✍️ POTERIO SESUO | DRACO MALFOY

ANTRAS SKYRIUS

●'I'●'I'●'I'●'I'●'I'●'I'●

KALBANTI KEPURĖ

●'I'●'I'●'I'●'I'●'I'●'I'●

AMELIJOS AKYS NUŠVITO, IŠVYDUS DIDINGAI, IŠDIDŽIAI BEI KVAPĄ ATIMANČIAI ATRODANTĮ PASTATĄ. Jai atrodė, jog šis slėpė amžių amžius skaičiuojančias paslaptis ir kaupė savyje tūkstantmečių istoriją. Ypač šį tamsų vakarą, kai saulė jau seniai buvo pasislėpusi už horizonto, o giedrame danguje ryškiai žibėjo žvaigždės. Ežere, kuriuo pagal mokyklos tradiciją valtelėmis plaukė pirmakursiai, atsispindėjo įspūdingas burtų ir kerėjimo mokyklos vaizdas, keliantis dar didesnį įspūdį savo pirmuosius metus pradedantiems mokiniams. Amelija žvilgtelėjo į tamsiaplaukę mergaitę, su kuria dalinosi valtele ir buvo persimetusi keliais žodžiais. Jos abi šyptelėjo vienai kitai, nors abiejų akys spindėjo iš nekantrumo pasinerti į magijos pasaulį. 

Kai valtelės pasiekė krantą ir jie visi įžengė pro didžiules duris į mokyklos vidų, Amelija kartu su Hariu ir Roniu, kuriuos susirado išlipusi iš valtelės, užlipo laiptais į viršų, sekdami paskui visą būrį pirmakursių. Laiptų viršuje juos pasitiko vidutinio amžiaus moteris, kurios galvą puošė smaili raganos skrybėlė. Juodos spalvos suknelė siekė čiurnas, o smaragdinis apsiaustas paryškino moters veido bruožus ir pridėjo elegantiškumo.

- Sveiki atvykę į Hogvartsą. Netrukus įžengsite pro šias duris ir susitiksite su kitais mokiniais, bet prieš tai būsite paskirstyti į koledžus, - prakalbo juos pasitikusi ragana. Amelija ir Haris susižvalgė. Mintis, kad per paskirstymą gali būti atskirti, gąsdino. Tėvų mirtis ir nelaimingas gyvenimas su tetos šeima surišo dvynius stipriu, nesuardomu ryšiu. Jie visus tuos metus praleido kartu ir nebuvo atskirti nuo vienas kito ilgiau nei kelioms valandoms. Tiek Amelija, tiek Haris mokėsi toje pačioje klasėje bei dalinosi tuo pačiu mažu ir ankštu sandėliuku po laiptais, nes jaunesniųjų Poterių patogumas Dursliams buvo nė motais. Mintis būti atskirtiems gąsdino.  

- Tai Grifų Gūžta, Švilpynė, Varno nagas ir Klastūnynas. Kol čia mokysitės, koledžas bus jūsų šeima. Jūsų laimėjimai pelnys taškų, o prasižengę, jų neteksite. Metų gale daugiausiai taškų surinkusiam koledžui bus įteikta mokyklos taurė, - tęsė moteris.

- Trevorai! - pertraukdamas ją, sušuko berniukas ir, pasilenkęs prie laiptų, pakėlė rupūžę. Tai buvo Nevilis Nevėkšla, kuriam Hermiona padėjo traukinyje ieškoti savo augintinio. Naujuosius mokinius pasitikusi moteris pažvelgė į jį ir Nevilis, sumurmėjęs tylų atsiprašau, su rupūže rankose grįžo į savo vietą, kurioje stovėjo prieš tai.

- Netrukus pradėsime paskirstymo ceremoniją, - pranešė ragana. Pasakiusi, kad vienuolikmečiai palauktų, apsisuko ant bato kulno ir nužingsniavo įsitikinti, jog viskas paruošta jų sutikimui.

- Vadinasi, tai tiesa, ką girdėjau traukinyje. Poteriai atvyko į Hogvartsą, - prakalbo baltaplaukis berniukas. Jo žvilgsnis buvo įsmeigtas į du konkrečius vaikus. Kiti pradėjo šnibždėtis, išgirdę garsiąją pavardę. - Čia Niurzga ir Gylys, - galvos linktelėjimu parodė į du už jo nugaros stovinčius berniukus. Baltaplaukis atšlijo nuo laiptų turėklo, į kurį buvo atsirėmęs, ir žengė kelis žingsnius į priekį. - Aš Smirdžius. Drakas Smirdžius.