Bad Kids(Baigta)

30 dalis

**Anna**
Bandžiau nusižudyti ,bet Harry pasakė ,kad dėl to mulkio nereikia taip daryti. Mulkio kurį myliu.
Ėjau šaligatviu ir priėjusi pirmą skersgatvį pasukau į jį. Jo gale stovėjo vaikinas o prie jo keletas žmonių. Užsimečiau kapišoną ir patraukiau link jų.
-Sveika Anna.-nusišypsojo pardavėjas Nick.
-Sveikas Nick.-Aš jam taip pat nusišypsojau.
-To pačio ko ir visada ?-Paklausė jis.
-Ne , noriu kažko kito. Ką gali pasiūlyti ?
-Heroinas , kokainas , žolę , turiu ir kristalų ir daug kitų dalykų. Pasirinkimas didelis mažute.
-Noriu pabandyti heroino. Leidžiamo.
-Tavo noras man įsakymas.
Jis padavė man du švirkštus aš padaviau jam pinigus ir patraukiau link namų. Tie vaikinai pradėjo eiti paskui mane.
-Vaikinai ji ne kekśė.-Suriko Nick jiems.
Beveik visi apsisuko ir patraukė atgal. Tik vienas vis dar sekė mane.
-Juk jis pasakė ,kad aš ne kekšė.-Aš atsisukau į jį.
-Žinau aš jį girdėjau ,bet aš tik noriu susipažinti. Aš Adam.-Jis ištiesė ranką o aš kreivai į ją pažvelgiau ,bet vistiek pakračiau.
-Aś Anna.
-Taigi Anna kodėl tu vartoji narkotikus ?
-Gyvenimas privertė.-Sumurmėjau ir pradėjau eiti link savi namų.
-Ei palauk.-Jis pasivijo mane ir patraukė link mano namų kartu su manimi.
-Tu nemanai ,kad aš galbūt tavęs neįleisiu į savo namus.-Paklausiai jo kai stovėjome lifte.
Čia buvo geras apšvietimimas tad galėjau apžiūrėti jį. Jis turėjo juodus plaukus sukeltus į viršų ir buvo gana patrauklus.
-Ne , tu mane įsileisi.-Jis nusišypsojo.
Atrakinau namus ir įėjusi nusimečiau batus bei nusiėmiau Harry paliktą džemperį.
Adam padarė tą patį ir sekė mane.
Mes atsisėdome ant sofos ir aš ant stalo padėjau heroiną.
-Neįsivaizduoju kaip tai reikia padaryti.
-Aš galiu parodyti. Leisi ?-Jis paklausė ir paėmė vieną švirkštą.
Aš pakračiau galvą sakydama taip.
Jis paėmė jį ir pasikėlė savo marškinius iki alkūnių. Nuėmė dangtelį ir staigiai dūrė į veną.
-Tu irgi vartoji ?-Paklausiau imdama kitą švirkštą.
-Kartais.-Jis šyptelėjo.
Padariau tą patį kaip ir jis. Pridėjau jį prie savo venos ir nedvėjodama įdūriau ,bei suleidau heroiną į savo veną.
Staiga atsipalaidavau. Tapau rami ir visas tas Malik šūdas man neberūpėjo. Žinau ,kad tai tik trumpam ,bet aš irgi noriu taip pasijust kaip Malik. Ramiai. Galiu pasakyti ,kad net nejaučiau agresijos , noro jį nużudyti.
-Anna tu pjausteisi.-Jis tarė kai pažvelgė į mano rankas.
-Ai , nekreipk dėmesio.-Tariau ir nuleidau megztinio rankoves.
-Dėl ko tu tai darai ?
-Ką ?-Pasijaučiau tokia kvaile.
-Pjaustaisi ir vartoji dėl ko ?
-Žodżiu buvo toks vaikinas. Jis mane paliko. Aš jį mylėjau. Jis sakė ,kad man bus geriau , saugiau be jo , bet kai paklausiau dėl ko jis iš tikro mane paliko jis neatsakė. Tas saugumas buvo tik pretekstas jam mane mesti.-Viską išsakiau kaip kokią pasaką. Visiškai nejausdama liūdesio ar bent kokio blogo jausmo.
Jis nieko neatsakė ir tai mane pradžiugino.
-O dėl ko tu vartoji ?
-Tai asmeniška.
-Mano pasakojimas irgi buvo ameniškas.
Jis atsiduso.
-Mano mergina mirė nuo vežio. Ji ilgai kankinosi. Ir aš noriu pereiti per jos kančias ir mirti nuo perdozavimo kai ji mirė ilgai kankindamasi nuo suknisto vėžio.
Aš apkabinau jį. Tai nebuvo keista. Aš juo pasitikėjau. Nežinau kodėl , nes juk mes prieš kelias valandas susipażinom o aš juo pasitikiu.
Pradėjo groti mano mėgstamiausia daina. Neżinau iš kur ji skambėjo ,bet aš tiesiog norėjau pašokti. Pastūmiau stalą toliau ir padaviau Adam'ui ranką ir mes pradėjome visaip šokti. Mes šokome ir aš netyčia kritau ir nusitempiau kartu ir Adam'ą. Lūžo stalas. Mes pradėjome kaip nesveiki juoktis.
-Pirksim naują stalą mokėsim per pusę.
-Ei.-Jis suzyzė.
-Tu juk irgi kaltas.-Sukrizenau.
Ištraukiau iš barelio degtinės ir papilsčiau. Užsiverčiau pirmą stiklinę ir mano kūnu nuėjo šiurpuliukai kai gerkle nuslydo degtinė.

