✍️ POTERIO SESUO | DRACO MALFOY

5 skyrius

Pokalbis bibliotekoje

Praėjus kelioms rugsėjo mėnesio dienoms ir mokiniams įvažiavus į vėžes, Amelija pravėrė Hogvartso bibliotekos duris. Meluotų, jeigu sakytų, kad ji nesilankė čia dažnai. Raudonplaukei patiko atmosfera šioje mokyklos dalyje ir ji jai padėdavo susikaupti, todėl dažniausiai mergina namų darbus darydavo čia, o ne bendrajame kambaryje ar Didžiojoje salėje. Tik šį kartą Amelija nesiruošė bibliotekoje atlikinėti namų darbų. Ji turėjo misiją.  Poter gerai apsidairė, užtikdama rudų plaukų kupetą, ir nieko nelaukusi, pradėjo žingsniuoti link jos. 

- Labas, Hermiona, - klastuolė pasisveikino su mergina, atsisėsdama šalia jos. Raudonplaukės veide karaliavo šypsena. Grifukė krūptelėjo dėl staigaus Amelijos pasirodymo, kadangi pati buvo įnikusi į Magijos istorijos rašinį. Jos rudi plaukai netvarkingai styrojo į visas puses, o šokoladinės akys žvelgė į geriausio draugo seserį. 

- Sveika. Ar galiu kuo nors tau padėti? - paklausė, padėdama plunksną šalia pergamento, kuriame puikavosi beveik pabaigtas rašinys. Amelija pasilenkė arčiau Hermionos, nutaisydama rimto veido mimiką. Jos šypsena, kurią paveldėjo iš savojo tėvo, akimirksniu pradingo. 

- Taip, gali. Sakyk, kodėl Hariui taip parūpome mes, klastuoliai? Pakeliui į Hogvartsą jis buvo mūsų vagone, pasislėpęs po savo neregimuoju apsiaustu, ir klausėsi svetimų pokalbių. Ką tokio nori sužinoti mano brolis? - Amelija stebėjo protingiausią jos amžiaus raganą. Hermiona buvo viena iš geriausiai besimokančių mokinių Hogvartse bei buvo gabi magijoje, todėl ir gavo tokį titulą. Tik po jos ėjo Drakas ir pati Amelija pagal savo mokymosi rezultatus. 

-Aš nežinau, - padarė trumpą pauzę tarp žodžių, kurią raudonplaukė pastebėjo. Jos puikiai sutvarkytas antakis šoktelėjo į viršų, lyg pasakydamas, kad ja netiki. Amelijai iš tiesų patiko Hermiona. Leisdama savo laiką Landynėje ne vieną kartą yra bendravusi su protingąja rudaplauke. 

-Hermiona, mieloji, nebandyk apsimetinėti, jog nežinai. Mano brolis yra tavo ir to kvailio Ronaldo geriausias draugas, aišku, kad tu viską žinai. Tu tik nieko nesakai man, nenorėdama išduoti Hario. Suprantu tai, bet pats Haris man neatsakys į man kylančius klausimus. Taigi, paklausiu dar kartą. Kodėl Haris tądien buvo mūsų vagone? 

- Dabar matau, kodėl buvai paskirta į Klastūnyną, - Hermiona pažiūrėjo tiesiai į Amelijos žalias akis, - tačiau priklausydama šiam koledžui turėtum puikiai suprasti ištikimybę, ar ne? Todėl puikiai supranti, kad atsakymų iš manęs negausi. Kiek esu girdėjusi, jūs stipriai vertinate ištikimybę ir sakote, kad tai jus padaro šeima. Haris manosios šeimos dalis ir aš nesiruošiu jo išduoti, - Hermiona susirinko savuosius vadovėlius ir paskutinį kartą pažiūrėjusi į Ameliją, apleido Hogvartso biblioteką. Raudonplaukė pavartė akis ir atsistojusi, taip pat išėjo iš patalpos, kuri kaupė knygas. 

*

- Kur buvai? - Pensė paklausė ką tik grįžusios geriausios draugės, kuri krestelėjo šalia jos ant tamsiai žalios spalvos sofos. Ji pažvelgė į Ameliją, kuri stebėjo šokinėjančią ugnį židinyje. - Ieškojau tavęs, jog kartu galėtume atlikti namų darbus, kadangi Drakas pradingęs, Teo ir Bleizas užsiėmę savais reikalais, o man ne prošal būtų draugiška kompanija. 

- Bandžiau išpešti atsakymus, bet man nepavyko, - atsiduso, galvoje bandydama sudėlioti dar vieną planą, tačiau Hermiona buvo paskutinė merginos viltis. Tik ji vienintelė galėjo žinoti, ką rezga Haris, kuris nieko nenori atskleisti seseriai. Raudonplaukė tikėjo savosiomis jėgomis ir protu, todėl žinojo, kad tikrai sugalvos ką nors naujo.

Dvi geriausios draugės paruošė namų darbus, sėdėdamos bendrajame kambaryje, kuriame buvo vos keli klastuoliai. Daugelis mokinių kartu su savaisiais draugais leido laiką lauke, kol nepasitraukė gražūs, saulėti orai, arba vaikštinėjo po didingąją burtų ir kerėjimo mokyklą.  Pensė užvertė Apsigynimo Nuo Juodosios Magijos vadovėlį ir pažvelgė į raudonplaukę draugę, kuri baigė savuosius namus darbus jau prieš gerą pusvalandį.

