ir jei tu nesiliausi manęs nervuoti, jis suės ne tik mane, bet ir tavo vaiką.

-Liaukis dramatizuoti. Dar vienas svarbus klausimas. Tu mane myli?

-Koks skirtumas?

-Atsakyk.-Čia pasklido kelių sekundžių tyla, kuri atrodė pribaigs.

-Nemyliu. Nieko tau nejaučiu ir nesiruošiu būti su tavimi vien tik dėl vaiko. Paleisk mane, pranešiu kaip tik gims, galėsi lankyti savaitgaliais jei kartais sugrįši iš Australijos...