Can You Just Fuck Off? (Baigta) LT

1.1

Aš Delilah Frewer. Man 17. Dar prieš kelias minutes gyvenau Manchesteryje. Dabar gyvensiu Londone. Ir nesuprantu, ko mamai ten prisireikė... Na, aišku, ten gyvena jos sužadėtinis. Kažkoks Dan, ar kaip ten jo vardas. Aš jo net gyvenime nesu mačius. Ir štai, prieš savaitę sužinojau, kad jiedu jau pusę metų susitikinėja! Ir jei jis nebūtų pasipiršęs mano mamai, manau, kad dar ir dabar apie jų santykius nieko nežinočiau. Tiesiog mes su mama mažai bendraujame, nors ir gyvename tame pačiame name.
Išvis nenorėjau niekur kraustytis, nors šiaip ir pasilikti netroškau. Viskas ką ten palikau - tai keletas draugų. Chebrytė mano. Bet su jais dar susitiksiu. Manau. Kiekvieną trečiadienį su jais vykdavom į motociklų varžybas. O taip! Motociklai mano didžiausia aistra. Keista, nes aš mergina, tačiau niekada nebuvau "mergaitiška". O svarbiausia, kad pati tose varžybose dalyvaudavau, ir, aišku, beveik visada laimėdavau. Skaičiau, kad ir Londone trečiadieniais vyksta panašios varžybos. Bent tas gerai, nes savo pomėgio palikti neketinu.
Mano juodą Harley Davidson motociklą atveš tik savaitgalį. O šiandien jau antradienis. Gaila, kad šią savaitę neišeis dalyvaut. Bet būtinai nuvyksiu bent paspoksot.

Dabar sėdžiu automobilyje, įsikišusi ausines į ausis. Jau važiuojame gal dvi valandas. Mama sakė, kad jau nebetoli. Pagaliau! Nors nenoriu ten. Nors man vienodai. Man visiškai vienodai kur, svarbu, kad niekas nelįstų prie manęs kaip prie mažo vaiko. Nemėgstu, kai manimi rūpinasi. Išvis esu maištaujanti paauglė. Todėl man ant visų nusispjaut. Ir nuo ko prasidėjo mano maištas? Ogi nuo kažkokio senio, kuris mane aštuntoje klasėje išprievartavo. Apie tai papasakojau mamai, tačiau ji manimi nepatikėjo! Vedė mane pas psichologus, nes man jau 'protelis susisuko'. Nuo to laiko nebekenčiu mamos. Ir gyvenu savo naują gyvenimą pilną adrenalino.
Aišku, nemalonu kraustytis į naujus namus pas svetimus žmones. Pasirodo, kad turėsiu įbrolį mano metų. Visada buvau vienturtė, taigi...
Svarbu tik, kad tas įbrolis nebūtų koks mamyčiukas ar moksliukas, nes tokiems lepūnėliams tik ir norisi snukius išdaužyt... Taip, aš lankiau boksą. Po to laiko, kai mane išprievartavo. Taigi, nesiartinkit. Juokauju. Nors dėl viso pikto geriau nesiartinkit.

Sustojome prie prabangaus dviaukščio namo. Taigi, pasirodo tas Dan turtingas. Gerai. Nors nesitūsau su vaikinais vien dėl pinigų. Išvis su jais stengiuosi nesitūsyt. Visi tik draugai. Nes meile netikiu. Ji kvaila. Kaip ir mano mama, kuri ja tiki.
-Štai ir mano merginos!- iš atsidariusių durų išbėgo tamsiaplaukis vyriškis. Jis apkabino mamą, o man paspaudė ranką.
-Aš Dan. O tu Delilah?- ne blet, Eugenijus. Nekenčiu tokių žmonių, kurie klausia klausimo, nors į jį atsakymą jau žino.
Tiesiog linktelėjau ir susivaldžiau neišrėžusi visko, ką galvoju. Aš įžūli.
Jis palydėjo mus į vidų ir aprodė kambarius. Ale čia tai rūmai... Aš gyvensiu antrame aukšte. Dan sakė, kad durys prieš mano kambarį yra jo sūnaus. Kažin, kur jis dabar? Nes jo aš nemačiau.
Išsikrovusi daiktus nulipau į virtuvę, kurioje jau sėdėjo mama ir Dan. Prisėdau šalia ir į lėkštę įsidėjau kotletą ir salotų. Valgiau tylėdama.
-Na, kaip tau tavo kambarys, Delilah? Nieko netrūksta?- tylą perskrodė Dan balsas.
-Ne, viskas gerai,- kuo mandagiau atsakiau, nors tas jo rūpestingumas siutino.
-Tai puiku,- šyptelėjo ir atsigėrė vyno su mama,- Beje, su įbroliu tau nepavyks šiandien susipažinti, nes jis ir vėl pas savo draugelius,- vėl linktelėjau ir ramiau atsidūsau. Jis pas draugus. Tas gerai. Nes tai reiškia, kad jis ne mamyčiukas. Ne esmė, kad mamos jis neturi. Tai jis ne tėtučiukas.
Pavalgiusi vėl užlipau į savo kambarį. Man patiko salotinės spalvos užuolaidos, kurios dengė duris į balkoną. Balkonas labai jaukus. Jis atviras, tačiau su turėklais ir stogeliu. Manau, kad mėgsiu sėdėti ten.

