Velniop tave

4.

Liza.

Nežinau kaip sugebėjau orientuotis, bet akys atsitiktinai sustojo ties dekoratyviniu kardu, kuris kabėjo ant sienos. Nieko nelaukusi sugriebiau už jo ir nukreipiau į tą iškrypėlį.

-Tik pabandyk prie manęs artintis. Kur išėjimas?

-Kokie aštrūs ašmenys. Išėjimas čia tik vienas, šalta mirtis. Iki susitikimo.-Sunkiai atsiduso tas ir netikėtai išnyko. Ne, daugiau neturiu noro matytis su panašiais tipais.

....

Pabudau aš jau svetainėje ant sofos. Kaip aš čia atsidūriau?

-Labas rytas, eik pavalgyk sumuštinių ir ruoškis į universitetą. O man reikia į mokyklą.-Vienas, vaikiškas balselis man sužviegė į ausį.

-Eli?

-Taip taip, o kas daugiau? Neklausk kas tave parvežė vakar. Taksistas kuriam tu taip ir nesumokėjai.-Ji man atnešė pusryčius. Pasijaučiau labai nepatogiai, įprastai tai mano darbas.

-O kur Elizabeta?

-Pas mamą. Išvažiavo kažkokiais reikalais. Taip, kad tavo gėdingos išvaizdos vakar nepamatė. Nors šiaip apranga visai nieko, gal galime nupirkti tokių suknelių mano lėlėms?-Tarė mažė, kaip mano akys susitiko su laikrodžio rodyklėmis. Staigiai pakilau nuo lovos, susigriebusi sau už plaukų.

-Velnias! Dabar dešimt valandų!

-Laimei man šiandien tik į trečią pamoką, bet štai tau...

-Eli, kodėl...-Ėmiau ruoštis.-Nepažadinai manęs ankščiau? Galėjai aplieti šaltu vandeniu. Ne, tik ne paskaita su tuo ožiu. Ji jau kaip dvidešimt minučių prasidėjusi, jis man odą nuo kaulų nuraus.

Užsimečiau treningus, apie jų būklę net galvos nesukau, o kas liečia makiažą išvis patylėsiu. Palydėjusi mergaitę į mokyklą aš šokau ant dviračio ir numyniau savo keliais. Laimei bent jau oras šiandien puikus. Pakeliui vos nepartrenkiau kelių žmonių, bet man tai buvo nė motais.
Galiausiai pasiekiau tą kvailą universitetą. Nuostabu, suspėjau atvykti per devynias minutes. Tik štai kokią vėlavimo priežastį sugalvoti? Laiptais nubėgau į antrą aukštą, širdis kalatojosi kaip niekad ankščiau. Tik ėmiau artėti arčiau klasės kaip iš ten jau buvo galima girdėti rėkimus:

-Peterson, kas tau leido naudotis tuo lapeliu po suolu? Aš reikalauju pasiaiškinimo!-Vien iš jo tono galima buvo spręsti, kad jo didenybė ne nuotaikoje.

-Čia nemano...-Vos prasižiojo mergina iš paskutinio suolo. Atrodo ji tuoj nualps iš tos baimės. Tikras niekšas, kuriam karūna priaugusi prie galvos.

-Dink iš čia. Gausi du neigiamus. Jei rytoj tu ateisi į mano paskaitas, skaityk, kad tavo šlykštus snukis jau išmestas iš universiteto. Ir joks kitas Niujorko universitetas tavęs matyti nenorės.-Atidarė duris ir išmetė jos kuprinę lauk. Vieno tik nesuprantu, kas jam davė teisę taip elgtis?

-Bet pone Aleksandrai, mano tėvai apmokėjo šiame universitete metus į priekį. Gal kaip nors susitarsime?

-Su kuo tu manęs klausai, višta? Ką?-Sugriebė ją už rankos, tokio monstro dar paieškot reikia.-Mano pamokas reikia gerbti. O jei tu kvaila, besmegenė pats laikas į trasą. Tik lūpdažį kitą išsirink šitas nenusivalys nuo vietos su kuria tu dirbsi. O dabar lauk!

Ištempė merginą iš klasės ir sustojo ties manimi.

-Koks siurprizas, atėjome ankščiau nuo pat ryto. Pattison apsireiškė. Ką čia užsivilkusi?-Jo akys atrodo ištrauks mano sielą. Tik štai vakar jos buvo pilkos, o dabar tamsiai rudos. Kaip tai įmanoma? Nešioja linzes? Slepiasi? Tik nuo ko? Matyt man jau reikėtų jam kažką atsakyti. Jis jau pastebėjo kaip įžūliai jį nužiūrinėju.-Aš uždaviau klausimą. Ar nori gaut pendelį per užpakalį, kaip Peterson?