Velniop tave

17.Viskas prieš mane...

Liza

Negaliu patikėti, jis buvo tarp tų iškrypėlių. O kas jei mūsų dėstytojas, ne kas kitas, o savininkas viso to dvaro, kuriame šoko merginos. Ne, tikiuosi tai visiškai du, skirtingi žmones. Staiga išgirdau kaip kažkas ateina. Kur pasislėpti? Kodėl pastoviai įsiveliu į įvairų mėšlą? Sustojau akimis ties spinta, reikia greičiau galvoti, nes man galvą nuraus. Vos spėjau įlysti, klasėje pasirodė Aleksandras ir rodos ne vienas. Nesinorėjo tapti eilinį kartą liudytoja jo intrigos su savo studente.

-Neradai tinkamesnės vietos susitikimui? Kas tokio skubaus, ar su gyvenimu norisi kuo greičiau atsisveikinti?-Suerzintu balsu tarė vyras pilkame kostiume. Mačiau viską pro spintos skylutę. Nuo šios vietos prasidės visas įdomumas, kur mano mobilusis?

-Atsirado Liusės tėvai ir jie ieško dalyvių, kurie dalyvavo grupiniame išžaginime, o taip pat jos savižudybės kaltininkų.-Taria mergina, kaip tas dirbtinai šyptelėjo. Lai atsiveria, man bus į naudą statyti jam šaką ir matą.

-Manęs nedomina buvusios studentės. Ji pati pasirinko sau kelią, tiesiog pasidavė šeimininkui. Niekieno neverčiama pradėjo palaikyti santykius su dvidešimčia vyrų, o vėliau jos širdis sudužo ir ši pasikorė. Lai knisasi, vis vien nieko nepeš. Sniegas paslepia visus įkalčius. Dabar kreipsiuosi į tave, jei dar kartą Čarlas atsiras universitete, kojas išlaužysiu.-Pagrasino ir jie kartu išėjo į koridorių. Aš lengvai galėjau atsikvėpti, išjungiau diktofoną, na dabar pažiūrėsim. Aišku tik viena, jis nusikaltėlis, bet štai kiek nekaltų širdžių buvo pražudyta jo sąskaita nesuprasi. Keistus žaidimus žaidžia, kurių kol kas nesuprantu. Išgirdusi, jog jie išėjo, išlindau lauk į koridorių, kur sulaukiau vaikino, kuris vis sukasi aplink Keitę.

-O gražuolę savo kur praganei?

-Ji darbe, manikiūrus nusprendė daryti.-Išsitraukė iš kuprinės cigaretę. Nejau jis tiesiog čia pradės rūkyti?

-Duok adresą, man reikia su ja skubiai susitikti.

-Imk, tik dabar daug klienčių, nemanau, jog tave priims.-Padavė vizitinę ir nuėjo link direktoriaus kabineto. Matyt kažką prisidirbo.

Kaip jau išaiškėjo jo merginos salonas buvo universiteto pakampėje. Ji nustebo mane matydama.

-Ko atsivilkai?

-Kaip mandagiai sutinki klientus.

-O kaip dar kitaip bendrauti su kvailėmis? Vienu žodžiu varyk iš čia ir negaišk mano laiko. Turiu tik pusę valandos pietų.-Užvirė arbatos, jau ruošėsi pietauti.

-Nebūk tokia grubi, gerai? Aš tikiu tai, ką sakei apie Aleksandrą, todėl man reikia daugiau informacijos.-Akimis susiradau kėdę, todėl nieko nelaukusi įsitaisiau kur kas patogiau.

-Ir? Man nuo to nei šalta, nei karšta. Sesers vis vien nesugrąžinti.

-Jis ją išprievartavo?-Užduodu tiesų klausimą, iškarto matyti, jog ji nepasiruošusi bendravimui.

-Ne, jis privertė ją jį pamilti, o vėliau žaidė jausmais. Žinai neturiu jokio noro kalbėti apie tą ožį sadistą. Tu man taip pat neįdomi.

-Kodėl tuomet įspėjai?

-Pasidarė gaila, todėl ir prasitariau. Jis moka manipuliuoti žmonėmis, tarsi lėlėmis. Gaila, bet mano sesuo užkibo už jo kabliuko. Klarkas su ja tokius dalykus darė, net pagalvoti sunku. Visas kūnas buvo nusėtas jo antspaudais. Kol ne vėlu pasiimk dokumentus ir dink iš to universiteto, kuris virtęs tikrų, tikriausiu pragaru.-Įsitaisė į langą, kaip aš nusprendžiau atverti jai savo paslaptį.

-Manęs ieško žmogžudžiai, aš tėvo nužudymo liudininkė, todėl pabijojau grįžti atgal. Dabar jie kažkokiu būdu mane buvo susiradę šiuose rajonuose. Neturiu jokio pasirinkimo.