Same Old Love (II)

2.27

***

Sekanti diena 08:00

Suveikė mano žadintuvas ir suurzgiau , kadangi šiandiena man laisvadienis , o žadintuvą užmiršau išjungti . Pramerkiau akis ir išpūčiau akis , kai šalia manęs nebuvo matyti Zayn . Kažkodėl pasimeldžiau , jog jis miegoti svetainėje ant sofos . Išjungiau žadintuvą ir išlipau iš lovos . Nuo durų rankenos nukabinau chalatą ir užsimečiau jį .

Nusileidusi į apačią apkurtau nuo tylos ir Zayn čia nebuvo nei ženklo . Jis negrįžo . Pavarčiau akis , kai išgirdau rakinamas duris . Jis nepamatė manęs ir viską stengėsi tyliai daryti . Tačiau netrukus pastebėjo mane ir norėjo kažką pasakyti , bet pritrūko žodžių .

-Tu dabar galvojai tyliai įeiti į namus , įslinkti į lovą ir apsimesti , jog naktį buvai grįžęs ?

-Aš galiu pasiaiškinti ..

-Yeah . Tu visada gali pasiaiškinti , bet ar kada nors gali to nebekartoti ? Mane užkniso viskas . Eik velniop , Zayn .

Apsisukau ir ketinau lipti laiptais į viršų , tačiau pajaučiau Zayn suimant mano ranką .

-O ar tu gali kada nors manęs išklausyti? Ar mes visada pyksimės dėl tavo kaltės , jog tu nesugebi manęs išklausyti ?!

Aš aiktelėjau ir nusijuokiau .

-Rimtai , Zayn? Dabar kaltę suvarysi man? Na atsiprašau , bet tai ne aš kuri praleido visą nakti pas Perrie !

-Aš nebuvau visą naktį pas Pezz ! Nakvojau pas vaikinu .

-Kokia debile tu mane laikai , Zayn? Kaip tau nepabodo ištisai man meluoti ?

-Aš nemeluoju !

-Tikrai ?! Įsitikinkime , -suklykiau ir ištraukiau ranką iš jo gniaužtų .

Iš chalato kišenės išsitraukiau telefoną ir ieškojau Harry numerio . Zayn nusikeikė ir opa . Aš prigavau jį .

-Sušiktas idiotas , -sumurmėjau ir užbėgau laiptais į viršų .

Užtrenkiau durimis ir užsirakinau . Kritau į lovą ir stipriai apkabinau pagalvę . Stengiausi nepradėti verkti , bet man šūdinai sekėsi , todėl kambarys skambėjo mano kūkčiojimu .

-Asami , prašau .

Už durų pasigirdo Zayn balsas .

-Aš prašau nustoti man gadinti ir trumpinti gyvenimą !

-Ten tikrai nieko neįvyko !

-Koks skirtumas ?! Tu ką tik man melavai tiesiai į akis ir kartojai tą pačią klaidą , nors prižadėjai man keistis . Žinai ką? –išlipau iš lovos ir valydamasi ašaras , priėjau prie spintos . Iš ten išsitraukiau juodą lagaminą ir kroviau savo daiktus –Dabar tarp mūsų tikrai viskas baigta ir tai yra geras sprendimas tiek tau tiek man , nes galėsi būti kartu su Perrie , kuri laukiasi tavo vaiko !

-Asami nurimk ir užsičiaupk bent sekundei ! Tu pernelyg į viską reaguoji . Aš išgėriau šiek tiek alkoholio ir Perrie mane neleido važiuoti namo , todėl liepė pasilikti pas ją . Pasilikau , nes nežinojau ką tau sakyti , nes tu būtum supykusi , jog grįžtu girtas iš Perrie . Bet dabar manau , jog tas sprendimas būtų buvęs geriau . Aš atsiprašau , gerai?!

-Atsiprašyk , jog miegojai su ją vienoje lovoje , -garsiai pasakiau ir vėl nusivaliau skruostus .

