12.

876 47 3
                                    

Liza.

Visai prarado gėdą, o apie sąžinę išvis patylėsiu. Jei atsisakysiu, tuomet prieš visus klasiokus atrodysiu kaip apgailėtina kvailelė, kurią jis ką tik sutrypė.

-Jūs tik žiūrėkit nebaikit į kelnes, ponas Aleksandrai.-Pirštais prisiliečiau prie liemenėlės užsegimo, jo akyse degė įsiūtis. Turbūt tikėjosi, jog išsigąsiu, tiesiog paimsiu ir pabėgsiu.

-Lizute, palauk brangioji, mes neparuošėme telefonų. Vaikinai, o mūsų kursiokė visai nieko tokia!-Pasigirdo riksmai iš galinio suolo, o tas tironas apsilaižė savo apatinę lūpą iš to įsiūčio.

-Kas galėtų abejoti, taip ir maniau. Rujojanti kalė, mėgstanti dėmesį. Trumpai tariant prostitutė.-Ėmė tas mane įžeidinėti. Netrukus jis nusiėmė švarką ir netikėtai užmetė man jį ant pečių.-Grįžk spręsti testą ir tik pabandyk padaryti nors vieną klaidą. Pasiliksi universitete visai nakčiai jos taisyti.

Nesitikėjau, jog duos man savo drabužį. Tęsti konflikto toliau nebuvo prasmės, todėl grįžau į savo suolą. Toliau prasidėjo linksmesnė dalis. Jis priėjo prie vaikinų, kurie viską filmavo ir išmetė lauk jų telefonus pro langą. Tie nė susigaudyti nespėjo.

-Pone Klarkai, juk jie sudužo.

-Įsakymo filmuoti nebuvo! Sėdit ramiai ir, kad man nė žodžio. Jei rasiu nors vieną video internete su pusnuoge Pattison. Kiaušinius nudeginsiu!-Tarė galutinį žodį ir pasislėpė savo kabinete.

-Va čia tai įvykis. Išsigando, kad į jo Lizutę spoksos kiti.-Tarė Katerina, o man nedavė ramybės porfiumo kvapas, kuriuo kvepėjo visas švarkas.

-Lai paspringsta prakeiktas višgaidis!

-Tik nereikia vaidinti. Pasakyk atvirai, tau juk jis patinka. Išvis visoms universitete merginoms jis patinka. Kaip galvoji kodėl anglų kalbą dieną naktį mokosi? O gi todėl, kad eilinį kartą pasirodyti jo paskaitose.-Meta savo repliką Andžela, nuo ko aš vos nepaspringau.

-Visai trenktos? Kas ten jame tokio? Akys kaip pas chameleoną. Dar pripildytos pilnos, nešvankios fantazijos. Net Džastinas taip nesielgia, o jis jaunesnis už jį visais aštuoneriais metais.-Eilinį kartą stengiausi įrodyti savąją tiesą.

-Taip taip taip. Reiškia mūsų mokytojui visi dvidešimt septyneri, pats tas. Toks vyras...-Atsiduso merginos. Vieno negaliu suprasti, kodėl dėl jo visos seiles varvina? Nieko ypatingo, tiesiog eilinis tipelis, kuris nemandagiai elgiasi per savo pamokas. Mūsų ramybė baigėsi, kai tas monstras sugrįžo į klasę.

-Visi spėjo nusirašyti, išsišokėliai? Tuščiagalviai su viena linija smegenyse! Jūsų laimei klasėje yra kamera, jei ką, visus nusprendusius sukčiauti matau.-Atsirėmė rankomis į suolą, na kada kas nors jį pastatys į vietą? Po maždaug pusvalandžio nuskambėjo skambutis, aš nubėgau į tualetą persirengti ir grįžau gražinti jam švarko. Jis su kažkuo kalbėjosi telefonu:

-Ne, nemaitinti. Lai tenkina vyrus! Jei atsisakys, žinot ką daryti!-Tapau liudininke pokalbio, kurio tikrai neturėjau girdėti. 

-Aleksandrai, aš atnešiau jums švarką...-Norėjau pabaigti sakinį kaip tas staiga mane pertraukė:

-Išmesk į šiukšlių dėžę! Manai po purvinos, šlykščios kalės jį nešiosiu.-Įsidėjo mobilųjį į kišenę, o vėliau šyptelėjo. Iškarto pagal veidą matosi, koks jis šlykštus tipas viduje.

-Jūsų niekas neprašė jo duoti! Pats pristojote su tuo lapeliu. Aš gyvenime nenusirašinėčiau.-Kam aš prieš jį teisinuosi, juk jam vis vien vienodai.

-Patarčiau kuo greičiau palikti klasę. Negaliu paskęsti tavo buvimo netoli savęs.-Žengė žingsnį link manęs su tuo savo įniršiu akyse.-Išmesti pro langą vieną ožką ir visam laikui atsisveikinti su tuo bjauriu snukiu. Labai viliojanti idėja!

Velniop taveWhere stories live. Discover now