✍️ POTERIO SESUO | DRACO MALFOY

17 skyrius

Amelijos svečias

Praėjus kelioms dienoms, o gražiausiai metų šventei Kalėdoms artėjant, Grimaldžio aikštėje 12 esantis namas pradėjo pildytis žmonėmis. Gruodžio 23 diena buvo paskirta svarbiam Fenikso brolijos susirinkimui, į kurį Amelija neturėjo noro kištis. Su savo kompanionu, palaikančiu jai draugiją nuo vakar dienos vakaro, raudonplaukė nusileido į pirmąjį namo aukšto. Iš valgomojo girdėjosi įvairūs balsai ir Amelija pažvelgė į laikrodį, kabantį svetainėje ant sienos, virš seno židinio.  Keturiolika valandų ir trisdešimt minučių. Visi, kurie priklauso šiai slaptai Fenikso brolijai, jau bus susirinkę. 

- Sirijau, Remai, Dora, mes išeinam, - mergina stabtelėjo tarpduryje kartu su kita žmogysta. Kadangi su būsimų Lupinų būstu iškilo rimtų problemų, visi buvo apsistoję pas Sirijų. Šis tik džiaugėsi, kad kiauras dienas neturi leisti laiko vienas kartu su namų elfu. Brolijos nariai atsisuko į jaunesniosios Poter pusę ir daugelio akys išsipūtė. Tuo tarpu Ronaldas visas paraudonavo, suspaudė kumščius bei susiraukė, kol Haris piktai dėbtelėjo į seserį. 

- Mirties valgytojai čia nėra laukiami, - pro sukąstus dantis iškošė Ronas, vis dar surauktais antakiais stebėdamas dvi figūras, stovinčias tarpduryje. - Tu puikiai žiniai šio namo taisykles, Amelija, bei kas turi teisę čia lankytis. Merlinai, čia slapta vieta! - neiškentęs sušuko, kas privertė Hermioną krūptelėti, kadangi patalpoje vyravo ramūs balsų tembrai. 

- Ronai, nusiramink, nes tu nežinai to, ką žinau aš ar Remas. Deja, mes negalime jums to pasakoti, todėl turėsi pasikliauti mumis, - Sirijus atsistojo ir priėjęs prie dviejų jaunų burtininkų, pažiūrėjo į juos. - Neužsibūkit per vėlai. Vakarienė septinta valanda, - nusišypsojo. - Eikit, - kai laukinės duris užsitrenkė, o ilgaplaukis vyras sugrįžo į savo vietą vis dar su šypsena veide, Haris nusprendė prabilti ir paklausti klausimo, kuris sukosi visų galvose. Taip pat jis negalėjo nustoti galvoti apie tai, ką žinojo Sirijus bei Reimas ir kodėl bei ko jie negalėjo papasakoti. 

- Ką čia veikia Smirdžius? Mes manom, kad jis dirba Voldemortui, o jis lankosi slaptoje Fenikso brolijos būstinėje! - pakėlė balsą Haris, kol kiti vis dar sėdėjo ramiai. Jie gerbė tai, ką jiems pasakė Sirijus prieš kelias minutes. Tiek jis, tiek Remas žinojo tai, ko nežinojo kiti, ir jie nebūtų priėmę jaunėlio Smirdžiaus, jeigu jie juo netikėtų ir nepasitikėtų. 

*

Visa istorija apie tai, kaip Drakas atsidūrė Grimaldžio aikštėje 12, prasideda gruodžio 22 dienos vakarą. Kol Amelija linksmai leido laiką kartu su Sirijumi, Remu ir Nimfadora, baltaplaukis sėdėjo užsidaręs savajame kambaryje, Smirdžių šeimos dvare. Jis nekišo nosies laukan, jog nereikėtų akis į akį susitikti su Liucijumi Smirdžiumi arba Valdovu Voldemortu, kuris buvo apsistojęs pas juos. Čia dažnai lankydavosi kiti mirties valgytojai, būdavo rengiami jų susirinkimai bei kartas nuo karto kankinami žiobarų kilmės burtininkai. Tai žiaurūs ir iš atminties sunkiai ištrinami vaizdai, jeigu tai įvyksta priešais tavąsias akis. 

