Bad Kids(Baigta)

36 dalis

Vos tik įėjau į parduotuvę supratau kad kažkas negero nutiks. Tas pažystamas šiurpas nukrėtęs mano kūną ir privertė taip pagalvoti.
Nekreipdama dėmesio į tai, aš patraukiau link kavinės nes buvau išbadėjusi.
Priėjusi prie kavinės išgirdau kaip kažkas prašosi pagalbos. Po kelių sekundžių tas balsas dingo girdėjau tik verksmą. Iš tikrųjų labai išsigandau ,bet patraukiau link ten iš kur sklido balsai.
-Klausyk aš prašau tik pasimylėti su manimi kekše. Ar daug prašau ? Juk tu tai darai visą laiką.-kažkoks vyras sušnypštė.
Kai priartėjau pastebėjau, kad mergina susigūžusi kampe o prie jos stovi kažkoks vyras ir liečia ją.
-Aš to nedarau su vyrais. Jūs man šlykštūs.-Ji sumurmėjo verkdama.
-Aš tau sumokėsiu. Tau tereiks užsimerkt.-Jis nusijuokė.
Aš priėjau dar arčiau ir kai buvau pakankamai arti aš užšokau ant to vyro. Jis susvyravo o ta mergina supratusi ką noriu padaryti trenkė jam. Aš spėjau nušokti, bet jis krito. Jis buvo storas tad atsistoti jam buvo sunku. Aš spyriau jam į pilvą. Prie manęs prisidėjo ir toji mergina.
Kai vyras buvo pakankamai aptalžytas mes pasitraukėm ir išėjom iš to kampo.
Vos tik nuėjome pakankamai toli nuo to vyro, mergina pradėjo verkti.
Stovėjau ir nežinojau ar apkabinti ją ar ne. Bet po to suvokiau kad jai to tikrai reikia.
Priėjau arčiau ir apsikabinau ją , bei glosčiau jos nugarą.
-Jis manė, kad aš kekšė.-Ji sušnarpštė nosimi.
-Viskas gerai nusiramink. Tas vyras gavo ko nusiplnė.
Kai mergina nusiramino aš pasiūliau nueiti su manimi pavalgyti. Ji kaip man sutiko.
-Bėje aš nežinau savo išgelbėtojos vardo.
-Aš Anna o tu ?
-Aš Meriditė, bet vadink mane Mere. Nekenčiu savo vardo.
-Man manasis tai pat nepatinka. Toks nuobodus. Gal apsikeičiam ?-Pajuokauda pasakiau.
Ji palikčiojo galva ir nusijuokė.
Kai atsisėdome prie staliuko ir užsisakėme jai kažkas parašė į telefoną.
-Am tu nesupyksi jei ateis mano draugė ?-Ji truputį susiraukusi paklausė.-Mat mes buvome susitarę susitikti čia, bet per tą įvykį visai pamiršau.
-Žinoma, kad nesupyksiu.
Po keliasdešimt minučių kai jau buvome pavalgiusios ji atsistojo ir kažkam pamojavo.
-Ji jau čia.
Kai mergina priėjo aš pakėliau galvą ir sutikau savo buvusios draugės akis. Ji žvelgė į mane pasimetusi.
-Mia ?
-Anna ?
-O jūs pažystamos ?
-Taip, mes buvom klasiokės.-Dirbtinai šyptelėjau.
Mia priėjo prie Merės ir pakštelėjo į lūpas.
-Am aš jau gal eisiu.-Neslėpdama sumišimo pasakiau
-Tai dėl to jog mes lezbietės ?-Paklausė Mia neslėpdama pasišlykštėjimo.
-Ne ,tiesiog... Na gerai dar šiek tiek pabūsiu.
Jos man nusišypsojo.
-Taigi tu vis dar su Zayn ?-Paklausė Mia.
-Taip. Na tiksliau neseniai susitaikėm , tada aš pabėgau iš ligoninės ir nuvykau pas jį.-Neslėpdama didžiulio pykčio pasakiau jai.
Merei buvo nejauku. Tai matėsi iš jos veido išraiškos. Ji muistėsi.
-Am Mia žinai ? Mane Anna išgelbėjo. Toks vyras priekabiavo prie manęs ir po to ji jį pargriovė ir mes jį suspardėme.
