Velniop tave

23.Nesąžininga...

Liza.

-Dėde, paleisk ją.-Stojo mane ginti Džastinas. Nė neįsivaizduoju iš kur jis čia atsirado, bet pačiu laiku.

-Vaikeli, nesikišk, kai aš dirbu. Mudu su tavąją Liza tik kalbamės, ateis ir tavo eilė, nes girdėjau, jog smegenys užšalo.-Šaltai atkirto jam.

-Tu negali susitaikyti, jog ji mano mergina, taip? Kodėl amžiais nori viską kontroliuoti? Net tai, ką man mylėti.

-Ne abipusė meilė yra nieko verta. Tu jai reikalingas dėl pinigų ir statuso, nejau nematai? Mergiotė iš gatvės, ji nė nenutuokia ką reiškia žodis "Mylėti".-Po šių žodžių nusprendžiau išsireikšti taip pat:

-Netiesa, čia jūs beširdis nemokate mylėti, nes pinigai net širdį užspaudė. Aš myliu Džastiną, pagaliau susitaikykit ir palikite mus ramybėje!-Pasislėpiau už vaikino nugaros, jis vienintelis kuris mane gali apginti nuo to monstro.

-Man gana šio vaikų darželio. Tik pabandyk už penkių minučių nesugrįžti į klasę...bus blogiau, nei dabar!-Suurzgė su tokiu nepasitenkinimu ir sugrįžo atgal pas save į pragarą.

-Jam visai stogas nuvažiavo.

-Dabar jis ne tik tave erzina, mane taip pat. Teks su tėvu pasišnekėti.-Tarė jis apkabindamas per pečius, o aš tik gudriai pasitraukiau į šoną:

-Na ką, aš jau eisiu manęs dar po pamokų šokių repeticija laukia. Dar kartą ačiū už pagalbą, nes jis matyt mane užmušti ruošėsi.-Nuėjau atgal į klasę pabaigti to kvailo testo, kurio nė vėlnio nesupratau.

Po visko manęs laukė ta idiotiška šokių repeticija. Šiandien jis paskelbs kas tapo jo partnere. Jau lengviau nusišauti, nei eiti tenai. Kaip ten bebūtų buvau priversta, todėl nieko nelaukusi patraukiau su draugėmis į salę.

-Pažvelk kaip jis į tave žiūri.-Tarė Katerina, kai išvydome tą monstrą sėdintį ant kėdės.

-Aš jums turbūt nepranešiau svarbiausių naujienų. Dabar mudu su Džastinu pora, o šitas tironas vis nesugeba susitaikyti.

-Nesijaudink šitas naujienas mes jau girdėjome, visas universitetas kalba. Mes tik ir laukėme kol pati papasakosi.-Atsakė Andžela, kaip mūsų mylimas dėstytojas atsistojo salės centre:

-Gana pliurpti! Jūs tyngios žiurkės, kurios nesugeba parašyti paprasčiausio kontrolinio! Nesuvokiu ką veikėte pirmoje klasėje jei nė nemokate kablelių vietoje sudėlioti! Pasibaisėjęs jūsų rezultatais mulkių krūvos!

-Pone, bet jūs davėte mums temą, kurios nė nėjome.-Tarė vienas iš mokinių, kas tik dar labiau pažadino žvėrį.

-Užsikišk akiniuoti! Jūs ne pirmokai, savaime aišku, kad savarankiškai turite nagrinėti ateinančias temas, juk nebereikalo vadovėliuose turinys yra! Tiek jau to, rytoj aš jums moralus paskaitysiu, o dabar sustojat visi į eilę pasakysiu mūsų vištoms jų gyvenimo naujieną!

-Meldžiuosi, kad jo pora nebūčiau aš.-Sušnabždėjau greta stovėjusioms draugėms. Nors jei atvirai kalbant, viduje krebždėjo tapti išrinktąja. Norėjau, jog jo lūpos ištartų mano vardą.

-Eik jau, o aš kaip tik norėčiau. Šokti su tokiu gražuoliu šimtą kartų geriau, nei su vienu iš tų bjaurybių kursiokų. Jie tokie baisūs, visai neprilygsta Aleksandrui.-Atsiduso Katerina nužiūrėdama dėstytoją, o aš tik pavarčiau akis į viršų.

-Manau nekantraujat, todėl netempsiu laiko.-Pažvelgė į mane savo tomis beprotiško grožio akimis.-Liza, taip trypčioji, tarsi tuoj į kelnes pridarysi. Manai, jog išsirinkau tave?

-Labai tikiuosi, kad ne.

-Gali neigti tiesą, bet visi žinome, jog tokios bjaurybės kaip tu, net kiemsargis nesirinktų. Kam reikalinga Liza, kai yra Teresa?-Pažvelgė į mūsų elitinę gražuolę. Visas universitetas patvirtintų, jog ji tikras idealas.