✍️ POTERIO SESUO | DRACO MALFOY

12 skyrius

Pirmasis neigimas

Lapkričio mėnuo jau buvo įpusėjęs, kai Amelija kartu su Pense žingsniavo burtų ir kerėjimo mokyklos koridoriumi. Abi klastuolės smagiai besišnekučiuodamos judėjo link Ateities spėjimo pamokos. Merginos prasilenkė su vaikinais, kadangi šie turėjo laisvą periodą. Amelija ir Drakas vienas kitam plačiai nusišypsojo, prasilenkdami, o Astorija prisijungė prie savo draugių, kurios keliavo į sekančią pamoką. Šypsenų apsikeitimas tarp dviejų klastuolių niekam nepraslydo pro akis. Ir tai nebuvo pirmas kartas. Dvi tamsiaplaukės susižvalgė tarpusavyje, žinodamos, kad atėjo laikas apturėti rimtą pokalbį su raudonplauke. 

 - Šiandien mokysimės nuspėti savo artimųjų likimą, žiūrint į krištolinį rutulį, - prakalbo Sibilė Treloni, Ateities spėjimo profesorė. Mokiniai, kurie vis dar buvo pasirinkę lankyti šią pamoką, sėdėjo grupėse, prie nedidelių, apvalių, medinių stalų. Amelija pažiūrėjo į Pensę ir Astoriją, su kuriomis buvo vienoje grupėje. Jų akys spindėjo iš nekantrumo. Merginos norėjo kuo greičiau pamatyti, ką ateitis yra paruošusi jų artimiems žmonėms. Profesorė Treloni išdėstė pamokos teoriją, o tada liepė susikaupti ir stebėti krištolinį rutulį. 

- Kas norėtų pasidalinti tuo, ką mato? - profesorė peržvelgė visus mokinius ir sustojo ties raudonplauke. - Panele Poter, gal jūs? - paklausė, prieidama arčiau merginos. Moteris per savo apvalius akinius stebėjo klastuolę. 

- Aš matau... Aš matau... - Amelija negalėjo pabaigti savo sakinio. Ji neatitraukė akių nuo krištolinio rutulio, kuriame nuolatos pasikartodavo ties patys vaizdiniai. - Atsiprašau, bet negaliu, - papurtė galvą į šonus. Profesorė supratingai linktelėjo ir nužingsniavo prie kito mokinio. Amelija paslėpė savo veidą rankose ir atsiduso. 

- Viskas gerai? - švelniai pasiteiravo Astorija. 

- Taip, - atsakė raudonplaukė. Nors jos atsakymas skambėjo kaip murmesys, draugės jį išgirdo. Apleidus Sibilės Treloni kabinetą, kai nuskambėjo varpas, kuris pranešė apie pamokos pabaigą, merginų trijulė pradėjo leistis žemyn. Jos turėjo dvidešimt minučių iki tol, kol prasidės pietūs. 

- Amelija, mes norime su tavimi pasikalbėti, - prakalbo Pensė, pažiūrėdama į Astoriją, kuri pritariamai linktelėjo. - Kas vyksta tarp tavęs ir Drako? Negalėjome nepastebėti, jog jūs dabar daug daugiau laiko praleidžiate dviese, bei tų žvilgsnių ir šypsenų, kuriomis apsikeičiate. 

- Mes tiesiog geriausi draugai, - Amelija trūktelėjo pečiais. Tai buvo tiesa, jog ji ir Drakas pastaruoju metu praleido daug laiko kartu. Raudonplaukė jam nuolatos palaikydavo kompaniją Kambaryje iki Pareikalavimo, kol baltaplaukis darbuodavosi ties Pradanginimo spinta. Taip pat kiti vis dar nežinojo to, ką žinojo jaunesnioji Poter. Jaunėlis Smirdžius dar neatskleidė savo draugams, jog priklauso Tamsiajai pusei. Tai žinojo tik Amelija. 

-  Tau jis patinka, ar ne? Daugiau nei draugas? - Astorija uždavė klausimą, kuris prajuokino raudonplaukę. Ši trumpam užmiršo vaizdinius, kuriuos matė krištoliniame rutulyje. Supratusi, kad jos geriausios draugės nejuokauja, Amelija surimtėjo. 

- Ne. Mes tik geriausi draugai. Susidarėt klaidingą nuomonę, - mirktelėjo jaunoji Poter. Trijulė įžengė į Didžiąją salė ir Amelija pradėjo ieškoti savo brolio. Ji turėjo su juo pasikalbėti. Skubiai. - Turiu pasikalbėti su Hariu. Tuoj prisijungsiu prie jūsų, - mergina informavo drauges ir nužingsniavo prie Grifų Gūžtos stalo. Tamsiaplaukis vaikinas buvo atsukęs savo nugarą seseriai, todėl ji švelniai patapšnojo jam per petį. 