**Rytas**
Każkas pradėjo mane badyti pirštu.
-Baik.-Bandżiau sugauti tą pirśtą.
-Kelkis Anna.
-Ne.-Vis dar nepramerkdama akių pasakiau.
-Nagi man nuobodu.-Sumurmèjo vaikinas.
Pramerkiau vieną akį ir lovos gale pamačiau sėdint Adam'ą.
-Tai eik namo.-Suniurzgėjau vėl užmerkusi akis.
-Nenoriu.-Jis krito ant lovos šalia manęs.-Padarysiu pusryčius.
-Tikrai ?-Paklausiau su viltimi.-Normalaus maisto jau senai neturėjau burnoj.
-Aš einu daryti o tu apsirenk ir ateik.
Jis išėjo o aš atsistojau. Mano visas kūnas drebėjo. Man svaigo galva ir skrandis reikalavo maisto.
Greitai apsiprausiau ir susitvarkiusi bei apsirengusi nusileidau į apačią. Čia kvepėjo pasakiškai. Mano pilvas pradėjo gurgti.
-Iš kur gavai nuttelos ?-Paklausiau pilna burna.
-Radau šaldytuve.-Jis pakratė pećius.
Kai pavalgėm nuėjom į svetainę. Čia buvo viskas sutvarkyta.
-Oh eisim pirkt stalo.-Nusijuokiau.

