✍️ POTERIO SESUO | DRACO MALFOY

4 skyrius

Dumbldoro kalba 

Amelija apsidairė po Didžiąją salę, prie Grifų Gūžtos stalo neišvydusi Hario. Paskirstymo kepurė atlikinėjo savo darbą, paskirstydama šių metų pirmakursius į koledžus, kuriems jie priklausė. Kai paskutinis pirmakursis Paulas Šaltarankis buvo paskirtas į Švilpynę, pro Didžiosios salės duris įėjo Haris. Amelija nenuleido nuo savojo brolio akių, kuris rankove bandė nusivalyti baigiantį pridžiūti kraują po nosimi. Kas dabar? raudonplaukė paklausė savęs mintyse. Amelija iš tiesų džiaugėsi, jog ji nebuvo paskirta kartu su Hariu į Grifų Gūžta. Mergina žinojo, kad jos brolis nusitemptų ją į visus savuosius nuotykius, kurie visada turi pasekmių, kartu su jo geriausiais draugais. Juodaplaukis atsisėdo šalia savųjų draugų ir greitai pasinėrė į vakarienę, kuri jau garavo ant stalo. Kai visų pilvai buvo pilni, iš savosios vietos atsistojo Albas Dumbldoras, Hogvartso mokyklos direktorius. 

- Visiems gero vakaro,- po Didžiąją salę pasklido profesoriaus Dumbldoro balsas. Patalpoje įsivyravo mirtina tyla, o kiekvieno mokinio akys įsmigo į žilabarzdį burtininką. - Pirmiausia, pristatau jums profesorių Trimitą, kuris su malonumu sutiko dėstyti Nuodus ir Vaistus,- salė prisipildė ovacijų, kuriomis buvo sutiktas naujasis profesorius. Greičiausiai didžioji dalis mokinių buvo laimingi dėl to, jog šios pamokos daugiau nebedėstys Severas Sneipas. - Tuo tarpu, Apsigynimą Nuo Juodosios Magijos dėstys profesorius Sneipas,- pasigirdo mažesnis kiekis plojimų. Didžioji jų dalis sklido nuo Klastūnyno stalo, kurie palaikė savojo koledžo vadovą. Amelija nužvelgė gyvačių stalą. Drakas Smirdžius buvo vienintelis, kuris visiškai nekreipė dėmesio į Dumbldoro kalbą ir buvo pasinėręs lyg į kitą pasaulį. Baltaplaukis sėdėjo pasirėmęs smakrą ranka, o veide neatsispindėjo džiaugsmas. Amelija norėjo pasiteirauti, ar jam viskas gerai, tačiau direktorius tęsė savo kalbą ir nenorėdama pasirodyti nemandagi, kai kalba svarbus mokyklos asmuo, patylėjo. - Prieš čia atvykstant, kiekvienas iš jūsų buvo apieškotas. Turite teisę žinoti, kodėl. Kadaise, toks pat berniukas kaip jūs, sėdėjo šioje salėje, vaikščiojo mokyklos koridoriais ir miegojo po šiuo stogu. Niekuo neišsiskyrė iš kitų. Jo vardas Tomas Ridlis, - mokiniai susižvalgė vienas su kitu, o per jaunesniųjų Poterių kūnus perėjo nemalonus šiurpulys, išgirdus To, Kurio Nevalia Minėti, vardą ir pavardę. -Šiandien, jis pasaulyje žinomas visai kitu vardu. Šį vakarą ir noriu priminti jums visiems labai svarbų dalyką. Kasdien, kiekvieną valandą ir minutę, tamsos jėgos bando įsiskverbt pro mokyklos sienas. Bet svarbiausius jų ginklas, esate jūs. Pagalvokite. O dabar visi į lovas!- profesorius užbaigė savąją kalbą. Didžiojoje salėje kilo šurmulys, kai keli šimtai mokinių bandė vienu metu apleisti patalpą. Prefektai bandė suburti visus pirmakursius, kurie dar nepažinojo mokyklos, į grupeles ir palydėti juos iki koledžų bendrųjų kambarių. 

-Amelija, eini? - Pensė kreipėsi į savo geriausią draugę, kuri stovėjo tolėliau nuo klastuolių grupelės ir dairėsi. Raudonplaukė papurtė galvą į šonus, trumpam pažiūrėdama į tamsiaplaukę ir kitus asmenis, stovinčius šalia jos. 

-Turiu pasikalbėti su Hariu. Jūs eikit, - tarė savo geriausiai draugei. - Hari! - sušuko taip, kad konkretus Grifų Gūžtos mokinys ją išgirstų. Amelija įdėmiai apžiūrėjo  savojo brolio veidą, ant kurio nebesimatė pridžiuvusio kraujo. - Kas nutiko? Mačiau tavąjį veidą, kai įėjai į Didžiąją salę, ir pasakysiu, kad jis neatrodė gražiai. 

- Smirdžius nutiko, - nepatenkintas sumurmėjo Poterių berniukas. Klastūnyno koledžo uniformą vilkinti mergina pažiūrėjo į savuosius draugus, kurie nepaklausė jos ir nusprendė palaukti bendraklasės. Drakas stovėjo susikišęs rankas į kišenes ir klausėsi, ką jam pasakojo Bleizas, nors akimis stebėjo abu Poterius. Baltaplaukis neatrodė labai sužavėtas pasakojimu, kadangi jo veidas išdavė, kad jam nuobodu. -Galiu jau eiti? Tiek manęs, tiek tavęs laukia draugai. 

- Palauk. Kas ten įvyko? - Amelija, užvaldyta smalsumo bei susirūpinimo artimuoju, uždavė klausimą Hariui. Tamsiaplaukis atsiduso ir pasitaisęs akinius, nusprendė, kad turi tai papasakoti seseriai. Paauglys nemokėjo nuslėpti nuo sesers nieko bei jai meluoti. Ji greitai perprasdavo jo netiesos sakymą.  

- Aš pasinaudojau savuoju neregimuoju apsiaustu ir įsmukau į vagoną, kuriame sėdėjote jūs. Smirdžius ir tu mane pastebėjote, kai bandžiau įsitaisyti ant bagažo lentynos. Kai jūs išėjote, o jis pasiliko, Smirdžius sustingdė mane ir stipriai užmynė ant manosios nosies. Jeigu ne Luna, dabar būčiau jau pakeliui į Londoną. Ir aš tau tikrai nesiruošiu sakyti, kodėl buvau ir kodėl bandžiau pasiklausyti jūsų pokalbio, - pertraukė Ameliją, kuri žiojosi pradėti kalbėti. -Tam turiu savų priežasčių. Dabar jau galiu eiti? 

Poterių dvyniai atsisveikino vienas su kitu ir patraukė skirtingais keliais link savųjų draugų, o kartu su jais, link savojo koledžo bendrojo kambario. Amelijai mintyse vis sukosi klausimai, kurių norėjo paklausti Hario, bet šis jai jau pasakė, kad ji nieko iš jo neišpeš. Raudonplaukė galėtų pabandyti pasikalbėti su brolio draugais, tačiau yra tik du žmonės, kurie viską gali žinoti šimtu procentu. Tai - Ronaldas Vizlis arba Hermiona Įkyrėlė. Su pastaruoju ji nesutaria ir tikrai su juo nebandys kalbėtis, nes tai būtų beviltiška, tačiau Įkyrėlė yra visiškai kitas reikalas. Amelijai lieka tik sukurti planą, kada, kaip ir kur pabandys pasikalbėti su Hario geriausia drauge ir išsiaiškinti, ko jam prireikė iš klastuolių. 

 Palikit savąją nuomonę!♥