Vieną akimirką viskas buvo ramu ir tvarkoje, o kitą - Liucijus įsiveržė į Drako kambarį. Nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas, jis rankoje laikė tvirtai suspaudęs savo burtų lazdelę, o jo veidas buvo pilnas įsiūčio. Narciza bandė sustabdyti savo vyrą, tačiau jai nepavyko. Jis nereagavo į jos šauksmus ir maldavimus. Moters lazdelė buvo palikta apačioje ant stalo ir ji jautėsi bejėgė prieš neblaivų šeimos narį, kuris rankoje turėjo savo ginklą. Liucijus dar kartą stumtelėjo Narcizą į sieną, kai ši užstojo jam kelią, ir Drakas pašoko ant kojų. Baltaplaukio vaikino krumpliai pabalo dėl lazdelės spaudimo rankoje. Ši akistata neapsėjo be Liucijaus žeminimų, nes vyro nuomone jo sūnus nebuvo vertas save vadinti mirties valgytoju bei nėra gebantis laiku atlikti paskirtas užduotis, bei be įvairių burtų. Drakui tuo metu nebuvo svarbu, jog yra nepilnametis ir jam gali nesibaigti geruoju nuo Magijos ministerijos, tačiau jaunėlis Smirdžius turėjo apginti save ir savo motiną. 

Kai Liucijus buvo sustingdytas, baltaplaukis susikrovė daiktus ir apleido Smirdžių dvarą, prieš tai parašydamas trumpą laiškelį, prašydamas susitikti, vieninteliam žmogui, kuris žinojo absoliučiai viską. Amelijai. Drakas nenorėjo palikti savo mamos vienos, tačiau pakęsti tokio tėvo elgesio bei Voldemorto egzistencijos jo namuose daugiau nebegalėjo. Jis išėjo į vakaro tamsą, vildamasis, kad Amelija atvyks į paskirtą susitikimo vietą. 

Kai jaunėlis Smirdžius pasiekė Skersinį skersgatvį dėka Reaktyvinio gelbėjimosi autobuso, Poter jau nekantriai trypė vietoje, stovėdama prie Gringotso banko. Jos rankos buvo sukištos į juodo, šilto palto kišenes, o ant galvos užmaukšlinta kepurė ir aplink kaklą apvyniotas storas šalikas. Kai jaunuoliai židinių sistema sugrįžo į Grimaldžio aikštę 12, Draką pasitiko trys poros akių. 

- Turi jiems viską papasakoti, Drakai. Viską, ką žinau aš. Jie prižadėjo, kad tai laikys paslaptyje. Regulas Blekas, tavo ir Nimfadoros giminaitis bei Sirijaus brolis, buvo vienas iš jų taip pat, - prakalbo Amelija, pažvelgdama į savo geriausią draugą. - Visi čia esantys tave supras. Kadaise Sirijus pabėgo iš namų taip pat, kaip ir tu. 

Ir Amelija nemelavo sakydama, kad Drakas bus suprastas. Aišku, iš pradžių suaugę burtininkai nepatikliai stebėjo jaunėlį Smirdžių, bet greitai priprato prie jo draugijos ir maloniai išklausė jo istoriją. Vėliau paaiškėjo ir dar vienas dalykas. Tai nebuvo pirmas kartais, kai neblaivus Liucijus Smirdžius taip pasielgė. Narciza iki šio vakaro dar nė karto nebuvo nukentėjusi, tačiau Drakas visai kita kalba. Vyras pasirūpindavo, jog jo žmona nieko nesuuostų ar neišgirstų, ir baltaplaukis jaunuolis klimpo į vis beviltiškesnę padėtį. Skųstis niekam negalėjo, nes Liucijus būtų tuo pasirūpinęs, o Drakas apkaltintas melavimu. 

- Ačiū. Už viską, - baltapūkis pažvelgė į savo geriausią draugę, kai jie stovėjo prie kambario durų, kuriame apsistos jaunasis burtininkas. Amelija nusišypsojo ir apglėbė klastuolį. 

- Tu galėjai apie tai prabilti anksčiau, - tarė raudonplaukė, - tačiau džiaugiuosi, kad tu ištrūkai iš ten. Jeigu tik nori, mes galim padėti ir tavo mamai. Šiandien tai įvyko pirmą kartą, bet tu negali būti tikras, jog tai nepasikartos. Narciza gali nukentėti dar kartą. 

- Tu teisi, - atsiduso Drakas, o šiandieninis nuovargis apėmė jo kūną. - Sugalvokime ką nors rytoj, gerai? 

- Žinoma. Mano kambarys priešais tavąjį, jeigu ko nors prireiktų. Labanaktis, Drakai. 

- Labanaktis, Amelija. 

Atsiprašau ir vėl, jog nebėra dažno kėlimo. Nelabai kilo rankos rašyti ir gavosi taip, kad pasidariau neilgą pertraukėlę nuo rašymo. Be to, noriu padėkoti už 1k peržiūrų, kurias jau pasiekė šis darbas! Ačiū! Jūsų nuomonės visada laukiamos ir šiltai priimamos ♥