Praėjus dvejoms savaitėms, Amelijos byloje egzistuojantis anoniminis šaltinis vis dar nebuvo surastas, tačiau Hariui ir dar keliems aurorams pavyko pasiekti Eliją Loper. Jie visas dvi savaites bandė surasti paslaptingąją merginą, neseniai pasirodžiusią Londone. Haris negalėjo atpažinti savo jausmų. Jis jautėsi keistai, ieškodamas merginos, kuri atrodė kaip Amelija, bet balsas galvoje neleido jam numesti šios paieškos į šalį. Viena nedidelė jo dalis vis dar nebuvo praradusi vilties ir nebuvo atsikračiusi minties, kad galbūt Amelija liko gyva.
Haris giliai įkvėpė, pažiūrėdamas į dviaukštį mūrinį namą, stovintį priešais jį. Elijos Loper pėdsakai atvedė aurorus čia ir jie buvo pasiruošę patikrinti šią vietą. Berniukas, kuris dukart liko gyvas, pažiūrėjo Ronaldą, o tada ir į Semą Finiganą bei Andrėjų Drapalėjų. Šiais vaikinais jis pasitikėjo labiausiai, todėl tik kartu su jais leidosi į Elijos Loper paieškas. Vyresnysis Poteris suspaudė rankoje savo burtų lazdelę ir pats pirmasis pradėjo žingsniuoti link durų. Haris giliai įkvėpė ir paspaudė durų skambutį. Šalia stovintys Semas ir Andrėjus išsitraukė savo burtų lazdeles ir jas stipriai suspaudė rankose. Durys prasivėrė. Aukštas, tamsiaplaukis vaikinas išvydęs svečius, greitai užtrenkė duris. Tačiau trys aurorai spėjo pamatyti jo veidą ir jį atpažinti. Jiems ką tik duris atidarė ieškomas mirties valgytojas. Trijulė susižvalgė ir linktelėję vienas kitam, paleido kerus į duris. Jeigu jie čia neras Elijos, tai bent jau suims vis dar ieškomus mirties valgytojus.
Viduje pasigirdo šūksniai ir netrukus namai prisipildė įvairių burtažodžių ir kerų. Haris paleido keletą kerų į vaikiną, atidariusį duris, jį nokautuodamas. Mirties valgytojas, kuris buvo žinomas kaip Taileris Deperis, buvo pagaliau sugautas. Kol Semas ir Andrėjus bandė nokautuoti likusius tris mirties valgytojus, Haris leidosi į Elijos paieškas. Jis girdėjo, kaip vienas mirties valgytojas liepė savo draugui paslėpti Eliją. Poteris apėjo visą antrą aukštą ir neradęs Elijos, grįžo į pirmą aukštą. Semas ir Andrėjus surišo paskutinio nokautuoto mirties valgytojo rankas ir Andrėjus prisijungė prie paieškos, kol Semas pasiliko su sąmonės netekusiais mirties valgytojais.
- Hari, šitie laiptai veda į apačią, - tarė vaikinas, kai atidaręs duris pamatė stačius laiptus, vedančius į apačią. Abu aurorai nusileido jais žemyn ir sumurmėjo tylius ' Lumos ', kad įsižiebtų jų burtų lazdelės. Jie kelias minutes žingsniavo siauru, vėsiu ir tamsiu koridoriumi, kol pasiekė metalines duris. Andrėjus palenkė durų rankeną, pabandydamas jas atidaryti.
- Tu rimtai? - Haris žvilgtelėjo į savo draugą. Ir taip buvo aišku, kad durys bus užrakintos ir taip lengvai neatsidarys.
- Buvo verta pabandyti, - Andrėjus trūktelėjo pečiais. Haris sumurmėjo atrakinimo burtažodį ir atidarė duris. Jis kartu su Andrėjumi įžengė į blausiai apšviestą patalpą, kurioje nebuvo langų. Į aurorus įsmigo dvi poros akių. Kai dvi žalių akių poros susitiko, vienas iš jų savininkų sustingo. Haris stovėjo savo vietoje, negalėdamas pajudėti. Viskas, ką pasakojo Drakas, buvo tiesa. Prieš jį iš tiesų stovėjo jo sesers kopija. Skyrėsi tik plaukų spalva. Jo viduje maišėsi emocijos. Jis net negalėjo papasakoti, kaip jaučiasi.
- A... Amelija, - pro Hario lūpas išsprūdo sesers vardas.
- Tai jau antras kartas, kai mane pavadina šituo vardu. Aš Elija, o ne Amelija. Neitai, kas čia vyksta? - ji pasisuko į vaikiną, kuris stovėjo šalia jos. Jis buvo tas, kuriam Taileris liepė paslėpti Eliją, bet jis nevykusiai atliko savo darbą, nes juos surado. Neitas nusijuokė, tačiau jo juokas neskambėjo maloniai. Jis priminė piktdžiugišką juoką. Jis pažiūrėjo į šviesiaplaukę.
- Čia tu klysti. Tu buvai mūsų plano dalis, Amelija. Sukūrėm tau netikrą tapatybę, kad neprasidėtų tavo paieškos anksčiau nei buvo suplanuota. Kai buvom pasiruošę, leidom tau išeiti į viešumą. Ir tave atpažino tas baltaplaukis. Mums reikėjo prisivilioti tavo brolį ir dabar jis stovi priešais mane. Mūsų planas pavyko, - Neitas atsisuko į Harį ir nutaikė savo burtų lazdelę į akiniuotį. - Dabar galiu atkeršyti už savo valdovo mirtį.
- Ką? Neitai, ką tu turi omenyje? - šviesiaplaukė jautėsi sutrikusi, sumišusi. Ji neprisiminė jokio brolio ir tuo labiau neprisiminė, kad jos vardas būtų Amelija. Ji žinojo, kad ji Elija Loper, o jos tėvai žuvę. Prieš tris mėnesius ji atvyko į Londoną tam, kad galėtų pradėti švarų gyvenimo puslapį ir kad aplankytų savo draugą Tailerį.
Tarp Neito ir dviejų aurorų užvirė nelygi kova. Mirties valgytojas bandė kuo ilgiau atsilaikyti prieš du vaikinus. Jis negalėjo leisti jiems laimėti. Jis turėjo atkeršyti. Mergina pasitraukė toliau nuo kovos. Jos galvoje sukosi daugybę klausimų, į kuriuos nebuvo atsakymų. Ji vis dar buvo sutrikusi ir bandė suvirškinti gautą informaciją iš Neito. Iš savo apmąstymų ji pabudo tik tada, kai vyriška ranka palietė jos petį. Žaliaakė pažvelgė į tokios pat spalvos akių savininką.
- Pargabenkim tave namo, - Haris nusišypsojo merginai. Ji žvilgtelėjo į be sąmonės gulintį Neitą, kurį netrukus pakėlė tamsiaplaukis vaikinas. Nors ji nepažinojo žaliaakio, vis tiek jautė pasitikėjimą juo. Šviesiaplaukė linktelėjo ir leido dviems nepažįstamiems vaikinams išvesti ją iš rūsio.
Ha, šitas skyrius labai sunkiai rašėsi, nors ir noriu kuo greičiau prieiti prie to, ką esu sugalvojusi. Nepykit labai, jeigu šis skyrius neįdomus ir nuobodus. Lauksiu jūsų nuomonių! ♥
Pristatau jums
Devon Murray kaip Semą Finiganą
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Ir
Dylan O'brien kaip Andrėjų Drapalėjų
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
