Velniop tave

40.Nesulauksime kalėdų kartu...

Po pusės metų.

Aleksandras.

Mano paskutinis teismas, kuriame bus sudėti visi taškai ant i. Bežiūrėjau Lizai sėdinčiai gale į akis. Taip, aš ją ir vėl nuvyliau. Puikiai suvokiu kokie bus paskutiniai teisėjo žodžiai.

-Aleksandrai Klarkai, įsiklausius į visus man pateiktus įrodymus apie jūsų nelegalią veiką skelbiu jus kaltu už narkotikų laikymą. Esate teistas antrą kartą, todėl kalėsite penkerius metus. Nuo šios dienos jums draudžiama išeiti į laisvę be teismo leidimo.

-Šūdas...-Suurzgiau sau po nosimi ir žvėrišku žvilgsniu įsitaisiau į savo advokatą. Na bent jau ne iki gyvos galvos. Man tik rūpėjo Liza, bei būsimas kūdikis. Gerai, kad turiu gerą brolį, kuris ja pasirūpins. Taip jau išėjo, jog ant jos pečių krito keliasdešimt milijardų vertės mano turtas. Aš ja pasitikiu. Netrukus mane surakintą ėmė vesti iš teismo salės, nė neleido atsisveikinti su savo mergina. Nebūtų ji jei neišeitų paskui mane į koridorių.

-Aleksai!-Mane laikė du pareigūnai, bet jai nebuvo bėdų pripulti ir apkabinti.-Aš tavęs lauksiu.

-Na neverk tu, viskas bus gerai. Penki metai, ne visas gyvenimas. Kaip tik išeisiu iš tos skylės pažadu tave vesti. Mes būsime laimingi. Pamatysi.

-Prisiek, jog liausiesi turėjęs reikalus su visais tais narkotikais. Gana tų nesąmonių.

-Gerai, išėjęs būsiu tokiu kokiu tik tu norėsi, jog būčiau.

-Panele, būkite gera atsitraukite.-Sumurmėjo pareigūnas, o ji įsikibusi mane, tarsi negirdėjo. Nenorėjau, jog mudu išsiskirtume, bet atėjo metas. Neužilgo koridoriuje pasirodė mano brolis, kuris žadėjo ja pasirūpinti.

-Tik nedrįskite jos liesti! Liza, eime. Viskas, judu dar turėsite laiko susitikti.

-Mes jos neliečiame, bet tuomet malonėkite įkalbėti ponią atsitraukti.

-Mieloji, mudu dar pasimatysime. Man reikia eiti, dėl manęs nesijaudink. Esu buvęs ne tokiame mėšle, kalėjimas man ne naujiena. Viskas, keliauk su Diego, jis parveš tave namo. Pasikviesk Margaret, kad tau nebūtų taip liūdna vienai. Man metas.-Pabučiavau ją į skruostą ir atsisveikinau. Šiaip ne taip mano brolis išsivedė ją, tikiuosi viskas bus gerai, nes kitu atveju kažkam teks nusukti sprandą.

Atėjo metas susitikti su mano būsimu viešbučiu, kuriame praleisiu penkerius metus. Išėjęs į laisvę pirmas dalykas ką padarysiu, tai užmušiu visus prieš mane liudijusius išsigimėlius.
Po ilgo laukimo, bei instruktažo galiausiai pasiekiau savo kamerą. Vos tik policininkas užrakino duris ant lovos išvydau sėdint savo būsimą kambarioką.

-Kas toks būsi? Labai gerai, kad atsirado naujas apatinių skalbėjas. Ko taip spoksai?-Pažvelgė į mane savo pajuodusiu veidu, bet manęs tokie veikėjai visai negąsdino.

-Naujas tavo bosas. Čia tavo lova?-Atsistojau priešais jį.

-Mano lova, o tu per daug sau leidi. Sėskis, nenorėk, jog atsistočiau. Šunie.

-Kaip tu mane pavadinai? Manau mudviem bus nenuobodu. Ta lova sulūžusi. Bijau, jog tau teks užleisti man savąją. Kelk šikną.-Po mano žodžių jis agresyviai pakilo ir įsitaisė man į akis.

-Klausyk, nenorėk, jog išsukčiau kojas. Gulėsi ant tos lovos kaip turi gulėti šunys. Supratai?

-Aš čia šeimininkas, o ne tu.-Sudaviau jam per žandikaulį kumščiu ir jam nė nespėjus sureaguoti sugriebiau jį už plaukų.-Įsidėmėk, manęs klauso visi, tuo tarpu tu taip pat. Nuo šiol čia bus mano taisyklės. Aišku tau?

