Velniop tave

16.

Liza

Nemaniau, jog po vakar užsilaikysiu pas dėstytoją iki tokios vėlumos. Nuostabu, dabar vargu ar pavyks pasinaudoti autobusu. Kaip jau supratote tarp mūsų su juo vakar naktį nieko neįvyko. Dėkoju dievams, kad jam kažkas paskambino iš verslo.
Kaip ten bebūtų namo man teko grįžti pėsčiomis. Meldžiausi, kad tik nesutikti kokių nors girtų maniakų. Liko tik pereiti gatvę, bet netikėtai priešais mane sustojo automobilis, o iš jo išlipo pažįstami šikniai.

-Jūs tik pažiūrėkit, kaip mums pasisekė. Na ką, tėvelį tavo jau pribaigėm, dabar imsimės dukrelės!-Sugriebia mane už liemens, purvini idiotai, suknisti mulkiai.

-Gelbėkit!

-Ko rėki? Čia nieko nėra, visi miega ir vargu ar kas nors užstos valkatą.-Išsitraukė pistoletą, kaip netrukus į jų mašiną atsitrenkė kitas automobilis. Atsidaro durelės ir išlipa žmogus, kurį pirmą kartą džiaugiuosi matydama.

-Greitai paleisk merginą! Ji priklauso man.

-Klausyk, vyruti, tau gyvent pabodo? Dink gražiuoju.-Įremia ginklą man į smilkinį, o Aleksandras tik suurzgia:

-Pavardė Klarkas, ką nors sako?-Tie žvėrys perkreipė veidus, tarsi tuoj pridarys į kelnes.

-Paleisk, mums bėdų pakanka.-Taria vienas iš tų mulkių.

-Juokauji? Ji, juk žmogžudystės liudininkė. Ką jis mums padarys?-Sumurma kitas, o dėstytojo kantrybė pradeda sekti.

-Nesupratau kvaili skystakiaušiai, patraukiat rankas nuo mano studentės!-Staigiai išsitraukia iš bagažinės revolverį ir šauna pagrindiniui į petį. Tas žinoma visas susirietė iš skausmo. Mes nieko nelaukę įšokome į automobilį.

-Prisisek.

-Iš kur jie jus žino? Kodėl išsigando jūsų pavardės?

-Ne per daug klausimų, besmegene?

-Galima be įžeidinėjimų?

-Kuo galvojai, kai grįžinėjai namo be mobilaus telefono? Kvaiša, beliko tik smegenis pas mane palikti. Kada pradėsi galva galvoti, o ne subine?

-Minutėle, o ne per daug jūs jaudinatės dėl to kas net nesusieja su jumis? Mano saugumas, tik mano reikalas.

-Aš tavo mokytojas, esu atsakingas už visus studentus. Supratai?-Padidino greitį tuo pačiu metu pažvelgdamas į veidrodėlį, rodos mūsų niekas nesivijo.-Kodėl jiems prireikė benamės iš užmiesčio?

-Nesakysiu.

-Man diržą išsitraukti? Žiūriu, užpakalis pasiilgo.-Staigiai sustabdė mašiną ir ištarė švelnius žodžius.-Aš pergyvenau, Liza.-Prisiekiu tą akimirką, vos širdis neiššoko lauk iš krūtinės. Jis taip gražiai tai pasakė, lyg tapo savu žmogumi.

-Jūs išties dėl manęs pergyvenote?

-Žinoma, pasirengęs, bet kurį aplaužyti, jei išdrįs žeisti mano mokinę.-Atsargiai liečia lūpas, tarsi ketina nusižengti, bet romantika labai greitai baigėsi, vos tik užvedus automobilį.

Visą naktį nesumerkiau akių prisimindama mūsų pokalbius praeitą dieną. Atrodė sužinojau jo visai kitąją pusę, neskaitant tos vietos, kai jis vos manęs...tą naktį.
Sekančią dieną laikas buvo eiti į pamokas, bet vietoje to, direktorius liepė atšveisti visą universitetą.

-Galvoje nesusidėlioja, kaip neturtingas?-Pakėlė sceną Andžela, mes kaip tik valėme aktų salę.

-Jis gyvena iš mokytojo atlyginimo, o jo brolis dovanoja jam tokias dovanas, kaip brangūs automobiliai ar kostiumai.-Aiškinau merginoms, viską ką sužinojau per tą laiką, viešėdama jo namuose.

-Vargšas Aleksandras, gyvenimas nesąžiningas.-Sunkiai atsiduso Katerina, kaip netrukus pasigirdo juokas iš paskutinės eilės. Nuo to kikenimo norėjosi trenkti skuduru sau per veidą. Žinoma, juk ten sėdėjo pažįstama mergina vardu Keitė. Kaip ji čia atsirado?

-Kas tokio juokingo?-Nutariau pasiteirauti.

-Stebiuosi kvailumu, nors viskas aišku įkliuvai į voratinklį, kuriame žaisi pagal jo taisykles. Sveikinu, filmas prasidėjo, šėtonas pradėjo įdomų žaidimą. Sakiau, laikytis nuo jo atokiau, bet pati lendi į spąstus. Sveika atvykusi į aną pasaulį. Kvaišos gabalėli.-Išsikalba iki širdies gelmių, bet aš nesiruošiau taip greitai nuryti visų jos pasisakymų.

-O tau žiūriu smegenys iš ausų lenda.

-Klarkas ne tik tiesiog turtingas, bet pavojingas kriminaliniame pasaulyje. 

-Jo brolis, bet ne Aleksandras.-Atsikertu bežvelgdama į ją savo įniršusiu žvilgsniu.

-Aha, ką dar prikūrė? Aš negalvojau, kad tu ant tiek naivi. Atrodo bendrauju su pirmoke. Tiek jau to, tikėk, o man jau metas.-Išėjo lauk, o manyje sukilo kažkokia baimė.

Nesiruošiu tikėti viskuo, ką man sako eilinės mergiotės. Po tvarkymosi, manęs paprašė nunešti žurnalą į anglų kalbos kabinetą, kad uždėtų papildomų balų. Keista, durys buvo atidarytos, o klasė tuščia. Tiek jau to, paliksiu ant stalo ir eisiu namo, pas mus su Eli grandioziniai planai. Taip jau nutiko, kad sijonu užsikabinau už metalinės stalčiaus rankenos. Smalsumas nugalėjo, todėl nusprendžiau jį atidaryti. Kai viduje išvydau raudoną kaukę, netekau žado....