✍️ POTERIO SESUO | DRACO MALFOY

26 skyrius

Amelijos plano pradžia

Prašau būk Didžiojoj salėj. Būk Didžiojoj salėj. Amelija maldavo mintyse, kol greitu žingsniu žingsniavo link Didžiosios salės, kurioje netrukus turėjo prasidėti pusryčiai. Ji norėjo pasikalbėti su jai reikiamu žmogumi iki pusryčių pradžios ir kol Didžioji salė nebuvo sausakimša. Amelija įžengė į patalpą ir apsidairė. Jos žvilgsnis sustojo ties raudonplauke mergina, kuri sėdėjo prie Grifų Gūžtos stalo. Netrukus, Amelija sėdėjo priešais ją. 

- Labas rytas, Džine, - klastuolė pasisveikino su grifiuke. Džinė Vizli, jauniausioji raudonplaukių burtininkų šeimos narė,  pažiūrėjo į Ameliją ir jai nusišypsojo. Poter pasilenkė arčiau jaunesnės merginos. - Mums reikia pasikalbėti. Šiąnakt sulaukiau Hario gynėjo. Jis pranešė, kad jam ir jo draugams viskas gerai. Nežinau, kokią misiją jiems paskyrė Dumbldoras, bet nujaučiu, kad ji yra susijusi su Pati Žinai Kuo. Noriu prisidėti prie šviesesnės ateities. Noriu kovoti prieš tamsiąsias jėgas. 

- Kas sukasi tavojoje galvoje, Amelija? - Džinė klausiamai pakėlė antakį. Ji jautėsi suintriguota ir nekantravo sužinoti, ką yra sugalvojusi priešais ją sėdinti klastuolė. Jaunesnioji Vizli sėdėjo ramiai, nors viduje krykštavo iš džiaugsmo, jog Hariui, Ronaldui ir Hermionai viskas gerai. 

Amelija išsitraukė savo užrašų knygutę ir atvertusi reikiamą puslapį, padėjo ją ant stalo, o tada pastūmė į Džinei. Grifiukės akys lakstė po dailia rašysena parašytus žodžius. Ji skenavo kiekvieną užrašytą detalę. Džinė pakėlė savo akis į Ameliją, kuri ją stebėjo vilties kupinomis akimis. 

- Taigi, ar prisijungi prie mano komandos ir padėsi man įvykdyti šį planą? - paklausė Amelija. Džinė net nemąstė. Jai nekilo jokių dvejonių. Ji linktelėjo ir užvertė Poter užrašų knygutę. Klastuolė sugrąžino ją atgal į kišenę. - Pradėsime nuo mažų žingsnelių. Susitinkam Kambaryje iki pareikalavimo, likus dvejoms valandoms iki vakarienės. Gali atsivesti keletą žmonių, bet tik tuos, kuriais labiausiai pasitiki. Gerai? 

- Žinoma, - Džinė šyptelėjo. Į Didžiąją salę pradėjo plūsti išalkę mokiniai, todėl Amelija atsistojo ir tarusi tylų " iki ", nužingsniavo link savo koledžo stalo. Maža šypsenėlė nedingo nuo jos veido. Kol kas viskas klostėsi pagal jos planą. 

**** 

Amelijos žvilgsnis vis nukrypdavo į Amiką Kerou, dabartinį Apsigynimo Nuo Juodosios Magijos profesorių. Vyras sėdėjo prie savo darbo stalo ir stebėdamas klasėje sėdinčius mokinius, tarp pirštų sukiojo savo burtų lazdelę. Kadangi Amikas dirbo Tamsos Valdovui ir buvo jo šalininkas, Apsigynimas Nuo Juodosios Magijos buvo tapęs pamokomis apie juodąją magiją, jos naudą, privalumus ir kaip ja naudotis.  Amelija nukreipė savo akis atgal į atverstą vadovėlį ir pasimuistė savojoje vietoje. Ji daugiau nebegalėjo skaityti apie pačius juodžiausius burtažodžius, kurie žmogui padaro didžiulę, neatitaisomą žalą. Šiame vadovėlyje viskas buvo nuosekliai aprašyta ir aprašymai kėlė šiurpą ir pasišlykštėjimą. 

Amelija pati pirma nėrė lauk iš klasės, kai nuaidėjo varpas, pranešantis apie pamokos pabaigą. Rugsėjis dar net nebuvo pasibaigęs, o ji jau norėjo įsėsti į Hogvartso ekspresą ir grįžti namo, kad būtų kuo toliau nuo dabartinio Hogvartso. Ji niekada negalvojo, kad ši mokykla taps tokia atstumianti. 

Pasinaudojusi tuo, jog Amiko pamoka buvo paskutinė jos tvarkaraštyje, Amelija sugrįžo į Klastūnyno bendrąjį kambarį. Raudonplaukė iš karto kibo į namų darbus, jog nereikėtų jų daryti po susitikimo su Džine ir vakarienės.

**** 

Amelija apsidairė ir atidariusi Kambario iki pareikalavimo duris, šmurkštelėjo į vidų. Patalpa buvo patapusi kambariu su keliomis sofomis ir židiniu. Džinė turėjo pasirodyti bet kurią minutę. Jaunesnioji Poter padėjo savo užrašų knygutę ant stalo, o pati atsisėdo. 

- Amelija? - pasigirdo raudonplaukės Vizli balsas, praėjus keletai minučių. 

- Aš čia, - klastuolė pasuko savo galvą į šoną ir išvydo Džinę. Už jos žingsniavo Nevilis Nevėkšla, kuriam jau ne kartą teko susidurti su Kerou bausmėmis. - Ačiū, kad atėjot. Prisėskit, - abiems grifiukams atsisėdus, Amelija kalbėjo toliau. - Bėgant laikui, prie mūsų prisijungs daugiau žmonių. Suvienysim visus keturis koledžus, kadangi žinau, kas Klastūnyne gali norėti to paties, ko noriu aš. Ko norim mes visi, - Amelija atsivertė savo užrašų knygutę ir susirado puslapį su planu. - Veiksim paslapčia, kad niekas mūsų nesuuostų. Radau burtą, kuris padės mums išsaugoti viską paslaptyje. Jis atsparus net tiesos eliksyrui, kas suteikia mums didelį privalumą. 

- Palaukit, apie ką čia eina kalba? - paklausė sutrikęs Nevilis. Jis pažiūrėjo į dvi raudonplaukes merginas, kurios susižvalgė tarpusavyje ir vienai kitai nusišypsojo. Džinė atsisuko į Nevilį ir ištarė žodžius, kurie šokiravo grifiuką, kadangi jis niekada nesitikėjo to išgirsti.

- Mes prikelsim Dumbldoro kariauną. Tik gerokai patobulintą versiją ir su nauju tikslu.

Minėjau, kad mane apėmė motyvacija šiam kūriniui. Hehe. Lauksiu jūsų nuomonių ♥