✍️ POTERIO SESUO | DRACO MALFOY

8 skyrius

Kodėl man to nepasakei?

Amelija Poter stebėjo, kaip pasikeičia Drako Smirdžiaus veidas, kai ji iškloja tai, ką įtaria Haris, bei paklausia, ar tai tiesa. Baltaplaukį išmušė prakaitas, išdžiuvo gerklė bei padažnėjo širdies ritmas. 

- Aš... Aš... - bandė pradėti kalbėti, tačiau Drakas negalėjo parinkti tinkamų žodžių. Atrodo to užteko, jog Amelijos akys prisipildytų nusivylimu bei skausmu, juntamo, jog vaikinas negalėjo ja pasitikėti. - Taip, tai tiesa, - baltaplaukis po kelių minučių tylos sugebėjo pripažinti, kad tai tiesa, ką įtarė Poteris. Jis nuleido savąją galvą, negalėdamas daugiau žiūrėti į žalias geriausios draugės akis. Drakas neapkentė to, jog tai jis buvo priežastis, kodėl mergina jį stebėjo nusivylusiu, įskaudintu žvilgsniu. 

- Kodėl man to nepasakei? - Amelija tyliai ištarė klausimą, bijodama savo balso. Mergina, kuri verkdavo retai, stovėjo priešais vaikiną, bandydama susivaldyti ir nepravirkti. - Kodėl? Kadangi nesu viena iš tų žmonių, kurie apsisuktų ir nueitų, neišgirdę pilnos istorijos, klausiu tavęs, kodėl man to nesakei? 

- Aš bijojau, gerai?! -sušuko Drakas, pratrūkdamas dėl to, jog viską laikė savyje ilgą laiką. - Atsiprašau, - greitai pridėjo, pakeldamas galvą ir pažiūrėdamas į raudonplaukę. Jis atsirėmė į sieną, įveldamas pirštus į savuosius plaukus ir lėtai nuslydo siena žemyn. - Aš bijojau tavo ir kitų reakcijos, bijojau prarasti savo geriausius draugus. Tu dabar nekenti manęs, tiesa? Kas čia per klausimas? Aišku, kad nekenti. Kas norėtų bendrauti su... su mirties valgytoju, - prisitraukė kelius arčiau savęs. 

- Aš ne nekenčiu tavęs, - Amelija atsitūpė priešais vaikiną. Jai niekada neteko matyti tokio Drako Smirdžiaus. - Tik jaučiuosi šiek tiek įskaudinta, jog mano geriausias draugas nepasitikėjo manimi, jog pasakytų apie tai. Geriausi draugai lyg šeima ir tu žinai, kad mes nebūtume tavęs palikę vieno, - baltaplaukis pakėlė galvą. Amelijai tai buvo nauja, matyti Draką, kuris kovojo su ašaromis. Ir tą akimirką ji išvydo visiškai kitokią vaikino pusę. Klastuolė pamatė palaužtą šešiolikmetį burtininką. 

- Mano tėvas, - nurijo susikaupusias seiles, padarydamas pauzę, - privertė mane priimti Tamsos ženklą ir tapti ištikimu To, Kurio Nevalia Minėti, sekėju. Aš to nenorėjau, Amelija. Niekada to nenorėjau, bet buvau priverstas. Mano tėvas vos nepanaudojo ant manęs nedovanotinų valdymo kerų, o pats Vol... Vol.. , - užsikirto, negalėdamas drąsiai ištarti juodojo burtininko vardo, - o pats Pati Žinai Kas prigrasino man, jog nukentės manieji tėvai bei draugai arba jis nužudys mane, jei nepadarysiu to, ko jis paprašė. 

- Drakai, - Amelija pakėlė rankas, jog galėtų nykščiais nuvalyti išriedėjusias vaikino ašaras, - galbūt tas ženklas, kurį dabar turi, ir parodo, jog turi būti ištikimas kažkokiam pagyvenusiam burtininkui, kuris labai mėgsta žudyti, tačiau tai vis dar tu. Ženklas tavęs nepakeitė. Tu vis dar esi tas pats Drakas Smirdžius, kuriam pirmaisiais metais ištiesiau savo ranką, tik palaužtas ir pavargęs. Dabar atsistok, nusivalyk šlapius skruostus, pasitaisyk savąją Klastūnyno princo karūną ir pakelk galvą aukštyn, nes tu vis dar esi tu. 