Tada aš pažiūrėjau į duris , kai girdėjau tik tyla .

-Tu juokauji? –papurčiau galvą svarbiausius daiktus susidėjau į kuprinę .

-Atsiprašau , -arba jis su ranka arba su galvą dėjo į duris .

-Dabar tikrai nesek pasakų , jog tarp jūsų nieko nebuvo . Geriausiai dabar dink kur nors , kad nematyčiau tavęs , nes aš taip noriu tau mesti kažką į veidą , -suurzgiau ir užbrėžiau lagaminą .

Girdėjau žingsnius ant laiptu . Reiškiasi bent šito manęs paklausė . Nuvežiau lagaminą iki durų ir palikau jį ten . Persirengiau į geresnius drabužius ir pažvelgiau į save per veidrodį . Mano veidas ir akis raudonos nuo verkimo . Nežadu gražintis . Iš elektros lizdo išsitraukiau telefono pakrovėją ir įsidėjau jį į megztinio kišenę . Persimečiau kuprinę ... ir apačioje kažkas dūžo . Atrakinau kambario duris ir greitai nusileidau į apačią . Apsimoviau sportbačius ir iš spintos išsitraukiau odinę striukę .

-Žinai ką ?! Tu teisi . Čia geras sprendimas mums abiem . Man irgi nusibodo , jog visada kažkodėl randi priežasčių ant manęs pykti ir vaidini labiausiai nuskriausta . Važiuok dabar pas vaikinu ir pasiskųsk koks Zayn blogas , jog praleido naktį pas Perrie . Ir dar . Paprašyk , jog Harry padarytu tave laiminga , nes Perrie mane padarys !

-Užsikrušk , Malik .

Mečiau buto raktus ant žemės ir čiupus raktus nuo mano mašinos , dingau iš to buto . Nežadėjau leistis liftu , todėl greitai leidausi laiptais . Aš baisiai niršau ant Zayn . Perbraukiau per nosį , kai kažkas kuteno . Tik ne dabar . Išėjau į lauką ir mane užpuolė blykstės . Prisidėjau rankovę prie nosies iš kurios bėgo kraujas . Man pakilo spaudimas . Įsėdau į mašiną ir išvažiavau iš kiemo .

***

-Merginos ! –surėkiau .

Iš svetainės išlindo Amira , o laiptais nusileido Jess .

-Asami ! Tu kraujuoji , -Jess pribėgo .

-Žinau , tai dėl spaudimo . Aš pas jus praleisiu naktį , o rytoj išskrendu namo , -mečiau kuprinę ant žemės ir nuėjau į vonią .

-Kas nutiko? Išsiskyrėt? –Amira su Jess įkandin atbėgo iš paskos .

-Aha , viskas baigta , -ploviau savo nosį ir megztinį –paskambinkit , kad jie visi atvažiuotu čia .

Amira linktelėjo ir paliko mane su Jess .

-Kodėl ?

-Kvailas klausimas , Jess . Jis sukurs šeimą su Perrie .

Atsisukau į ją ir užsimerkiau , kadangi galvos skausmas įsismarkavo . Ji iš spintelės ištraukė vaistus ir įdavė man . Aš išgėriau ir padėkojau jai . Išėjom iš tualeto ir išsitraukiau telefoną . Surinkau mamos numerį ir netrukus ji atsiliepė .

Aš : Labas mama . Tikiuosi dar neišskridot iš Japonijos?

Mama : Labas mieloji . Bilietus nusipirkom tik sekmadieniui , bet kodėl tikisi ?

Aš : Parduokit bilietus . Aš parskrendu rytoj namo .

Mama : O tai gerai ! Paruošim jums kambarį .

Aš : Ne , mama . Aš grįžtu viena ir visam . Su Zayn ir visais esančiais Londone baigta .  

ZASAMI DIE . . AGAIN HAHAHAHA .