Velniop tave

14.

Aleksandras.

Netikėtai išsitraukiu kreditinę iš kišenės ir įkišu jai į apatinius. Lai žinosi savo vietą.

-Penkiasdešimt tūkstančių Pattison, būk maloni aptarnauk mūsų svečius, kad Džastinas išvystų su kokia skūra susitikinėja.-Pažeminau ją su kaupu, atrodė mažoji tuoj apsiverks.

-Jūs pats bjauriausias tipas, su kuriuo man teko kada nors turėti reikalų.-Sukaupė drąsos prasižioti, tik šį kartą jai atsikirsti nepavyks. Užlaužiau jai rankas ir, tarsi nereikalingą skudurą patempiau link išėjimo. Ten kreipiausi į apsauginius, pilnumoje sugadinta šventė vargšei mergelei. Mačiau jos akyse ašaras, o koks veidelis nekaltas apsakyti sunku.

-Išmeskite šią šiukšlę, kur nors toliau nuo civilizacijos, nes nešioja savo venerines ligas visiems. Kanalizacijų žiurkėms, ne vieta prie iškilmingųjų.-Atidariau duris ir išmečiau ją lauk, vos neatsitrenkė į medį. Atsistojusi, dar pramurmėjo:

-Mulkis, kuris neturi jokios moralės. Jau geriau išsikastruokit save nesižeminęs! Ką, pavydit kitiems vyrams? Juos gamta apdovanojo, o jūsų suknistas impotente, ne! Nelieskit, paleiskit!-Ėmė priešintis, kai ją sugriebė du apsauginiai, taip lydėdami prie vartų. Nuostabu, viskas eina pagal scenarijų. Greitu metu jai atrodysiu baisiu košmaru, kuris sugadins jos nervų sistemą. Ji pasiduos ir atsiduos man. Jaučiu ilgai lauktos pergalės skonį, dabar galima pratęsti vakarą, bet štai viską sumaišė Džastinas.

-Kur Liza? Jūs susipykot?

-Tu ką, ji tiesiog paskubėjo namo. Asmeniškai pasirūpinau, jog tas nuostabus sutvėrimas pasiektų namus saugiai. Jai rytoj anksti prasideda paskaitos. Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis.-Patapšnojau jam per nugarą, kaip netrukus išgirdau labai keistą prašymą, tikėkimės tai tiesiog pokštas:

-Prašau, nežeisk Lizos. Suprask, aš ją myliu ir jei ji kentės aš taip pat kentėsiu. Tu, juk protingas žmogus, duok jai šansą šiame mieste.

-Džastinai, nereikia painioti simpatijos su tokiu grandioziniu jausmu, kaip meilė. Patikėk manim, jau geriau įdėk visą savo energiją į mokslą, o su šiomis besmegenėmis merginomis pats išsiaiškinsiu. Šiuo metu ji yra blogiausia studentė ir kaip geras specialistas aš padarysiu viską, kad paversti tą neužaugą išsilavinusiu žmogumi.-Sukalbėjau tokią kalbą, kuri įtinkintų bet ką.

-Tai yra stengiesi dėl jos pačios?

-Žinoma. Pats sujaudintas tos vargšės mergaitės istorija, kuriai teko miegoti gatvėje.

-Todėl kodėl prie visų žemini?

-Čia dalis auklėjimo. Suaugsi suprasi. Labos nakties.-Atsisveikinau su juo, koks vis dėlto jis naivus snarglius. Teisingai Diego sako, jog sūnus dar nepasirengęs užsiimti verslu. Įsimylėti į tą sutvėrimą su žydromis akimis, čia tas pats kas įsimylėti šiukšlę ant žemės. Kaip ten bebūtų už charakterį gautų aukščiausius balus. Kovoja iki paskutiniojo, net jei sutrypi su mėšlu. Su šiomis mintimis įsitaisiau savo krėsle ir netikėtai užsnūdau.

Liza.

Atvežė iki pat namų, kur į sodą atbėgo užsimiegojusi Eli manęs pasitikti.

-Pagaliau! Žinai kaip jaudinausi?-Apkabina mane mergaitė, o mano viduje viskas dega iš neapykantos tam niekšui. Norisi viską išdaužyti, kas tik pasitaikys po kojomis.

-Kodėl nemiegi?-Gana grubiai paklausiau.

-O kodėl tu tokia pikta? Močiutė išvažiavo aprėkusi, tvarkytoja paslėpė filmukus, o dabar dar ir tu! Nekenčiu jūsų!-Su ašaromis akyse nubėgo į svetainę. Nereikėjo man tokiu grubiu tonu su ja bendrauti. Nuostabu, visos problemos per tą asilą su senatvės hormonais.