✍️ POTERIO SESUO | DRACO MALFOY

II 2 skyrius

Kabliukas

Drakas girdėjo, kaip jo draugai apleido jo butą. Jis užrakino duris ir sugrįžo į savo miegamąjį. Vaikinas atidarė spintos duris ir pažiūrėjo į priklijuotus lapelius bei žemėlapį. Baltaplaukis išsitraukė savo burtų lazdelę ir jam mostelėjus ja, į jo rankas atskrido aplankalas. Tai buvo viskas, ką surinko aurorai. Drako rankose laikė Amelijos bylą, kurios kopiją padarė Poteris. Jie nusprendė, kad jeigu Magijos ministerija daugiau nieko nedaro, visą tai jie perims į savo rankas. Aurorai privalėjo kažką praleisti. Byloje tikrai turėjo būti kabliukas, už kurio užsikabinus, viskas taptų aišku. Tą ir darė Drakas, kai turėdavo laisvo laiko. Jis nagrinėdavo Amelijos bylą ir ieškodavo to, ko nepamatė aurorai. 

- Nagi, jos kūnas negalėjo tiesiog imti ir išgaruoti, - sumurmėjo Drakas, skaitydamas kiekvieną žodį, parašytą byloje. Tai buvo antras kartas, kai baltaplaukis laikė šį aplankalą rankose ir jį įdėmiai skaitė. Jis nenorėjo taip lengvai pasiduoti. Savo pilkomis akimis jis pažiūrėjo į žemėlapį, kabantį ant vidinės spintos durų pusės. Jame buvo pažymėtas Hogvartsas ir vietos, kurias apieškojo aurorai, nes pasak jų anoniminio šaltinio jose buvo pastebėtas ieškomas mirties valgytojas. Atvykę aurorai nerado nieko, ką galėtų panaudoti tyrime. 

- Liepos dvidešimt šešta diena. Aurorų departamentas gavo dar vieną anoniminį to paties šaltinio pranešimą apie mirties valgytojo, atsakingo už Amelijos Poter žmogžudystę, buvimo vietą. Nuvykę aurorai nerado jokių įrodymų, jog ten būtą ieškomo mirties valgytojo, - tyliu balsu perskaitė Drakas ir suraukė savo antakius. Nors jis tai skaitė antrą kartą, bet tik dabar įsigilino į parašytus žodžius. - Visada anoniminis šaltinis, - sumurmėjo. Vaikino galvoje pradėjo dėliotis visi taškai ant i. Jis nežinojo, ar tai išsiaiškino aurorai, nes byloje tai nebuvo paminėta, o Haris apie tai taip pat nekalbėjo, bet Drakas surado kabliuką. Jo nuomone tai buvo labai svarbus kabliukas Amelijos byloje. 

- Aha! - sušuko. Jo balsas skambėjo kur kas gyviau ir jame girdėjosi kruopelytė džiaugsmo. - Aurorų anoniminis šaltinis nukreipdavo jų dėmesį. Jo melagingi pranešimai priversdavo aurorus ieškoti ne ten, kur turėjo ieškoti, - baltaplaukis kalbėjo pats sau, tyrinėdamas žemėlapį ir lapelius. Jam buvo nė motais, kad jis kalbėjosi su savimi. Jis gyveno vienas, o garsus mąstymas jam padėjo ir skatino nepasiduoti. Drakas pagriebė savo plunksną, rašalą ir pergamentą. Baltaplaukis suraizgė kelis žodžius. 

Radau kabliuką. - D. S. 

****

Džinė Vizli atidarė virtuvės langą, įleisdama rudos spalvos pelėdą. Gintarinių akių savininkė nutūpė priešais Harį, kuris sėdėjo prie stalo ir kramsnojo Džinės iškeptus sausainius. Tamsiaplaukis žvilgtelėjo į savo merginą ir iš pelėdos perėmė pergamento ritinėlį. Paukštis suplasnojo savo sparnais ir išskrido, nelaukdama atsakymo. Hario akys šiek tiek išsipūtė, perskaičius žodžius, parašytus ant pergamento. 

Radau kabliuką. - D. S. 

- Smirdžius mano, kad atrado kabliuką Amelijos byloje, - tarė Haris, sunkiai nurydamas susikaupusias seiles. Jis pakėlė akis į Džinę. Jo žalios spalvos akyse matėsi netekties skausmas ir vis dar juntamas gedulas. Raudonplaukė priėjo prie berniuko, kuris dukart liko gyvas, ir uždėjo savo ranką ant jo peties. Ji žinojo apie Drako bandymus išnarplioti bylą ir ji žinojo, kad Haris jam kartas nuo karto padėdavo. 

- Nagi, aplankyk jį ir išsiaiškink, ką jis pastebėjo, - Džinė paragino vaikiną. Jis atsistojo ir pakštelėjęs merginai į skruostą, pagriebė savo burtų lazdelę. Netrukus, tamsiaplaukis ištirpo ore, o jauniausioji Vizli liko virtuvėje viena pati. Ji atsiduso. Kadangi jos ir Hario buto virtuvė ir svetainė buvo sujungtos, jos akys nukrypo į sieną, ant kurios kabėjo nuotrauka. Joje vienas kitą apsikabinę stovėjo Amelija ir Haris. Abiejų Poterių veiduose buvo plačios šypsenos, o akys žibėjo džiugesiu. Džinei teliko tik tikėtis, jog šis kartas nebus toks nuviliantis, koks buvo prieš tai. 

Dėkoju už daugiau 5,5k peržiūras! Lauksiu jūsų nuoširdžių nuomonių ♥