Velniop tave

18.

Liza.

Po truputėlį imu atgauti sveiką protą. Nejaugi guliu šiukšlyne? Keista, nes įprastai konteineryje nėra taip patogu. Vilnonė patalynė, minkšta pagalvė ir adialas su levandų kvapu. Stop, o iš kur čia patalynė? Nusprendžiu atmerkti akis, prieš kurias išvydau sėdintį Aleksandrą. Rankose jis laikė stiklinę su pienu, jo žvilgsnis toks, tarsi ruošiasi mane suvalgyti. Gerklė visa sustingusi iš skausmo, bet vis dėlto sugebu paklausti:

-Aš papuoliau į pragarą?

-Taip, pavadinimu mano namas. Pokol nepasveiksi, niekur neisi. Ko susiraukei kaip sudžiūvusi slyva? Pattison, man per prievartą sugirdyti tau pieną?-Elgiasi pakankamai keistai, visai jo neprimena. Akies krašteliu nužiūrėjau miegamąjį, jame jau teko viešėti.

-Iš kur tiek rūpesčio? Nebijote išpurvinti patalynės? Kaip jūs ten sakėte, prasmirs.

-Neerzink, išlūžusi vištos koja. Visai nesirūpini savo sveikata. Susiruošei į Anapilin.

-Jums koks skirtumas? Ir kodėl aš nuoga?-Sekundei pasklido tyluma, kaip jis užima poziciją virš manęs, kitoje adialo pusėje. Netrukus jo lūpos užduoda gudrų klausimą:

-O kaip tau atrodo, Pattison? Kodėl nurenginėja merginas?

-Akivaizdžiai, kad išprievartauti. Kaip kitaip pasielgti su apsiginti nemokančia būtybe?-Nusuku žvilgsnį į šoną, reikia laikytis distancijos. Tik štai priešinis pilkoms, gudrioms akims yra beprasmiška. Nors greičiausiai tai linzės, taip norėtųsi sužinoti tikrąjį atspalvį, pasinerti, tarsi į ežerą. Dėstytojo kvėpavimas leido suprasti, jog jam nelabai patiko toks mano atsakymas. Svarbiausiai, jo nesupykdyti, nes bus blogai.

-Laikas įkrėsti elementarias taisykles į tavo tuščią makaulę.-Nuginkluoja savo šnabždėsiu.-Aš niekados neprievartauju merginų. Jos pačios iškečia kojas priešais savo poną, kankindamosi nuo neabipusės meilės. Tokia moters rolė, pasiduoti vyrui ir jokiu būdu nesipriešinti. Išgerk pieno, sumažins skausmą gerklėje.-Padavė man į rankas stiklinę ir nieko nelaukęs nulipo nuo manęs. Pats laikas būtų pasidomėti kaip aplamai atsiradau jo namuose.

-Aš praradau sąmonę paskaitoje?

-Taip, išsitiesei tiesiai ant grindų. Tik štai vieno negaliu suprasti...-Įsitaisė akimis pro langą.-Kam eiti į universitetą su aukšta temperatūra? Nejaugi tavo tėvai neminėjo, jog reikia saugoti savo sveikatą? Kas per nepaklusnus vaikėzas?-Suradau savyje drąsos nužiūrėti jį nuo galvos iki kojų. Sportinis stilius jam velniškai tiko.

-Žinoma, kad po to vienas pabaisa įrašytų neigiamą? Jei atvirai atėjau į universitetą, kad pavalgyti pyragėlių, jie ten nemokami. O be to, galiu šiltai išsimiegoti klasėje. Galėtumėte su bibliotekininke pakalbėti, kad ta nakčiai mane įleistų, būtų išvis rojus.-Daviau jam ataskaitą, lyg būčiau paskaitoje.

-Minutėle miss vaikščiojanti nelaime. Jus ką, iš namų išvijo?

-Taip, galite juoktis, bet mane išmetė iš darbo. Gavosi taip, kad šiame mieste neturiu jokių giminaičių, o tada stotyje susipažinau su maža mergaite Eli.-Šiek tiek atsigėriau šilto gėrimo. Akies krašteliu pastebėjau, jog šone gulėjo ant stalo vaistai. Esu tikra, jie kainuoja krūvas pinigų.

-Tuomet kokio velnio atvykai be sudilusio skatiko kišenėje? Nepaprasčiau būtų buvę pasilikti kur buvai ir toliau voliotis šiukšlynuose? Pakelk akis, kai su tavimi kalbu!-Pakėlė balsą, tarsi mudu dabar paskaitoje.

-Jūs neturite teisės man dabar diktuoti ką daryti. Atsirado gyvenimo šeimininkas. Ačiū už puikią, šiltą lovą, bet šiukšlynuose geriau. Ten su benamiais lengviau susikalbėti, jie bent neūžia į ausis ir nežemina. Dabar gražinkit man mano senus skudurus!-Prisidengiau adijalu krūtinę ir patraukiau link durų, bet tos staiga automatiškai užsitrenkė. Suknistas namas su suknista sistema. Jis netikėtai atsistoja už manęs tuo pačiu metu užkišdamas sruogą už ausies.