Amelija ir Drakas lipo didžiaisiais Hogvartso laiptais, mintyse prisimindami visus savo metus, praleistus čia. Tada senais mokyklos koridoriais jie nužingsniavo iki ten, kur stovėjo Astronomijos bokštas. Jie lėtai užlipo suktais laiptais, pasiekdami bokšto viršų. Amelija nuskubėjo prie turėklo ir pažvelgė į vaizdą, kuris atsivėrė nuo aukšto bokšto viršaus. Raudonplaukė giliai įkvėpė ir jos veidą papuošė plati šypsena. Ji negalėjo atitraukti savo akių nuo vaizdo, kuris atsivėrė priešais jos akis. Ji jau buvo beveik pamiršusi tą jausmą, aplankantį tada, kai stovint Astronomijos bokšte stebi lėtai besileidžiančią saulę ir įvairiomis spalvomis nusidažantį dangų.
- Merlinai, tai nuostabu, - tyliai tarė Amelija. Drakas lėtai priėjo prie savo merginos ir atsistojo šalia jos. Jis pasekė Amelijos pavyzdžiu ir taip pat pažiūrėjo į vakarėjantį dangų. Baltaplaukis pats to nejausdamas patrynė savo rankas į savo kelnes, bandydamas numalšinti kylantį jaudulį. Jų metinių atšventimas susidėjo iš vakarienės ir iš dar vieno dalyko, apie kurį Drakas galvojo labai ilgą laiką. Todėl jie buvo čia, Hogvartse. Jis manė, kad tai bus geriausia vieta, ir jis susisiekė su profesore Makgonagal, kuri dabar užėmė mokyklos direktorės pareigas, jog galėtų įvykdyti savo planą.
Jaunas burtininkas kišenėje sugraibė nedidelį, kvadratinės formos daiktą. Raudonplaukė vis dar stebėjo vakaro spalvomis nusidažiusį dangų, net nenutuokdama, kas jos laukia jau netrukus. Drakas pažvelgė į nedidelę, mėlynos spalvos dėžutę, kuri ilsėjosi jo delne. Jis giliai įkvėpė ir kelis kartus paskatinęs save mintyse, kreipėsi į šalia stovinčią merginą.
- Amelija, - jo balsas buvo tylus, bet puikiai girdimas jauniausiajai Poter. Žalios akys apleido nuo bokšto atsiveriantį vaizdą ir pažiūrėjo į pilkas, priklausančias mylimam vaikinui. Amelijos akys kelias sekundes lakstė po Drako veido bruožus, kol dar kartą sustojo ties jo akimis. Ji galėjo pastebėti vaikino jaudulį, bet ji nespėjo jo apie tai paklausti, nes baltaplaukis kalbėjo toliau. Jis nenutraukė akių kontakto su priešais stovinčia mergina, - kai tądien ištiesei man savo ranką, nemaniau, kad tapsi svarbia mano gyvenimo dalimi, bet tu tapai. Aš įsileidau tave ir visiškai to nesigailiu. Tu buvai kartu su manimi per visus pakilimus aukštyn ir per visus kritimus žemyn. Aš vis dar nežinau, kada mano jausmai tau pasikeitė, kada pradėjau matyti tave ne tik kaip savo geriausią draugę, bet kaip kažką daugiau, kaip savo ateitį, - tarė Drakas. Papūtė švelnus vakaro vėjelis, pakedendamas Amelijos raudonus plaukus. Baltaplaukis nusišypsojo ir pakėlęs ranką, kurioje nelaikė mėlynos dėžutės, užkišo palaidų plaukų sruogą už Amelijos ausies. Mergina taip pat nusišypsojo, vis dar žiūrėdama į pilkas akis. - Mes buvome išskirti, bet vėl atradome vienas kitą. Viską, ką mums kol kas pateikė gyvenimas, mes perėjome drauge. Dabar mes kuriame savo bendrą ateitį, keičiam savo gyvenamąją vietą, - Drakas giliai įkvėpė. Jo jaudulys kilo su kiekvienu pasakytu žodžiu, bet jis neleido jam išsiduoti. - Liko pakeisti tik vieną dalyką, tavo pavardę, - jis pakėlė ranką, laikančią dėžutę, aukščiau. Amelijos žvilgsnis nukrypo į ją ir jos akys šiek tiek išsiplėtė. Drakas atidarė laikomą dėžutę, atverdamas joje saugiai įdėtą sidabrinį žiedą su mažu, apvaliu, žalios spalvos deimantu. Amelijos burna prasivėrė iš nuostabos, o akyse susikaupė kelios laimės ašaros. - Amelija Lile Poter, ar padarysi mane pačiu laimingiausiu burtininku šioje visatoje ir sutiksi tekėti už manęs?
- Merlinai, taip, - net nemirktelėjusi, atsakė Amelija. Drakas lengviau atsikvėpė ir jis šiek tiek iš jaudulio drebančiomis rankomis užmovė žiedą ant raudonplaukės piršto. Merginos rankos apsivijo vaikino kaklą ir ji sujungė jų dviejų lūpas šiltam ir pilnam jausmų bučiniui.
II DALIES PABAIGA
Viskas, mielieji, atėjo ' Poterio sesers ' pabaiga. Šį kartą laiminga, kupina laimės, džiaugsmo ir meilės. Planuoju parašyti dar ir epilogą, tačiau nežinau, kada jis pasirodys. Iš tiesų, galvojau, kad antroji dalis bus panašaus ilgio kaip pirmoji, bet mano idėjos šiam darbeliui išseko, todėl nusprendžiau jį pabaigti su tokia gražia ir miela pabaiga. AČIŪ, kad skaitėte, spaudėte žvaigždute, AČIŪ, kad neapleidote šio kūrinio su mano nereguliariais kėlimais, o svarbiausia AČIŪ, kad palikinėjot savo nuomones ir atsiliepimus. Tik jūsų dėka šis kūrinys galėjo nueiti tiek daug. ♥ Man buvo labai malonu į Hario Poterio pasaulį įterpti savo originalų veikėją ir jo istoriją. Man pačiai labai patiko Amelijos ir Drako draugystė ir santykiai, kurie vystėsi taip lėtai. Džiugu, kad galėjau išbandyti save lėtuose poros santykiuose ;) Na, ir dar kartą nepakenks pasakyti jums AČIŪ, kad buvote šalia manęs per visą ' Poterio sesers ' kelionę. Esu jums be galo dėkinga, mielieji! ♥ Susitiksime kituose mano darbuose! ;) P.S. pridedu nuotrauką, jog būtų lengviau įsivaizduoti žiedelį.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
