Velniop tave

3.

Liza.

Nuo ko pradėti pokalbį? Šitas žmogus visus nuolat maišo su mėšlu.

-Tu kažką sučiulbėjai, Pattison?-Žiūri iš viršaus, tarsi aš erzinanti musė, kuri atsitiktinai prie jo pristojo.

-Patikėkite aš gailiuosi dėl to kas įvyko..-Tik pravėriau burną kaip jis pasilenkė arčiau manęs. Net per jo akinius galėjau jausti tą žvilgsnį, kuriame virė neapykanta man.-Juk jei ne tas incidentas kabinete...-Dievaži su juo neįmanoma kalbėtis, jaučiuosi tarsi egzamine, kurio akivaizdžiai neišlaikau.

-O kas atsitiko kabinete? Gali priminti?-Prispaudžia prie kapoto tuo pačiu metu žudydamas žvilgsniu. Jam teikia malonumą žiūrėti į pasimetusius žmones.

-Jūs...

-Negirdžiu Pattison, jei jau tavo kvailos smegenys nusprendė mane sutrukdyti, būk maloni kalbėk iki galo. Tame ir yra esmė anglų kalboje. Mane pykina nuo mergiūkščių kurios trūkčioja, kaip kokios kekšės baigę minetą.

-Užsiėminėjote seksu su mergina..., bet aš išties nežinojau...

-Va dabar kalbėsiu aš, o tu tylėdama klausysiesi kurčioji! Jei dar kartą panašūs dalykais sklis iš tavo lūpų ar tu ne vietoje atsirasi, išlėksi iš šio universiteto kaip dera. Patikėk su tokiu skandalu, kad tavęs daugiau nė į jokį kitą universitetą nepriims. Supratai? O dabar dink man iš kelio, skuduro gabale!-Įsėdo jis atgal į savo automobilį ir momentaliai išvažiavo iš kiemo. Pirmą kartą regiu tokį naglą mokytoją. Na kas mane traukė už liežuvio apie tą suartėjimą su mergina? Velniai rautų tas vaizdas dar dabar priešais akis.

Grįžau namo visiškai sugniuždyta. Ne, neketinu susirinkti dokumentų vien dėl to išsišokėlio. Namie aš žinoma tikrinu Elės namų darbus ir randu visas penkias klaidas. Jai tikrai nesiseka ši tema.

-O gal geriau pažaiskime princesėmis!

-Eli, o kaip gi pamokos? Jei nepabaigsi, tuomet saldumynų iš močiutės negausi.-Tariau mergaitei, kuri tiesiog priklausoma nuo saldumynų. Deja dėl diabeto ji jų taip dažnai nemato.

-O galiu vieną saldainį dabar?

-Ne, jei nuspręsi pasiimti slaptai aš susikrausiu lagaminą ir išvažiuosiu. Galėsi viena pinti kasas savo lėlėms.-Kuo aiškiau jai sumurmėjau, kaip netrukus man paskambino merginos. Vis negali atleisti, kad nėjau su jomis į kavinę.

-Liza, čia tokios akcijos. Lėk pas mus greičiau, mes parduotuvėje.

-Nejuokaukit, aš su Eli sėdžiu. Pamiršot mano darbą? Apsipirkinėjimas atidedamas man metams.-Jau ketinau numesti ragelį, kaip ta tarė:

-Tai pasiimk mažę su savimi. Jai taip pat ką nors nupirksim.

-Aš sutinku!-Surėkė Eli, kuri įdėmiai klausėsi mūsų pokalbio. Ji viskam pasiruošusi, kad tik nedaryti pamokų.

-Seniai nuo močiutės į kailį negavai?

-Liza, galima pusei valandos. Ji tik vakare grįš. Aš einu rengtis.-Nepaklausė ir nubėgo rengtis. Ne, ji net nesulaukė mano atsakymo.

Pasivaikščiojome po visus aukštus, kiek daug visokių drabužių. Tik akys lakstė blizgančios visur.

-Ši juoda, spindinti kaip tik tiks vakarėliui klube.

-Taip, tik per daug jau vulgari. O kur pasidėjo ta maža parazitė?-Apsižvalgiau aplink ieškodama Eli, man tik ir betrūko ją pamesti. Net draugės padėjo jos ieškoti.

-Ji žaislų parduotuvėje, pirmame aukšte. Eime prie liftų.

-Merginos, aš laiptais greičiau nusileisiu iki tos neklaužados. Gaus per minkštą vietą.-Bėgau link laiptų kaip netrukus atsitrenkiau į kažkokią damą ant aukštakulnių. Ji neišlaikė ir nukrito ant žemės.-O dieve. Jums viskas gerai?-Pribėgu jai padėti atsistoti. Taip ir žinojau, kad pasivaikščiojimai po prekybos centrą prie gero neprives.