Stovėjome baldų parduotuvėje ir rinkomės stalą.
-Šitas gražus.-Jis parodė į baltą medinį stalą.
Kitoj pusėj stovėjo Zayn. Aš atsitūpiau ir kai Adam'as norėjo paklausti kažko aš jį čiupau už rankos ir patraukiau į save. Jis neišlaikė pusiausvyros ir krito. Aš sukikenau ir mes kaip ančiukai pradėjome eiti link išėjimo.
-Pfu.-Atsiduso Adam.-Taigi nuo ko mes slėpėmės ?
-Nuo mano buvusio.-Užsimerkiau ir stengiausi suvaldyti ašaras.
-ei ei.-Jis apsikabino mane ir mes atsisėdome ant suoliuko prekybos centre.
**Zayn**
Ieškojau stalo nes anas jau senas kol neišgirdau kikenimo iš kitos pusės. Kai pažvelgiau ten nieko nebuvo. Keista.
Neradės nieko tinkamo patraukiau link išėjimo. Netoli išėjimo stovėjo ledų kioskelis o šalia jo stovėjo Anna ir Adam'as ? Šūdas.
Priėjau prie jų ir pasisveikinau.
-Labas Zayn.-Sumurmėjo Anna net neatsisukdama.
-O Adam'ai susidėjai su ja ?-Parodžiau pirštu į Anną.
-Ne ,mes draugai.-Jis nusišypsojo apsikabindamas Anną.
Stipriai sukandau dantis ,kad neišrėkčiau jam ,kad jis neliestų jos.
-Gal einam į kavinę pasišnekėti ir prisiminti senus laikus ?-Paklausiau jų abiejų.
-Ne tokių ir senų turi omeny ?-Paklausė Anna.
Atsidusau.
-Tai einat ar ne ?
Anna pakratė galvą.
-Tu gali eiti Adam'ai.-Ji jam šyptelėjo.
-Ryt atvešiu tą baltą stalą kur žiūrėjom.-Jis sušuko jai.
-Gerai. Atiduosiu pinigus.-Ji jam šyptelėjo ir į mane net neatsisukusi nuėjo. Pasijaučiau keistai.
-Kas nutiko stalui kad perkat naują ?
-Vakar sulaužėm.-Jis nusijuokė.
Sustabdžiau jį ir trenkiau.
-Whoa kas tau žmogau ?-Paklausė jis kai atsistojo ir nusivalė prakirstą lūpą.-Prakirtai man lūpą.
-Jūs dulkinotės ant to stalo ?-Paklausiau vis dar nenusiraminęs.
Jis pradėjo juoktis.
-Nesijuok nes dar kartą trenksiu.
-Mes tik netyčia jį sulaužėm , duh.-Nusimaivė.
-Iš vis iš kur tu ją pažįsti ?-Paklausiau šiek tiek atslūgęs.
-Vakar susipažinom. Keistoj vietoj.
-Taprasme keistoj vietoj.
-Ji pirko heroiną.
Visas kūnas nutirpo. Mano lėlytė vartoja narkotikus. Tikriausiai dėl manęs
-Ir kodėl jinai iš kart tave vedėsi į savo namus ?-Šiek tiek atsileidęs pasakiau.
Jis patrūkčiojo savo pečiais.
**Mia**
Ėjau šaligatviu savo skurdžiame rajone ir keikiau save, kad taip nuskurdau. Buvo jau vakaras, ir kelią nušvietė žibintai.
Priešakį pamačiau merginą, iš kart galėjai pasakyti, kad ji apsinešusi, nes juokėsi ir ėjo vingiuodama. Aš priėjau prie jos.
-Labas.-Pasisveikinau su ja.
Ji pakėlė galvą ir pamačiau savo seną draugę kurią praradau.
-Anna ?
-Taip tai aš.-Po trumpos pauzės pridėjo.-Lyg tais.
Aš suėmiau jos smakrą ir pažvelgiau į jos akis. Jos akys buvo paraudę. Nors ir prietemoje, sugebėjau jas įžiūrėti.
-Neatsimeni manęs ?-Paklausiau jos kai ji bandė pasitraukti ir eiti toliau.
-Šiuo metu aš neatsimenu nieko tik savo vardą.-Ji nusijuokė.
-Ar tu praradai atmintį ?
-Ne tai tik narkotikai, tikriausiai.
-Kur tu dabar eini ?
-Nežinau.-Ji pasitrynė akis.
-Tada eime pas mane, aš surasiu kas tave parveš.
-Tu manęs nenužudysi ? Juk ir moterys gali būti žudikės.-Ji išplietė akis.
-Aš tavęs nenužudysiu ,mes buvom draugės.
Visą kelią Anna šnekėjo nesąmones kas ir būdinga apsinešusiam žmogui. Kai priėjom prie mano buto ji ėmė rėkti, kad neuždaryčiau jos į kaleimą. Sukikenau. Man tokia ji labai patiko. Bet tai negali tęstis nes ji taps priklausoma.
Kai įėjome į mano būstą Anna krito ant sofos ir užmigo. Galbūt ji buvo šiek tiek girta.
Surinkau Zayn numerį ir laukiau kada jis pakels.
-Klausau.-Atsiliepė apsimiegojusiu balsu.
-Labas.-Tariau nedrąsiai.
-Uh hey kas čia ?
-Mia.
-Ko nori ?-Suburbėjo.
-Dzyzus nusiramink. Juk pats žinai kad tu manęs netrauki o aš tavęs tai ko čia taip širsti ?
-Aš miegojau , sakyk kas yra netempusi gumos.
-Anna pas mane , ji apsinešusi ir ji nieko neprisimena galbūt gali atvažiuoti ją paiimti ir parvešti namo ? Žinau, kad jūs susipykę ,bet ji negali likti pas mane viena. Juk žinai mano padėtį.
-Aš atvažiuoju. Su sąlyga ,kad padėsi man ją susigrąžinti.-Galėjau net justi jo pašaipią šypsenėlę.
-Oh...-Atsidusau.-Gerai.
Atsisėdau ant kilimo ir stebėjau Anną. Ji miegojo šiek tiek pravėrusi burną, bet neknarkė.
Prisislinkau arčiau jos ir priliečiau mūsų lūpas. Šiurpuliukai perėjo kūnu. Dabar supratau ko man reikia gyvenime.
**Zayn**
Įėjau į jos butą net nepasibarškinęs ir pamačiau ant sofos miegančią lėlytę.
-Labas Zayn.-Šyptelėjo Mia.
-Labas, nepamiršk mūsų susitarimo.
-Šiandien negaliu.
-Ryt paskambinsiu.
Paėmiau Anną ant rankų ir pradėjau nešti link mašinos.

Paguldžiau savo kambaryje ant lovos. Nuaviau batus , kelnes ir vyrišką megztinį kuris dėja nebuvo mano. Ji liko su apatiniais ir ilga bliuska kurią vilkėjo.
Atsiguliau šalia ir apsikabinau. Gal tai ir ne puikiausias būdas ją susigražinti, bet aš bent žinau, kad ji nepabėgs nuo manęs šiandien.
Aš ją susigražinsiu, bet kokia kaina.

IGNORUOKIME TĄ FAKTĄ KAD JŪS NESURINKOT NORMALAUS SKAIČIAUS VOTE, BET AŠ JUS MYLIU IR ŠTAI JŪS GAUNAT NAUJĄ DALĮ.
BET
BET JEI NEBUS 2 COMMENTARŲ IR BENT 7 VOTE ANT ŠITOS DALIES JŪS NEGAUSIT NAUJOS DALIES NEBENT AŠ ĮSIMYLĖSIU IR IŠ LAIMĖS PARAŠYSIU DALĮ.