^Rytas^
Labai tingėjau lipti iš lovos. Bet manęs ten laukia velnio namai. Mokykla... Nauja mokyka, tačiau nedegu noru į ją eiti. Bet gal ten bus kokių fainų žmonių. Nes manau, man reikėtų bent keleto draugų. Po mokylos manau eisiu į miestą - gi reikia apsižvalgyt po apylinkes. Ir žinoma, 20h manęs lauks varžybos.
Susiruošusi nulipau į apačią ir mačiau mamą valgančią.
-Labas rytas,- pasisveikino mama. Žinau, kad ji tai daro tik todėl, kad pasirodytų prieš savo sužadėtinį. Pavarčiau akis nustvėrusi dribsnių dėžutę. Įsipylus į dubenėlį iškart puoliau valgyti.
-Gal norėtum pieno, negi taip ir valgysi dribsnius?- vėl prabilo mama. Aš pažiūrėjau į ją are-you-fucking-kidding-me? Žvilgsniu. Ji puikiai žino, kad nemėgstu pieno. Jei ji taip ir toliau elgsis, neištversiu.
Kuo greičiau išlėkiau iš namų, kad dar nespėtų ko nors pasakyti. Iki mokyklos apie penkiolika minučių kelio, todėl nusigavau visai greitai.
Pirma pamoka biologija. Įžengiau į kabinetą, kur mane pasitiko visų žvilgsniai.
-Tai ko spoksot? Žmogaus nematėt?-neiškentusi paklausiau. Dauguma nusuko žvilgsnius. Atsisėdau vienintelėje laisvoje vietoje šalia kažkokios garbanotos blondinės. Ji atsisuko ir nusišypsojo plačia šypsena.
-Sveika, o tu ir drąsi,- sukikeno ir aš taip pat šyptelėjau,- Aš Skarlet.
-Delilah,- (beje, jei kas nežino, tai tariasi Dilaila.) prisistačiau,- galiu vadint tave Skar?
-Skamba kaip skarelė,- nusijuokė.
-Tau tinka,- aš taip pat sukikenau.
-Tyliau, mergaitės,- mus subarė mokytoja. Visai pamiršau, kad dabar pamoka. Opa! Jau ir temą beveik spėjo išaiškint. Nieko negirdėjau... Velniop! Nei man rūpi. Vėl atsisukau į Skar.
-O tave aš vadinsiu Deli,- mirktelėjo.
-Tai kad visi taip vadina,- patrūkčiojau pečiais.
-Čia kaip 'Delimano',- nusijuokė, o aš prunkštelėjau.
-Mergaitės!- vėl subarė mokytoja. Aš nusivaipiau,- O tu, naujoke, apsiramink!- surėkė ir pervėrė įtūžusiu žvilgsniu.
-Aš rami kaip musė ant palangės. Čia tik jūs kažkodėl rėkiat,- patrūkčiojau pečiais. Kažkur iš galinių suolų pasigirdo suvarymo garsas "ooooo".
Mokytoja piktai dėbtelėjo, bet toliau tęsė pamoką. O aš, žinoma, nesiklausiau. Likusią pamoką tiesiog plepėjom su Skar apie viską. Pavyzdžiui mokytojos kaliošus. Turbūt ji iš kaimo. Nors iš kur Londone rasi kaimą? Kažkoks keistas jos stilius.

Nuskambėjus skambučiui visi greit pasišalino iš klasės. Ėjome su Skar kolidoriumi, kol sutikome kažkokią grupelę. Kažkoks juodaplaukis pribėgęs apsikabino Skar.
-Ei visi!- atkreipė dėmesį, kaip supratau savo šaikos,- Čia Delilah.
Tas pats juodaplaukis ištiesė man ranką.
-Aš Džefry,- tarė. Ir aš paspaudžiau jam ranką.
-Keill,- šyptelėjo brunetė trumpais plaukais ir priėjus apkabino.
-Čia Lusy,- pradėjo vardinti Skar. Rudaplaukė linktelėjo,- O čia vaikinai Jason,- blondinas,- Ir Sean,- rudaplaukis prėjęs apkabino ir tyliai sušnibždėjo į ausį:
-Atrodai karštai.
Aš nustūmiau jį ir pradėjau kvatotis. Visi sutrikę pažvelgė į mane.
-Ką man padaryt? Sean, sakai aš karšta?- kreipiausi į jį,- Aš tau kas? Orkaitė?- dabar jau visi nusijuokė. Tarp jų ir Sean.

Atsisėdom ant valgyklos suolų ir valgėm. Jau spėjau susibičiuliauti su Keill ir Lucy, o Sean labai akivaizdžiai rodė dėmesį. Kad jis žinotų, kad su vaikinais nesusidedu. O kadangi jis mano draugas, tai net neteiksiu vilčių, kad paskui neliktų įskaudintas.
Mano žvilgsnį patraukė kitame valgyklos gale sėdinti vaikinų grupelė. Jie bendravo tik tarpusavyje. Jetau, kokie paskėlę atrodo! Visi penki pažiūrėjo į mane ir greit nusuko žvilgsnį. Tik vienintelis brunetas dar žiūrėjo į mane bejausmiu veidu.
-Deli! Deli!- pajutau, kad man mojuoja prieš veidą. Šūdas, ir vėl užsigalvojau.
-Ką?- atsigręžiau į draugus.
-Aš tavęs klausiu, ar šiandien neužimta,- Skar.
-Am... Aš šiandien planavau apžiūrėti miestą ir... Hm... Eiti į motociklų varžybas?- atrodo paklausiau pati savęs.
-Puiku, galėtume visi nulėkt į miestą, nes man reiktų apsishopint,- suplojo rankomis Keill.
-Ir, mes taip pat eisim į motopirdų varžybas, tai jei nori gali su mumis,- pridėjo Skar.
Aš linktelėjau ir vėl pažvelgiau į tą vaikinų staliuką. Jų jau nebebuvo.