✍️ POTERIO SESUO | DRACO MALFOY

11 skyrius

Kambarys iki Pareikalavimo 

Amelija gerai pailsėjusi ir atsigavusi po vakar dienos, nusileido laiptais žemyn į Klastūnyno bendrąjį kambarį, likus kelioms minutėms iki pusryčių pradžios. Šio šeštadienio rytas pasitaikė lietingas ir niūrus. Kartu su savaisiais draugais raudonplaukė nužingsniavo į Didžiąją salę papusryčiauti, o tada didžioji dalis grupelės pradingo. Liko tik klastuolių trijulė, kurią sudarė viena mergina ir du vaikinai.

- Kur Pensė, Astorija ir Teo? - uždavė klausimą Amelija, sėdėdama tarp dviejų vaikinų ant suoliuko, kurį buvo galima rasti Hogvartso koridoriuje. Raudonplaukė net nespėjo sureaguoti, kaip pradingo kiti draugai. 

- Jie visi kalbėjosi apie skirtingas veiklas ir ką jiems reikia nuveikti, todėl beveik praleidau visą jų pokalbį, nes man nebuvo įdomu. Negaliu atsakyti, kur tiksliai jie yra, - Bleizas trūktelėjo pečiais ir atsistojo, pažiūrėdamas į savo du geriausius draugus. 

- Keliauji vėl bandyti laimę su Geranore? - pakėlė antakį Drakas, puikiai pažinodamas savo tamsaus gymio draugą ir suprasdamas jo kėslus. Sėdinti šalia Amelija nusijuokė, taip pat viską gerai žinodama. Bleizas jau ne kartą bandė pakviesti Varno nago mokinę Luną Geranorę į pasimatymą, tačiau mergina kiekvieną kartą atsisakydavo, bet klastuolis vis dar nepasidavė. 

- Na, kai pasitaiko toks atvejis, kai tau patinka dvi merginos tuo pačiu metu, o viena iki ausų įsimylėjusi kitą ir net nežiūri į tavo pusę, nes aš iš Klastūnyno, lieka tik kitas variantas ir bandymas su kita patinkančia mergina, - Bleizas atsakė į baltaplaukio klausimą ir apsisukęs ant kulno, nužingsniavo ilgu koridoriumi. 

- Žinojau, kad jam patinka Luna, tačiau dar viena mergina? Tu ką nors apie tai žinai? - Amelija pasuko galvą į Drako pusę. Baltapūkis pradėjo dairytis, bandydamas paslėpti tai, ką žino. - Drakai Liucijau Smirdžiau, ką tu slepi nuo manęs? Ką tu žinai, ko nežinau aš? 

- Tik neprasitark jam, kad aš tau pasakiau, - klastuolis ranka perbraukė per savo plaukus, juos pasitvarkydamas. - Bleizui taip pat patinka ir Vizli, tačiau ji iki ausų įsimylėjusi tavo brolį. Taigi, jis bando laimę su Luna, kuri vis atsisako nueiti su juo į pasimatymą. 

Amelijos lūpos prasivėrė, sudarydamos ''o'' raidę. Ji negalėjo patikėti tuo, ką išgirdo vos prieš kelias sekundes. Jaunėlis Smirdžius nusijuokė iš geriausios draugės reakcijos. Jo paties reakcija, kai tai išgirdo iš pačio Bleizo Zabinio, buvo panaši į raudonplaukės. Atsitokėjusi, Amelija pažiūrėjo į baltaplaukį, kuris atsistojo. 

- Nenoriu palikti tavęs visiškai vienos, todėl stokis ir einam. Turiu sutvarkyti vieną reikalą. 

Jaunuoliai drauge žygiavo koridoriais. Amelija net neklausinėjo, kur ją vedasi Drakas. Per šešis metus ji išmoko juo pasitikėti, todėl neturėjo jokio preteksto kvailiems klausimams. Klastuolis pabaigė pasakoti linksmą vaikystės nutikimą ir raudonplaukė nusijuokė. Jos smegenys suformavo vaizdinį, kuris atitiko istorijai. Mergina įsivaizdavo nuo galvos iki kojų miltuotą keturmetį Draką Smirdžių. Vis dar besijuokdama iš baltaplaukio pasakojimo apie miltus, ji prasilenkė su grifukų trijule, sudarydama su savo broliu trumpą akių kontaktą. Drakas žingsniavo šalia savo geriausios draugės su plačia šypsena veide, kas buvo retas vaizdinys visiems aplinkiniams, bet ne Amelijai ar kitiems jaunojo Smirdžiaus draugams. 

- Ką mes veiksim Kambaryje iki Pareikalavimo? - raudonplaukė klausiamai pažvelgė į baltapūkį, kuris stovėjo užsimerkęs priešais sieną. Jis jai nieko neatsakė, tik įtemptai galvojo apie vietą, kuria turėjo virsti paslaptingasis Hogvartso kambarys. Pasirodžius durims, abu klastuoliai apsižvalgė ir įžengė į vidų. Durys išnyko, o prieš Amelijos akis atsivėrė kalnai nereikalingų daiktų.

- Čia, - Drakos rankos mostu parodė į daiktą, norėdamas jį pristatyti merginai, tačiau ši buvo greitesnė ir pratęsė tai, ką norėjo pasakyti baltaplaukis. 

- Pradanginimo spinta. Tai vis tiek nepaaiškina, kodėl mes čia, Drakai. Ir ką čia veikia toks daiktas, kaip ši spinta? Ji skirta kelionėms tarp dviejų vietų ir nemanau, kad Hogvartsas naudotųsi ja. 

- Še, - vaikinas nuo staliuko pagriebė knygą,  kurią čia atsinešė prieš kelias savaites ir spėjo perskaityti, turėdamas laisvo laikas ir nenorėdamas grįžti į bendrąjį kambarį. Jis ignoravo merginos žodžius, - Galėsi paskaityti, jeigu tau nusibos mano kompanija, - baltaplaukis šyptelėjo. Ameliją priėmė skaitalą ir atsisėdo ant krėslo, kuris buvo visai šalia Pradanginimo spintos. - Pabaikim ją sutvarkyti, - Drakas tarė pats sau, tačiau dėl vyravusios tylos Kambaryje iki Pareikalavimo raudonplaukė viską kuo puikiausiai girdėjo. 

- Ar papasakosi man, kam tau ši spinta? - paklausė Amelija, stebėdama savo geriausią draugą, kuris vaikščiojo aplink juodos spalvos baldą. Ji galėjo matyti, kad baltapūkis buvo paskendęs giliuose apmąstymuose. 

- Norėčiau, bet negaliu. Ne dabar, - jaunėlis Smirdžius trumpai žvilgtelėjo į savo geriausią draugę ir papurtė galvą į šonus. Bus geriausia, jeigu ji dabar to nežinos. Taręs pats sau mintyse, Drakas ėmėsi darbuotis ties Pradanginimo spintos sutvarkymu. 

Kuo mažiau jūsų nuomonių, tuo mažesnė motyvacija :( Jūsų atsiliepimai tikrai labai įkvepia rašyti toliau, todėl nebūkite visiški anonimai ir palikite savo nuomonę ♥