Baltaplaukis paauglys pažvelgė į merginą, kuri tupėjo priešais jį. Jam iš karto pasidarė lengviau, kai jis atskleidė tiesą savo geriausiai draugei. Jaunėlis Smirdžius šyptelėjo raudonplaukei ir stipriai ją apkabino, lyg atsidėkodamas jai dėl jos buvimo šalia ir dėl nenusigręžimo nuo jo. Amelija atsitraukė nuo vaikino su šypsena veide ir atsistojusi, ištiesė ranką į klastuolio pusę. 

- Tu žinai, kaip aš nemėgtu tos pravardės, bet vis tiek ją panaudojai, - su pagerėjusia nuotaika, tyliai nusijuokė Drakas, pagriebdamas raudonplaukės ranką ir atsistodamas nuo grindų. Jis paleido Amelijos ranką ir pasitvarkė plaukus bei mokyklinę uniformą. 

- Tik nereikia, - klastuolė žaismingai pavartė akis. - Tu ją dievini, - abu jaunuoliai pradėjo žingsniuoti ilgu koridoriumi. Laisvasis periodas ėjo į pabaigą, tačiau jie vis dar turėjo pakankamai laiko, jog pasiektų klasę, kurioje vyks sekanti pamoka. 

- Jeigu gerai prisimenu, tu taip pat turi pravardę, Klastūnyno princese, - Drakas žvilgtelėjo į Ameliją, kuri žingsniavo šalia jo, ir nusišypsojo savo firmine šypsenėle. Baltaplaukio nuotaika po pokalbio su raudonplauke buvo daug geresnė, o jos žodžiai jam suteikė naujos gyvasties ir atnaujino pasitikėjimą savimi. 

- Manęs niekas taip nebevadinai nuo penktųjų metų pradžios, Drakai. Be to, net neprisimenu, kaip aš gavau šią pravardę. 

- Pirmoji priežastis buvo ta, jog tu esi mano geriausia draugė ir mes beveik visada esame kartu, todėl jie pagalvojo, kad princui reikia princesės. Taip pat tu esi mergina, kuri būdama vienerių pateko į burtininkų istoriją. Paskui prie to prisidėjo visi tavo veiksmai, pavyzdžiui, kaip tavo kumščio susitikimas su Vizlio nosimi trečiaisiais mokslo metais ar mūsų koledžo užstojimas ketvirtaisiais metais, kai pasikėlęs Varno nago mokinys mėtėsi įvairiausiais įžeidinėjimais apie Klastūnyną. 

*

- Pagaliau, - krestelėjo ant sofos Pensė, o šalia jos įsipatogino Amelija, rankoje laikydama knygą, kurią šiuo metu skaitė. - Jokių pamokų ateinančias dvi dienas, - tamsiaplaukė džiūgavo dėl atėjusio savaitgalio. Jo kelioms minutėms nurimo, o tada pašoko ant kojų, atkreipdama visų draugų dėmesį. - Sekmadieni kelionė į Kiauliasodį! 

- Šį kartą praleisiu, - Amelija trumpam pažvelgė į laimingą draugę, o tada savo žvilgsnį ir vėl įsmeigė į knygos puslapį. 

- Aš taip pat, - vienbalsiu tarė Drakas ir Bleizas. Jie pažiūrėjo vienas į kitą ir nusijuokė. 

- Ką ? Kodėl? - Pensė atsisėdo atgal į savo vietą ir įdėmiai stebėjo tris draugus, kurie atsisakė eiti į miestelį. Pirmoji prakalbo Amelija, kuri užvertė knygą ir ją padėjusi ant savųjų kelių, pažiūrėjo į tamsiaplaukę geriausią draugę. 

- Užduotas kalnas namų darbų bei pažadėjau Bleizui, jog jam padėsiu su nesuprasta kerėjimo pamokos tema. Pense, tai tik viena kelionė į Kiauliasodį, kurioje nedalyvausiu. Daug nepraleisiu, - raudonplaukė nusišypsojo draugei. 

Tik parašiusi 8 skyrius, supratau, kaip galiu tiksliai sulietuvinti Amelijos vardą, todėl teko pataisyti praėjusius skyrius ir šį. O dabar lauksiu jūsų nuomonių, kurios man yra labai svarbios!♥