-Bet tau viskas gerai dabar ?-Susirūpinusi paklausė ji.
-Taip man viskas gerai. Annos dėka.-Ji šyptelėjo ir nusuko akis nuo Mijos iki manęs.
-Klasyk Anna aš tikrai atsiprašau. Aš negalvojau, kad tau jis rūpėjo. Galvojau, kad tu tikrai nenori jo matyti akyse. Juk jis šitiek blogo tau buvo padaręs.
Neatsakiau nes jei būčiau kalbėjus būčiau pradėjus verkti. Giliai įkvėpiau ir iškvėpiau.
Nors tai nebuvo kažkoks labai skaudus įvykis ,bet jį prisiminus norisi verkti.
-Atleisk.-Ji pasakė ir pakilusi nuėjo link išėjimo.
Merė pažvelgė į mane ir susiraukė. Supratau, kad aš tikrai per stipriai į tai suregavau.
Atsistojau ir pasivijau ją bei apsikabinau. Ji sukūkčiojo, bet apsikabino mane atgal.
-Tai tu ant manęs nebepyksti ?-Ji ilgesingai paklausė.
Aš tik šyptelėjau, bet nieko nesakiau. Šiek tiek pykau ir aš nenoriu jai taip greitai atleisti. Ji turi suprasti, kad ir aš turiu jausmus ir mane lengva užgauti.
Mes grįžome prie Merės, bet tučtuojau visos atsistojome ir patraukėme link parduotuvių.
Po kelių valandų Merė ir Mija turėjo po keturis pilnus krepšius drabužių kiekvienoje rankoje. Aš teturėjau keletą maišų su kasdieniniais drabužiais, bei viena suknele kažkokiam ypatingam vakarui, kuris bėja abėjoju ar bus toks.
Atsisveikinau su Mere ir Mia ir patraukiau namo. Tiksliau į Zayn namus.
Įėjau ir nusiavusi batus ir nusirengusi striukę, su niekuo nesusidurdama pradėjau lipti laiptais į antrą aukštą. Namuosr buvo visiška tyla. Tai šiek tiek neramino. Bet užlipusi į antrą aukštą ir įėjusi į miegamajį pamačiau nuostabų vaizdą.
Saffa, Waliyha ir Zayn miegojo apsikabinę. Tai buvo miela. Išsitraukiau telefoną ir juos nufotografavau. Tyliai nusijuokusi sumečiau, tai pat tyliai, krepšius į spintą ir nusileidau žemyn.
Įsijungiau televizorių ir netrukus išgirdau suskambant durų skambutį. Nuėjusi atidaryti nieko nepamačiau, tik žmogų bėgantį į kitą gatvės pusę. Jus buvo užsidengęs veidą kapišonu ir perbėgęs įsėdo į seną bmw ir nurūko gatve.
Ant kilimėlio gulėjo nuotrauka. Pakėlusi ją pamačiau besibučiuojantį vaikiną, panašų į Zayn, su mergina, panašia į Morą.
Mane suėmė pyktis ir liūdesys ir jau norėjau rėkti bet nuotraukos kampe buvo data. Vakar dienos data.
Vakar Zayn buvo bare. Nors pusė dienos praleido su mumis. Nuotraukoje atrodė diena. Bet galbūt jie čia kažkokioj patalpoj ir šviesus apšvietimas sudaro tokią nuomonę.
Nusprendžiau nepanikuoti ir sulaukti Zayn.
Po kelių valandų jie visi atsikėlė ir atbildėjo į apačią. Mergaitės nuėjo į virtuvę.
-Labas mažute.-Sušuko Zayn.
-Ateik čia.-Sumurmėjau.
Zayn priėjo prie manęs ir aš jam prikišau prie veido tą nuotrauką. Jis ją patraukė ir klausiamai į mane pažiūrėjo.
-Iš kur tu tai gavai ?-Paklausė Zayn.
-Kažkas paliko. Bet man nesvarbu kas paliko šitą nuotrauką o ar tai kas joje pavaizduota yra tiesa ir ar čia tikrai tu.
Jis paėmė nuotrauką ir susiraukęs pakratė galvą.
-Gal čia ir aš. Bet photoshopu moka naudotis kas antras žmogus. Beto aš visą laika sėdėjau prie barmeno-seno draugo. Ir tame bare nebuvo geras apšvietimas. Ir aš tikrai nepamenu, kad būčiau bučiavęs ką nors.-Jis pažvelgė į mane.-Tu pyksti ?