- Amelija! - džiugiai sušuko Haris ir atsistojęs, apglėbė raudonplaukę. Į Amelijos atmintį sugrįžo vaizdiniai iš Ateities spėjimo pamokos ir šiek tiek atsitraukusi nuo Hario, pažiūrėjo į jo žalios spalvos akis. - Kas negerai? - susirūpinusiai paklausė, kai pastebėjo baimę, kuri pasirodė sesers akyse. 

- Aš mačiau visą tavo mirties sceną, - vos nešnibždėdama atsakė Amelija. - Per Ateities spėjimą mokėmės nuspėti artimųjų likimą, žiūrint į krištolinį rutulį. Hari, aš viską mačiau. Voldemortas tave nužudys, - raudonplaukė sunkiai nurijo seiles. Matyti vaizdiniai nesiruošė pradingti iš klastuolės galvos. 

- Einam, - Haris pradėjo vesti Ameliją link išėjimo iš Didžiosios salės. Jo ranka buvo permesta per sesers pečius, o ji pati buvo prisispaudusi prie brolio. - Kvėpuok, Amelija, ir viską man papasakok. 

*

Tuo tarpu, kai merginos turėjo Ateities spėjimą, trijulė vaikinų sėdėjo tuščiame Klastūnyno koledžo bendrajame kambaryje. Visi buvo arba pamokose, arba leido savo laisvą periodą kitur. Bleizas Zabinis ir Teodoras Notas susižvalgė tarpusavyje ir linktelėjo vienas kitam. Jie kartu pasuko savo galvas į baltaplaukį, kuris stebėjo spragsiančią ugnį židinyje. 

- Taigi, Drakai, - nusikosėjo Bleizas, pradėdamas kalbėti. Jaunėlis Smirdžius atitraukė savo žvilgsnį nuo ugnies ir pažiūrėjo į tamsaus gymio vaikiną, - ar nieko nenorėtum mums papasakoti? - paklausė. Baltapūkis klausiamai pakėlė vieną antakį. Tamsos ženklą, apie kurį kitiems dar nepasakojo, saugiau slėpė nuo pašalinių akių, todėl apie tai jie tikrai negalėtų klausti. Jis puikiai žinojo, kad Amelija nepapasakojo šios paslapties draugams, todėl tikimybė, kad jie žino apie tai ir klausia, jog klastuolis prisipažintų, yra nulinė. 

- Ne, - Drakas atsakė į užduotą klausimą. Jo du geriausi draugai dar kartą susižvalgė tarpusavyje. - Kas? - paklausė, kai jie vėl atsisuko į jį. 

- Na, - šį kartą pradėjo kalbėti Teodoras, - tie žvilgsniai ir šypsenos tarp tavęs ir Amelijos bei jūsų laiko praleidimas kartu mums visiems kelia šiokį tokį įtarimą, - tarė vaikinas, kas privertė baltaplaukį pradėti plyšti juokais. Drakas nusišluostė kelias išriedėjusias juoko ašaras ir pažiūrėjo į Bleizą bei Teo, kurie Smirdžių stebėjo su rimta veido išraiška. 

- Mes esam geriausi draugai, - tarė baltapūkis ir atsistojo, pažiūrėjęs į laikrodį. - Greitai prasidės pietūs. Turėtume eiti. 

- Ar tau ji patinka, kaip daugiau nei draugė? - paklausė Bleizas su maža šypsenėle veide, tikėdamasis išgirsti teigiamą atsakymą. 

- Ne. Merlinai, ji mano geriausia draugė, Bleizai, - Drakas atsakė vaikinui, kurio šypsena iš karto išblėso. - Kas jums sukasi galvoj? - papurtė galvą baltaplaukis ir patraukė link išėjimo iš Klastūnyno koledžo bendrojo kambario. 

Trijulė vaikinų sėdėjo prie savo stalo, laukdami pasirodančių merginų. Jų akis nukrypo į Didžiosios salės duris, kai pro jas įžengė klastuolės, tačiau prie stalo atsisėdo tik dvi. Visa grupelė susirūpinusiai pažiūrėjo į Grifų Gūžtos stalą, o tada akimis nusekė išeinančius Poterių dvynius. Mergina atrodė sunerimusi, kol vaikinas atrodė paskendęs savuosiuose apmąstymuose. 

Jūs jau turbūt žinote, kad jūsų nuomonės yra šiltai laukiamos!♥