-Ne, neaišku.-Bandė jis man suduoti smūgį į galvą, bet jam nepasisekė, nes mano rankos staiga paleido jo makaulę į metalinį lovos kraštą. Pasiliejo kraujas jam iš kaktos, o aš tik atsitraukiau nuo jo per kelis žingsnius. Pas mus į kamerą per kelias minutes atbėgo pareigūnai, kurie nieko nelaukę mane suėmė.

-Kas vyksta? Nori būti izoliuotas? Naujokas, o jau sugebėjo prisidirbti. Melskis, kad nebūtų nieko rimto, nes liksi dar keliems metams.

-Tu man grasini?

-Taip, įsivaizduok aš tau grasinu. Nusileisk ant žemės! Drąsuolis atsirado!

-Patarčiau ponas prižiūrėtojau, jums su manimi sutarti. Juk vieną dieną išeisiu į laisvę, kur gyvena jūsų mielieji artimieji.

-Viskas, išveskit jį į vienutę, kur galės miegoti tarp žiurkių ant čiužinio!

-Mudu dar susitiksime.-Šyptelėjau jam tiesiai į veidą. Mačiau jo akyse baimę, kas mane tik užvedė toliau su juo sužaisti šį žaidimą.

Liza.

-Nesielvartauk, kalėjimas tokiam kaip jam tik į naudą. Pamatysi, išeis bus kitas žmogus.-Tarė Margaret man paduodama arbatą į rankas. Aš ją su Eli pasikviečiau į mūsų su Aleksandru namus.

-Labai abejoju. Kiek žinau kalėjime tik laužo jaunų žmonių likimus. Aš taip nerimauju, o dar jo visas verslas man ant pečių, vis gaunu visokius laiškus iš įvairių įstaigų.

-Ką, jis gal tau narkotikus paliko, kad kuratore būtum?

-Ne, jis turi krūvas kompanijų, bei viešbučių. Visa tai reikalauja priežiūros. Gerai, jog yra Diego, jis man padės.

-Nu jo...neįsižeisk, bet tavo tas Aleksandras mano akyse vis vien liko niekšelis. Paliko savo merginą, sėdo į kalėjimą. Ah...jei būčiau tavimi tikrai nebūčiau grįžusi pas tą nusikaltėlį.-Prisėdo greta manęs ant sofos, o aš spoksojau į prie židinio žaidžiančią Eli su lėlėmis.

-Jis manęs nepaliko. Taip tiesiog susiklostė. Jis pažadėjo man liautis išėjęs iš kalėjimo su tais nešvariais reikalais. Tikrai nenoriu, jog mūsų duktė matytų mafijozą tėvą, o manau jis to taip pat netrokšta.

-Sunku pasakyti, o tu tikra, jog tai dukra?

-Taip bent jau daktarai pasakė. Mane labiausiai gąsdina, kad per anksti neprasidėtų gimdymas, nes dėl mano ligos tai labai tikėtina. Dar visi tie nervai tikrai ne į naudą.

-Puikumėlis, bus nauja princesė. Klarkas žino? Aš jį savom rankom pasmaugsiu jei tie nervai pakenks mažylei.

-Ne, jam bus staigmena. Mudu susitarėme, kad jam nesakysiu. Jis labai nori dukros, todėl manau apsidžiaugs.

-Nežinau nežinau vaikeli, aš vietoje tavęs susirinkusi daiktus nešdinčiausi nuo jo kuo toliau. Tie nusikaltėliai nesikeičia, o dar ir vaikui padarys blogą įtaką.

-Liaukitės, jis pasikeis. Pamatysi...-Pažvelgiau pro langą, kur tiesiog sukosi sniegas, it uraganas. Gaila, jog nesulauksime Kalėdų kartu....Netrukus pas mus atėjo Klarko ištikima tarnaitė, kuri ant stalo padėjo pyragaičių.

-Atsiprašau, kad pertraukiu, bet labai jumis žaviuosi Liza. Žinot teisybę sako "Už kiekvieno stipraus vyro, stovi dar stipresnė moteris".

-Ne nežinau, niekada neteko stovėti už vyro. Gal gali palydėti Eli į jos kambarį? Jai jau laikas miegoti.

-Ką? Dar taip anksti!

-Taip, žinoma.-Tarė tarnaitė ir šiaip ne taip įkalbėjusi išsivedė Eli su savimi.

-Negaliu pakęsti, kaip jie visi šiame name stengiasi sulysti jam į vieną vietą. Nuo šiol čia aš šeimininkė.

-Kitaip ir negali būti.-Šyptelėjo man Margaret.

Pasiruošę epilogui? Kuo daugiau surinksim žvaigždučių, tuo greičiau išeis dalis.❤️