✍️ POTERIO SESUO | DRACO MALFOY

24 skyrius

Septintieji metai

Amelijos kūnu nuriedėjo šiurpuliukų banga, kai ji prieš kelias dienas išvydo burtų ir kerėjimo mokyklą. Hogvartsas nebebuvo toks, koks buvo anksčiau. Kadaise namų jaukumą skleidžiantis pastatas, dabar tegebėjo skleisti tik blogio ir tamsos aurą. Senasis Hogvartsas žuvo kartu su profesoriumi Dumbldoru. Dabar viskas buvo kitaip. Severas Sneipas užėmė direktoriaus vietą ir įvedė savo taisykles bei savo griežtą tvarką. Jis pertvarkė mokyklos tvarką. 

Dangų gaubė tamsūs audros debesys, o stiprus vėjas taršė merginos raudonus plaukus. Amelija, žingsniuodama link įėjimo į Hogvartsą, dar labiau susisupo į savo paltą, o nosį paslėpė Klastūnyno spalvomis išmargintame šalike. Ji pasitvarkė savo kuprinę ir susikišo rankas į palto kišenes. Nors buvo dar tik rugsėjo mėnesio pradžia, bjaurus oras priminė vėlyvą lapkritį. 

Jos draugai nusprendė praleisti šiandieninę Herbologijos pamoką, todėl Amelija buvo viena. Ji šyptelėjo, kai įžengė į mokyklos vidų. Merginą akimirksniu apglėbė šiluma, kurios lauke taip stipriai trūko. Amelija patraukė link Klastūnyno bendrojo kambario, esančio požymiuose. Kai klastuolė manė, jog galės ramiai pasiekti savojo koledžo patalpas, ji pastebėjo priešais ją einančius du profesorius. Prasilenkdama su jais, Amelija su jais pasisveikino. Raudonplaukė nenorėjo sulaukti nemalonumų. 

Du mirties valgytojai, brolis ir sesuo,  Amikas ir Alekta Kerou, buvo dabartiniai Hogvartso profesoriai. Alekta dėstė Žiobarotyrą, aiškindama, kad žiobarai yra nevisaverčiai ir siekia sukiršinti burtininkus. Amikas užėmė Apsigynimo Nuo Juodosios Magijos profesoriaus vietą, tačiau ši pamoka tapo į pamokas vien tik apie juodąją magiją, o ne apie apsigynimą nuo jos. Ši profesorių pora buvo pagarsėjusi savo kankinimais ir bausmėmis. Net toks menkniekis, kaip nepasisveikinimais su jais koridoriuje, galėjo pasibaigti bausme. Jie buvo žiaurūs, beširdžiai ir negailestingi. 

- Štai kur tu, - Pensė nusišypsojo, išvydusi savo geriausią draugę. - Mes pagalvojom, jog galėtume visi drauge padaryti namų darbus, o pavakarieniavę tiesiog praleisti laiką visi kartu. 

- Skamba šauniai, tačiau atsisakysiu. Kai eisit vakarieniauti, pakvieskit mane. Būsiu savo kambaryje, - tarė Amelija, nusivyniodama Klastūnyno šaliką nuo kaklo.  

- Ar viskas gerai? - pasiteiravo Bleizas. Tamsaus gymio vaikas sėdėjo ant sofos kartu su Pense ir kitais. Jo akys stebėjo raudonplaukę, kuri lėtai pradėjo žingsniuoti link laiptų, vedančių į klastuolių bendrabučius. Ji stabtelėjo ir trumpam atsisuko į savo draugus, kurie buvo įsmeigę savo žvilgsnius į ją. 

- Man viskas gerai, tik noriu pailsėti, - Amelijos lūpas paliko melas. Ji nesijautė gerai. Jos mintys vis nukrypdavo prie jos brolio ir jo slaptos misijos. Jaunoji Poter nieko iš jo negirdėjo jau keletą mėnesių. Net nežinojo, ar jam viskas gerai, ar jis sveikas ir gyvas. Amelija svajojo gauti bent trumpą raštelį, pranešantį, kad Hariui viskas gerai. Raudonplaukė žvilgtelėjo į pliušinį meškiuką, sėdintį ant jos dailiai paklotos lovos, ir menkai šyptelėjusi, kibo į namų darbus. Ji tikėjosi, kad tai padės nukreipti jos mintis kita linkme.

**** 

Iki vakarienės buvo likusi valanda laiko, kai Amelija pabaigė savo namų darbus. Ji galėjo girdėti linksmą juoką, sklindantį iš bendrojo kambario, tačiau jaunoji Poter įsitaisė savo lovoje, rankose laikydama užrašų knygutę. Nuo tos dienos, kai Ameliją pasiekė Hario laiškas, pranešantis apie jo išvykimą, mergina pradėjo pildyti šią užrašų knygutė savosiomis mintimis, pamąstymais ir laiškais Hariui, kurių turbūt niekada neišsiųs. Amelija nežinojo, kur šiuo metu randasi jos brolis ir jo draugai. Taip pat ji rizikuotų jo gyvybe, jeigu laiškas su adresatu ir vieta pakliūtų į mirties valgytojo ar pačio Voldemorto rankas. Tamsos Valdovas vis dar tryško dideliu noru surasti Harį Poterį ir jį nužudyti. 

- Amelija, - Pensė įėjo į kambarį ir pažvelgė į raudonplaukę, - vakarienės laikas. 

- Tuoj nusileisiu, - tarė Amelija ir užvertė užrašų knygutę, kurioje prieš kelias akimirkas atsirado dar vienas laiškas Hariui. Pensė palaukė savo draugės, o tada abi merginos nusileido laiptais į bendrąjį kambarį ir susitikusios su kitais, patraukė link Didžiosios salės. 

Eh... Bandau sugrįžti į šio darbo rašymo vėžes. Atrodo, taip senai užsiėmiau HP fanfiction'o rašymu, jog net nežinau, kaip gavosi šis skyrius. Lauksiu jūsų atsiliepimų, mielieji♥