21 skyrius

370 31 3
                                    

Antrasis Amelijos neigimas

Amelija šyptelėjo, supratusi, kad šiandien penktadienis ir paspartino savo žingsnį link Didžiosios salės, kurioje karaliavo pusryčių meto sambrūzdis. Ši savaitė kiekvienam mokiniui buvo sudėtinga: reikėjo įvažiuoti į senas vėžes ir tęsti mokymąsi burtų ir kerėjimo mokykloje, o po dvi savaites trukusių žiemos atostogų tai tikrai nebuvo lengva užduotis. 

- Labas rytas, - Amelija laimės kupinu balsu pasisveikino su savo draugais ir atsisėdusi šalia Pensės, pagriebė šaukštą, o į dubenį įsidėjo avižinės košės. Ji pažiūrėjo į jai artimus klastuolius, kurie stebėjo ją su pakeltais antakiais. - Kas? 

- Mes šiandien turime Eliksyrų, Herbologijos ir Transfigūracijos atsiskaitymus, o tu trykšti per daug didele laime, - sumurmėjo Bleizas, o tada pažvelgė į atverstą skaitalą. - Bergždžias reikalas, - burbtelėjo sau po nosimi ir su nedideliu garsu užvertė Transfigūracijos vadovėlį. 

- Bleizai, bičiuli, tu pamiršai, jog ji yra viena iš geriausiai besimokančių mokinių Hogvartse, - pasirodęs Teodoras patapšnojo tamsaus gymio vaikinui per petį ir nusijuokęs, atsisėdo šalia Bleizo. - Ji galėtų gauti gerą pažymį iš atsiskaitymo net nesimokiusi. 

- Ei, o kur Drakas? - Pensė pakeitė pokalbio temą. Jos balse girdėjosi smalsumas bei susirūpinimas, kadangi baltaplaukis niekada nepraleisdavo pusryčių. Bleizas trūktelėjo pečiais, o Teo atsiduso. 

- Jis nesikelia iš lovos. Maniau, kad jam reikia dar kelių minučių ir jis pasirodys, bet dabar..., - vaikinas nutilo. - Vakar jis elgėsi keistai. Buvo irzlus ir jis net neleido niekam prie jo artintis. Be to, jis pastoviai slėpė savo rankas, trynė savo riešus ir kelis kartus skaitė gautą laišką nuo tėvų. 

Amelijai to užteko, jog ji pastumtų savo pustuštį dubenį toliau ir atsistotų. Nieko netarusi savo draugams, ji greitu žingsniu apleido Didžiąją salę ir nuskuodė į požymius, kuriuose stūksojo Klastūnyno bendrasis kambarys ir bendrabučiai. Raudonplaukė turėjo spėjimą, kodėl Drakas nelipo iš lovos, ir ji tikėjosi, kad jis teisingas. Amelija įsiveržė į kambarį, kuris priklausė jaunėliui Smirdžiui ir kitiems jos draugams. 

- Drakai, kas nutiko? - klastuolės balsas skambėjo susirūpinusiai. Ji uždarė duris ir lėtai priėjo prie geriausio draugo lovos. Amelija atsisėdo ant jos krašto ir uždėjo ranką ant vaikino nugaros. Drakas gulėjo ant pilvo, paslėpęs savo galvą pagalvėje. Amelijos žvilgsnis nukrypo į laišką, padėtą ant naktinio staliuko, ir šalia jo esantį stiklinį buteliuką. - Kas tai?

- Mano antrasis šansas, - sumurmėjo Drakas ir dar kelias minutes pagulėjęs toje pačioje pozicijoje, atsisuko į savo geriausią draugę. - Pirmasis bandymas su vėriniu nepavyko, todėl gavau tai. Kodėl būtent aš? Kodėl man buvo paskirta ta kvaila užduotis?

*

- Laikas labai rimtam merginų pokalbiui, Amelija, - Pensė pažvelgė į raudonplaukę, kai ši pasirodė nuodų ir eliksyrų pamokoje kartu su varpo dūžiais, kurie skelbė pamokos pradžią.  - Visos turime laisvą periodą po šitos pamokos, todėl susitinkam Klastūnyno bendrajame kambaryje.

Amelija linktelėjo. Profesorius Trimitas įžengė į kabinetą ir iš karto ant lentos užrašė klausimus bei užduotį. Klastuolė iš karto ėmėsi darbo. Atsakiusi į visus užduotus klausimus, Amelija pradėjo dirbti ties nurodytu eliksyrų, kol jos klasės draugai vis dar buvo užsiėmę su klausimais. Pasigirdus varpo dūžiams, mergina supylė savo eliksyrą į stiklinį buteliuką ir padėjusį jį kartu su atsakymais, užrašytais ant pergamento dailia rašysena,  ant profesoriaus stalo, apleido požemiuose esantį kabinetą. 

- Tai apie ką norėjot su manim pasikalbėti? - paklausė Amelija, kai Pensė ir Astorija krestelėjo ant sofos šalia raudonos plaukų kupetos. Klastūnyno bendrajame kambaryje daugiau nieko nebuvo, tik trys šešiakursės merginos. 

- Nustok mums meluoti ir pasakyk, kas iš tiesų vyksta tarp tavęs ir Drako. Mes tavo geriausios draugės ir negalėjom nepastebėti, kaip jūs elgiatės vienas su kitu, kiek daug laiko praleidžiat vienas kito draugijoje. Net jūsų bendravimas pasikeitęs. Jis nebe toks, koks buvo anksčiau, - viską išdėstė Astorija, o Pensė tik pritariamai linktelėjo. Dvi klastuolės įdėmiai stebėjo jaunesniąją Poter. 

- Jūs ir vėl apie tą patį, - atsiduso Amelija. - Mes geriausi draugai ir taškas. Yra dalykų, kuriuos žinau tik aš ir kurių nežinot jūs. Kai Drakas bus pasiruošęs, jis papasakos jums viską, ko dar nežinot. Jeigu mes praleidžiam daug daugiau laiko kartu arba mūsų bendravimas pakitęs, tai nieko nereiškia, gerai? Jei kas nors būtų, jūs tai žinotumėt, bet nieko nebus, nes man jis tik geriausias draugas. Viskas? - paklausė Amelija su menku susierzinimu balse. Jai įgriso nuolatiniai draugų spėjimai, kurie nebuvo tiesa. Jos draugės linktelėjo ir Poter apleido bendrąjį kambarį. 

Visą dieną rašiau šį skyrių ir tikiuosi, kad jis jūsų nenuvylė. Būtų puiku sulaukti jūsų nuomonių. Kritika ar ne, tai nėra svarbu. Svarbu jūsų nuomonė ♥ Atleiskit, jog nėra reguliaraus kėlimo ir naujų skyrių reikia gerokai palaukti. Šis lapkričio mėnesis man yra labai užimtas ir sunkus. Jeigu rasite klaidų, pasakykit, viskas bus pataisyta ;) 

✍️ POTERIO SESUO | DRACO MALFOYWhere stories live. Discover now