Velniop tave

8.

Jaučiausi kalta priešais jį, man nederėjo taip neišauklėtai elgtis. Dažnai tėtis kartojo, jog net su žmonėmis, kurie to neverti reikia elgtis pagarbiai.

-Tiesą žeidžia, ar ne Pattison? Juk tada ant scenos, tarp trijų šokėjų, tu atvykai užsidirbti būtent tokią sumą. O dabar apsimeti nekalta avele. Sumokėti daugiau? Tik štai netikiu, kad šios lūpos gali suteikti vyrui tikrą malonumą.-Sukanda dantis, jo kvėpavimas pasidarė toks gilus, lyg peržengs didelę ribą.

-Iš kur jūs apie tai žinote?

-Apie savo studentus žinau kiekvieną detalę. O dabar dink iš čia valkata, nenori imti pinigų, tuomet grįžk atgal prie šiukšlynų. Beje gali referate parašyti apie savo sėkmę.

-Jūs dar sumokėsit už viską. Manot išsigąsiu ir tylėsiu kaip pelytė?-Lengviau atsikvėpiau, kai jis atsitraukė kelis žingsniu atgal. Grįžtant atgal į namą jis nė nepasikėlė savo kreditinės. Barstosi pinigais į kairę ir į dešinę. 

-Varyk iš čia. Visoms tokioms kaip tu vieta gatvėje. Pamatysiu kartu su Džastinu, asmeniškai nuvešiu atgal į  tavo kaimą.-Trenkė durimis taip, kad visa žemė suvirpėjo. Labiausiai mane sunervino ne jo kvailos frazės, o tai, jog jis žino apie tą vakarą scenoje. Dabar aišku iš kur pas jį susidarė tokia nuomonė apie mane. Iki savo namų ėjau pėsčiomis, negana to dar ir mašinos pypino pamatę mane su tokia neeiline apranga. Visai užmiršau apie suknelę, ji veikiausiai kainuoja krūvas pinigų.
Grįžusi namo aš išvydau Kateriną su Anždela bežiūrint filmukus kartu su Eli. Nusimaunu aukštakulnius ir visai be nuotaikos sėduosi ant krėslo. Jos visos keistu žvilgsniu įsitaisė į mane.

-Kokia gražuolė, jūs tik pažiūrėkit. Kur pas mus randasi tokios bibliotekos, kad dalina garsaus dizainerio sukneles?-Su nuostaba taria draugės, o aš tik pažvelgiau į mažąją:

-Eli, jau pusė dešimt, laikas miegot.

-Liza, toks įdomus filmukas. Juokauji?

-Greit į lovą! Kol dar nepapasakojau močiutei, kad neigiamą gavai iš matematikos. Patikėk po tokių naujienų per atostogas su mama tikrai nesusitiksi.-Pagrasinau mergaitei, bet ne iš pikto, jai tiesiog geriau negirdėti mūsų pokalbio. Ji tylėdama pasiėmė savo pliušinį žaisliuką ir nuėjo į kambarį. Aš tuo tarpu nieko nelaukusi išjungiau televizorių ir įsitaisiau į merginas:

-Pasakokit! Pasilinksminot?

-Liza, apie ką tu?-Persimetė jos žvilgsniais. Nuostabu, dabar vaidins, kad nieko nežino.

-Kuri iš jūsų papasakojo Aleksandrui apie tą vakarą su šokėjomis?

-Visai išprotėjai? Mes niekados neišduotume savo geriausios draugės. Mes niekam nieko nesakėm, žiūrėk ką kalbi.

-Tuomet iš kur tas idiotas žino? Niekas daugiau apie tai nežinojo išskyrus Eli. Vargu, jog ji kalbėjosi su mano anglų kalbos dėstytoju, nes ir pati nelabai suprato kur buvo jos mylimoji Liza. Bent jau nemeluotumėt!-Išreiškiau joms krūvas pretenzijų, o jos toliau teisinosi:

-Mes niekam nieko nepasakojome. Nors aš manau įtariu...-Susimąstė Katerina, kaip netrukus susiprato ir Andžela. Aš vienintelė sėdėjau nieko nepešusi.

-Ko sustingot?

-Liz, greičiausiai Aleksandras buvo tarp tų iškrypėlių salėje.

-Ne, negali būti.-Pačiai pasidarė baisu.-Dieve mano...

-Galimi tik du variantai, arba jis buvo pagrindinis, na tas kuris buvo su raudona kauke ir mėgino tave įsitempti į lovą. Arba vienas iš svečių. Reikia patikrinti.-Po jų tokių išvadų man tik dar blogiau pasidarė. Dabar prieš jį taip nemalonu, bet pasiduoti tikrai nežadu.