Drakas nusivilko savo uniformą ir atsiduso. Šios kelios dienos buvo tokios įtemptos ir sunkios, jog jis neturėjo laiko aplankyti Amelijos, nors taip norėjo ją pamatyti. Keli gydytojai susirgo ir Drakui teko juos pavaduoti, kas privedė prie kelių ilgų pamainų. Jam teko dirbti ne tik dienines, bet ir naktines pamainas. Jis normaliai nemiegojo jau kelias dienas, o jo gyvastis laikėsi ant juodos kavos su kofeinu ir sumuštiniais iš ligoninės valgyklos.
Per šias kelias dienas sugrįžo visi Amelijos prisiminimai. Ji prisiminė viską. Tiek gerus, tiek blogus prisiminimus. Ji prisiminė savo vaikystę, savo Hogvartso laikus, savo draugus, savo brolį, savo artimuosius, Hogvatso mūšį, paskutinius momentus su Draku, įkalinimą pas mirties valgytojus, jų kankinimus, tapimą visiškai kitokiu žmogumi ir tai, ką ji veikė būdama Elija. Haris, Džinė ir jos draugai pastoviai ją lankė. Jie informavo apie įtemptą Drako darbo grafiką, kad Amelija nepradėtų galvoti, jog jis ją apleido ir pamiršto, ir jie prižadėjo, jog jis aplankys ją, kai galės.
Drakas apleido darbuotojų kambarį ir pradėjo žingsniuoti link Amelijos palatos. Jis svajojo apie gerą, ilgą miegą, tačiau noras pamatyti jaunesniąją Poter buvo kur kas stipresnis ir jis nugalėjo poilsio norėjimą. Pasiekęs duris, baltaplaukis palenkė jų rankeną ir įžengė į palatos vidų. Amelijos akys nukeliavo iki ką tik atėjusio vaikino ir jos veide atsirado plati šypsena. Šviesiaplaukė išsiropštė iš lovos ir pribėgusi prie vaikino, stipriai jį apkabino, ko klastuolis nesitikėjo. Jis manė, kad Amelija bus pavargusi nuo viso prisiminimų sugrąžinimo proceso ir neturės tiek daug energijos, bet jis klydo. Ji buvo pilna jėgų ir tryško energija.
- Labas, - nusijuokė Amelija, paleisdama Draką iš savojo glėbio. Jos veidą vis dar puošė plati šypsena, o akys spindėjo džiaugsmu.
- Labas, - merginos šypsena sukėlė tokią pačią ir vaikino veide. - Kaip..., - baltaplaukis nespėjo pabaigti savo klausimo, nes jį užtildė šviesiaplaukės lūpos. Drakas akimirksniu sureagavo į Amelijos bučinį. Jos rankos apsivijo jo kaklą, o jo rankos tvirtai apkabino jos liemenį. Tai buvo nuostabus jausmas jausti mylimosios lūpas ant savųjų, praėjus trims ilgiems mėnesiams. Abiejų jaunuolių kūnais lakstė malonūs šiurpuliukai, o jų širdys spurdėjo iš džiaugsmo.
- Merlinai, kaip aš tavęs pasiilgau, - tyliai tarė Drakas, kai bučinys pasibaigė. Jie abu vienas kitam plačiai nusišypsojo, o tada vaikinas stipriai apkabino priešais stovinčią merginą. Amelija nusijuokė, stipriai savosiomis rankomis apkabindama baltaplaukio kaklą ir prie jo prisiglausdama tiek, kiek galėjo. Viena Drako ranka įsivėlė į jos šviesius plaukus, o kita stipriai laikė jos liemenį. Jo galva pasisuko į šoną ir jis giliai įkvėpė Amelijos plaukų šampūno kvapo. Jis buvo pasiilgęs net tokios menkos smulkmenos kaip šampūno kvapas ir dabar jis vėl galėjo jį užuosti.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Jų jaukų, mielą ir pilną jausmų momentą pertraukė atsidariusios palatos durys. Abu jaunuoliai neatsitraukė nuo vienas kito, tik pasuko savo galvas taip, kad matytų tai, kas užėjo į palatą. Amelijos akys sustojo ties grupele burtininkų ir Drakas paleido ją iš savo šilto glėbio, leisdamas jai pasisveikinti su naujais lankytojais.
Merginos linksmai sukrykštė, pamačiusios atsigavusią Ameliją. Nuo Amelijos veido nė akimirkai nepradingo šypsena. Ji jautėsi laiminga, nes šiuo metu šalia jos buvo visi, kurie jai rūpėjo. Šalia jos buvo jos geriausi draugai, jos brolis ir mylimas vaikinas, kuris labai ilgą laiką buvo jos geriausias draugas. Be to, visi jos prisiminimai buvo sugrįžę ir nors jie maišėsi galvoje su tais, kurie įsiminė per šiuos trejus mėnesius, ji vis tiek buvo laiminga. Daugiau jai nieko nereikėjo, nes viskas, ko jai reikėjo buvo šioje palatoje, šalia jos.
- Ei, Amelija, - į jauniausiąją Poter kreipėsi Pensė, praėjus valandai nuo jų įžengimo į palatą, - kaip mirties valgytojai pakeitė tavo plaukų spalvą? Ar jie naudojo žiobariškus dažus ar magiją? - paklaustoji susimąstė. Amelija paskendo savo prisiminimuose iš to laikotarpio, kai buvo pas mirties valgytojus.
- Magiją, - atsakė, praėjus kelioms minutėms, - tik neprisimenu burtažodžio. Tai nebuvo tas paprastas burtažodis, kurio išmokom Hogvartse. Jis buvo kur kas sudėtingesnis ir man negirdėtas.
- Tokiu atveju, - Haris iš savo švarko kišenės išsitraukė popieriaus gabaliuką ir paprastą, žiobarišką tušinuką. Jis greitu tempu parašė trumpą raštelį. Haris sulankstė popieriaus gabaliuką ir mostelėjo savo burtų lazdelę. Raštelis pradingo. - Išsiunčiau žinutę Hermionai, jog ji paieškotų burtažodžių, kurie pakeičia plaukų spalvą. Greitu metu ir vėl būsi raudonplauke, Amelija, - tarė Haris, nusišypsodamas savo jaunesniajai seseriai.
Naujas skyrius, mielieji! Būtų puiku sulaukti jūsų nuoširdžių nuomonių ♥