-Ne, aš tikiu tavimi. Tai tiesiog išmušė mane iš vėžių. Taipogi šiandien buvau mieste ir ten vienas vyras norėjo išprievartauti merginą o aš ją išgelbėjau. Pasirodo ta mergina, Meridite prisistačiusi, yra Mijos mergina. Jos lezbietės.
-Wow , negalvojau, kad Mija lezbė.-Jis suprunkštė.-Mums be tavęs buvo taip nuobodu. Viskas ką mes darėm tai buvo valgymas , teliko žiūrėjimas ir miegojimas.
-Atleiskit. Praradau laiko nuovoką ir tiesiog pamiršau.
Mes nuėjome į virtuvę kur sėdėjo Saffa su Waliyha ir kažką skaitė.
Staiga kažkur kažkad pradėjo šaudyti. Mes visi kritome ant žemės ir su Zayn uždengėme mergaites. Šūviai vis garsėjo kol pasigirdo dūžiai Zayn name. Langų stiklai dužo ir krito ant mūsų. Saffa pradėjo verkti. Zayn staigiai atsistojo ir iš stalčiaus išsitraukė ginklą. Jis patraukė link svetainės.
-Eikit į rūsį.
Mes visos greitai ,pasilenkusios dėl saugumo , patraukėme rūsio link. Saffa visa drebėjo. Mes visos buvome žiauriai išsigandusios.
Nulipusios rūsio laiptais mes atsidusome.
Čia buvo gražu. Didelis baseinas , viename kampe padaryta sporto saliukė ir visokių kitokių šaunių dalykėlių šia buvo.
Mes nuėjome ir atsisėdome ant sofos prieš kurią buvo didelis plačiaekranis televizorius. Saffa apsikabino mane ir pradėjo kūkčioti.
-Aš labai bijau.-Ji suniurnėjo.
-Nebijok. Zayn mus apgins.
Kai Saffa šiek tiek nurimo aš nuėjau apsižvalgyti.
Pamačiusi vienas duris patraukiau durų rankeną ir jas atsidariusi įėjau. Čia buvo knygų lentyną ir keli krėslai. Visai kaio biblioteka. Priėjau arčiau ir pradėjau čiupinėti knygas. Kol netyčia viena knyga pasispaudė ir šone atsivėrė durys. Visai kaip filmuose-pagalvojau.
Įėjau ir durys už manęs užsitrenkė, keista, bet nesukeldamos triukšmo.
Apsižvalgiau ir vos neaiktelėjau. Čia buvo didžiulė ginklų saugyklą. Pistoletai , revolveriai , netgi keletas bazūkų , bei kiti pavojingi ginklai kurių aš nežinojau. Priėjau prie pistoleto ir vieną išsiėmiau. Patikrinau ar yra šovinių ir pasiėmusi patį šautuvą užsikišau už kelnių justos.
Išėjusi iš tos saugyklos nuėjau prie mergaičių ir atsisėdau šalia jų.
-Kie jau laiko praėjo ?-Paklausiau Jų.
-Apie pusvalandis.
-Zayn vis dar negrįžta. Aš einu patikrinti.-Pasakiau stodamasi.
-Aš einu su tavim-Iš kart atsistojo Wali.
-Nieku gyvu. Neatleisčiau sau jei tau arba Saffai kasnors atsitiktų. Prašau likit čia ir pasaugok Saffa Wali. Aš greit grįšiu.
Tai pasakiusi išėjau iš rūsio ir patraukiau link svetainės. Buvo tylu.
Svetainėje kraujo klane gulėjo Zayn.
Pribėgau prie jo ir patikrinau pulsą. Jis buvo mažas.
Greitai išsitrakiau telefoną.
-Prašau sujungti mane su greitąją pagalba.

Taigi po mėnesio pertraukos grįžau aš su savo šūdina istorija. Atleiskit kad taip ilgai nekėliau tiesiog tikrai buvau užimta ir visiškai užmiršau šią istoriją. Tikiuosi mano skaitytojai vis dar liko ir tikiuosi kad uždėsitw vote ir net geriausiu atvėju pakomentuosite mano baisiai lievą isto.