Velniop tave

31.Nereikalinga...

Liza.

-Nė velnio jūs nežinote nieko. Patraukite ranką. Prašau.-Sunkiai atsidusau, kaip jis staiga numetė man knygą priešais nosį.

-Kaip pageidausite gerbiamoji ledi. Skaityk, neatsipalaiduok, bet prieš tai atsakyk į vieną klausimą. Dėl ko tu šiandien verkei? Ar tik ne dėl to, jog išvydai kaip dėstytojas dulkina matematikos mokytoją? Kokia siaubinga likimo ironija, vakar tu, šiandien tave.

-Iš ko jūs sprendžiate? Ne jūsų reikalas kodėl verkiau. Man nusispjaut ant to kvailo, nusenusio dėstytojo. Tarsi jis būtų pasaulio bamba. Nevykęs impotentas!

-Neprovokuok manęs.-Atsitraukė per žingsnį ir priėjo prie lango, kur tiesiog keistai nusikikeno.

-Kas tokio juokingo?

-Mieloji, kai dejavai po manimi ne pasirodė, jog būčiau impotentas.

-Iš kur ištraukėte? Aš tai dariau iš mandagumo. Nenorėjau įžeisti jūsų vyriškojo ego, nieko daugiau. O išties jūs tik nevykęs impotentas. Galiu garantuoti matematikos mokytoja darė tą patį. Galite man dabar padėkoti, kad pasakiau jums karčią tiesą.

-Viskas tu prisižaidei!-Man nė nespėjus sumirksėti jis prilėkė ir keliais judesiais trenkė nugara ant stalo. Aš žinoma bandžiau priešintis, nes buvau įsižeidusi:

-Paleiskit! Eikit pas savo kekšes kitas dėstytojas ir dulkinkit, o mane palikite ramybėje!

-Man mokinės labiau patinka.-Pakėlė rankas virš galvos, o aš pajutusi jo stiprų aromatą trenkiantį į nosį vos nenualpau. Per kelias sekundes jo rankos atsikratė sijono, o pirštai jau pasiekė kelnaites.

-Nedrįskite.-Tai labiau nuskambėjo kaip aimana, o ne griežtas pareiškimas, todėl jis nė nestabtelėjo. Pajaučiau kaip jis liečia mano apatinę vietelę ir įeina pirštais.

-Kokia tu susijaudinusi. Vis dėlto tiesiog skęsti nuo mano prisilietimų. Visa šlapia...-Sušnabždėjo į ausį, o aš sunkiai valdžiau išeinančias pro lūpas dejones.

-Dieve...

-Nesivaržyk, nagi garsiau. Noriu, jog būtum laisva bent su manimi.-Po kelių sekundžių jis atsisegė kelnes ir staiga įėjo. Rankomis įsikibau į stalą, visas kūnas tiesiog degė. Jo judesiai buvo grubūs kaip niekad ankščiau, tarsi kažkas užgavo jo širdelę.-Na tai kas dabar impotentas meilute?

-Užsičiaupkit.-Jaučiau kaip po kažkurio laiko mudu abu baigėme vienu metu. Net iš jo lūpų išėjo kažkokia dejonė, kas buvo be proto seksualu. Kaip tyčia kažkam prireikė patuksenti į kabineto duris:

-Pone Klarkai, prašėte atnešti studentų kontrolinius! Gal galite atrakinti duris?

-Šūdas.-Tyliai sumurmėjo jis ir laukė kol pabaigsiu rengtis.-Tuojau palauk! Gal gali greičiau?

-O gal jūs galite užsikišti ir tyliai palaukti? Ne mano idėja buvo dulkintis klasėje, kai universitetas pilnumoje dirba.

-Tik jau nesakyk, kad nepatiko. Tu tą idėją palaikei su kaupu. Gerai, eik pas mane į kabinetą. Greičiau.-Jis sugriebė mane už rankos ir tiesiog nutempė pas save į kabinetą.

-Tai barbariška.-Sumurmėjau, kaip jis tiesiog užtrenkė duris man priešais nosį. Nebūčiau aš, jei nepasižvalgyčiau jo poste. Stovėjo akis traukianti lentyna šone, kuri tikrai neliko nepaliesta. Tiek daug visokiausių romanų. Nusprendžiau vieną iš jų pavartyti, bet vos tik atverčiau knygą iš jos iškrito keista merginos fotografija. Pakėlusi ją išvydau labai pažįstamus veido bruožus. Ji buvo tokia panaši į tą merginą, kuri man papasakojo kaip niekšiškai Aleksandras pasielgė su jos seserimi. Man rodos, jog nuotraukoje būtent jos sesuo. Kodėl jis saugo jos nuotrauką knygoje? O kas jei tuose romanuose dar kažką galiu surasti? Smalsumas ėmė viršų ir aš išsitraukiau dar vieną knygą, kaip joje radau dar vieną merginos nuotrauką. Kas per nesusipratimas? Nieko nesuprantu.