Kaip kartą sakė Remas Lupinas, senas Poterių dvynių tėvų draugas, Haris buvo panašus į savo tėvą, turėdamas motinos akis, tačiau Amelija buvo savosios motinos kopija. Mergina turėjo raudonos spalvos plaukus, žalias akis ir protą, kurį turėjo ir pati Lilė Evans Poter. Sirijus Blekas, dar vienas vyresniųjų Poterių draugas, buvo Hario krikštatėvis, tačiau Remui atiteko garbė tapti Amelijos krikšto tėvu. Raudonplaukės nuomone, abu tėvų geriausi draugai buvo šaunūs ir jie jai patiko. Kiek daug puikių ir nelabai istorijų ji priklausydavo iš jų vakarais, kai jie apsilankydavo pas ponią ir poną Vizlius arba visi kartu svečiuodavosi Sirijaus namuose. Kadangi Hario krikštatėvio name buvo vykdomi remontai, o pas Remą ir Nimfadorą nebuvo daug vietos, vaikams vis tiek tekdavo leisti atostogų laiką Landynėje. Hariui tai patiko, tačiau Amelija būtų mieliau gyvenusi su vienu geriausių tėvų draugu arba net su pačiai Dursliais, tačiau nenorėjo svečiuotis pas juos viena pati be Hario. Ji žinojo, kad nesusivaldytų dėl tetos šeimos elgesio ir sulaužytų nepilnamečio magijos įstatymą. Jai užtekdavo tik Ronaldo Vizlio, jog norėtų pabėgti kuo toliau nuo Landynės. 

- Amelija, tau laiškas, - Pensė pabaksnojo pirštu raudonplaukę, kuri buvo paskendusi savosiose mintyse ir net nepastebėjo pelėdos, prisimindama trečiuosius metus, kai susipažino su geriausiais tėvų draugais bei visus kitus metus, kuriuos praleido kartu su jais. Amelija pažvelgė į bendraklasę klastuolę, kuri laikė rankose gelsvą voką. 

- Sirijus ir Remas, - tyliai sumurmėjo raudongalvė, paimdama voką iš Pensės rankų. Abu vyrai mėgdavo atsiųsti laiškus kiekvienam Poterių dvyniui kas savaitę ar kelias, tačiau jie visada jame pasirašydavo kartu. Puse pergamento užimdavo Sirijaus laiškas, o likusią vietą - Remo. Amelija nedelsdama praplėšė voką ir ištraukė pergamentą. Ji atsirėmė į kėdės atlošą ir pradėjo skaityti juodu rašalu užrašytas raides. 

Brangioji Amelija, 

Šį kartą gavau progą pirmasis pradėti laišką ir išeikvoti tiek vietos, kiek norėsiu, o Sirijui palikti tiek, kiek liks. Pirmiausia, pradėsiu nuo to, jog Dora siunčia tau linkėjimus. Šiuo metu ji stebi mane, įsitikindama, ar tikrai nepamiršiu jų tau perduoti. Ji nepasitiki manimi po to karto, kai pamiršau paminėti, kad tau yra siunčiami linkėjimai. 

Kaip einasi pirmoji savaitė, sugrįžus į Hogvartsą? Tikiuosi, kad nei tu, nei Haris dar nespėjote prisidirbti. Dėl tavęs taip stipriai nesijaudinu, kaip dėl tavojo brolio. Žinau, kad tu ramesnio būdo nei jis. Turiu džiugių naujienų. Šias žiemos atostogas jau galėsi praleisti pas mus arba pas Sirijų. Aišku, jeigu to norėsi. Visi darbai pas Pėdele bus baigti iki to laiko, o aš ir Dora persikelsime į didesnę gyvenamąją patalpą.  Kaip ir minėjau, tiek tu, tiek Haris esate maloniai kviečiami praleisti visą atostogų laiką su mumis. Turiu baigti rašyti, nes sugrįžo Sirijus ir jis nekantrauja pradėti savąją dalį. O žinant jį, jis tampa toks nekantrus ir erzinantis, kai negauna to, ko nori. 

Su meile, Svajoklis

Labas, Amelija!

Kaip pirmoji savaitė mokykloje? Tikiuosi, kad gera. Nepamiršk iškrėsti kokios nors aibės ar bent kartą gauti palikimą po pamokų. Žinau, žinau, kad tu ramaus būdo Poter, tačiau pagyvenk, Amelija! Juk mokaisi Klastūnyne, tai ir parodyk, ką gali gyvatės. Gerai, Remas stebi mane nepatenkintu žvilgsniu, bet aš vis tiek liksiu prie to, jog turi pagyventi, kol dar mokaisi Hogvartse. Svajoklis tau jau užsiminė apie atostogas, todėl gerai apmąstyk šį pasiūlymą. Dabar mums laikas visiems praleisti daugiau laiko, nes Molė visada pertraukia mūsų bendravimą, nors jai esam dėkingi, jog jumis rūpinasi ir jums netenka leisti laiko pas Durslius. Lauksim tavojo laiško!

Su meile, Pėdele. 

Taip, taip, kaip jau ir supratote Sirijus gyvas! Negalėjau jo nužudyti. Tiesiog negalėjau. Laikas visiškai naujiems skyriams, nes tie, kurie buvo paskelbti, o tada pašalinti iš viešumos, jau sugrįžo! Lauksiu jūsų nuomonių ♥