Can You Just Fuck Off? (Baigta) LT

2.2

Kroviausi daiktus. Kaip greit prabėgo savaitė... Kas nutiko per tą savaitę? Ogi nieko naujo. Mes su Ash labiau suartėjome su Luke ir dabar visi trys esam bestai. Peter su gauja irgi neblogai tvarkosi. Aš neatidaviau jos, tik laikinai paskyriau vadu kol manęs nebus. Gal ir visam. Bet Londone kitą gaują užvaldysiu, tai ne problema.
Paskutinį kartą pažvelgiu į bendrabutį. Nieko nepalikau. Tempiau lagaminą, o Ash irgi tempėsi iš paskos. Įlipome į Ash automobilį ir pakeliui pasiėmėm Luke irgi su tašėm. Ir kaip viskas į bagažinę sutilpo nesuprantu...
Išlipome oro uoste ir laukėme skrydžio. Niekam nepranešiau kad atvykstu. Gal niekas ir nežinos.. Išsinuomosim butą, užsirašysiu į kokį Londono koledžą ir viskas bus ousum.
Kai mus pakvietė, atsisėdom į lėktuvo vietas. Nelabai mėgau skraidyti lėktuvu, nes bijau aukščio. Bet ką gi padarysi. Kol skridom, plepėjom su Ash ir Luke. Paskui akys užsimerkė.
Kai atmerkiau akis, mes jau leidomės. Užmigau reiškia..
Atsiėmėm tašes ir išsikvietę taksi, nuvažiavom link butuko, kurį išsinuomavom.
Vidus buvo visai dailus. Ir trys kambariai neskaitant virtuvės ir vonios. Puiku. Praėjo kelios valandos kol čia įsikūrėm.
-Jūs kada buvot Londone?-paklausiau tų dviejų.
-Nea,-jie abu atsakė.
-Norit apsižvalgyt?-pasiūliau.
-Davai,-linktelėjo.
Vaikščiojom Londono gatvėmis. Ir iškart visi prisiminimai grįžo. Įdomu ar Louis dar prisimena mane? Nemanau kad kažkada jam rimtai ir rūpėjau. Manau, kad tai tiesiog simpatija. Juk meilė neegzistuoja. Kokį šūdą dabar aš malu? Aš mylėjau Louis. Tik nežinau ar tie jausmai buvo abipusiai...
Kitą rytą išvariau pas Greg. Jis gyvena Londone, todėl man tik lengviau.
Pabeldžiau į duris.
-O, DEFRE,-jis išsišiepė.
-Prie reikalo,-paskubinau jį. Mes atsidėdom ant sofos.
-Tas narkotikų pervežėjas buvo mano darbuotojas, tačiau jis žino per daug,-linktelėjau,-Kaip ir sakiau jis gyvena čia pat netoliese. Tačiau važinėja po Londono apylinkes ir pervežinėja narkotikus..
Aš įdėmiai jo klausiau.
-Tai koks planas? Ar tiesiog pist ir nušaut?-klausinėjau.
-Ne, pist nereikia, apseis,tik nušaut,-nusijuokė,-Bet irgi ne taip paprastai, nes jis galingesnis nei manai.
-Tu manai kad aš išsigandau?-pakėliau antakius.
-Ne, ne, DEFRE nieko nebijo ir ji neturi jausmų,-mačiau jo akyse trumpam sušmėžuojant baimę.
-Teisingai. Tai koks planas?-vėl pakartojau klausimą.
-Tiesiog turi apsimest, kad pati DEFRE ateina į jo verslą. Jis negali nesutikt, nes turint tave, visos durys praviros. Įgaut pasitikėjimą, iššniukštinėt. O paskui kai liepsiu, pist ir nušaut,-paaiškino.
-Juk pirma sakei kad nereikia pist,-nusijuokėm kartu.
-Tai sutinki?-pasitikslinau.
-Taip, kas jis toks beje,-prisimerkiau.
-Nežinau, jį vadina LUTO,-trūktelėjo pečiais. Linktelėjau. Manau kad dabar ir eisiu į jo būstinę.
-Man eit jau šiandien?-paklausiau.
-Jei nesunku. Aš jam paskambinsiu ir pranešiu, kad DEFRE atvyks. Tau bus nutiestas raudonas kilimas,-pavarčiau akis.

Po pusvalandžio jau buvau ten. Kažkoks apgriuvęs pastatas. Įėjau į vidų.
-Stok!-prie mano smilkinio kažkas prirėmė pistoletą.
-Drąsus. Tik nežinai su kuo prasidedi,-pažvelgiau vaikinui į veidą, jis buvo nė kiek neišsigandęs.
-Tikrai? Ir ką gi tu man padarysi?-jis nusimaivė.
-Paleisiu dvi kulkas. Vieną į dešinį kiaušą, kitą į kairį,-nusivaipiau ir pavaidinau kad šaunu.
-Drasi kalytė, tokią būtų šaunu lovoj turėt,-jis pamerkė man akį.
-Dar vienas mirktelėjimas ir kitos dvi kulkos skris į tavo akis,-išrėžiau.
-Arši. Ir kuo gi tu vardu?-jis šyptelėjo ir prikando lūpą.
-DEFRE,-pasakiau ir jis sustingo. Pistoletas greit dingo nuo manęs.
-Ką tu čia nusišneki?-jis susiraukė.
-Netiki?-pakėliau antakius.
-Tiesiog visi mano, kad DEFRE vyras,-jis sunkiai išlemeno. Turbūt numano kaip prisidirbo.
-Deje dar kolkas bybys neišdygo,-trūktelėjau pečiais.
-Tu čia pas LUTO?-jis paklausė.
-Kad ir kaip jis vadinas,-pavarčiau akis.
-Aš tuoj. Nubėgsiu jam pranešt,-jis greit įėjo į kažkokį kambarį ir užtrenkė duris.
-DEFRE atvyko,-girdėjau iš kito kambario.
-Gerai, tegul jis ateina,-kažkoks vaikinas atsakė. Kažkur girdėtas balsas. Ai, nesvarbu.
-Ji moteris,-tarė.
-Ką? Kaip suprast?!-užrėkė.
-Aš nežinau,-išlemeno.
-Mano gaujoj nereikia mergų,-piktai tarė.
-Bet ji pati DEFRE, ji už tave galingesnė.
-Nu tarkim, bet jai ji kokia boba, aš nepriimsiu.
-Jei ji girdėtų, turbūt nepasigailėtų tavęs..
Taip, aš jo nepasigailėsiu, nes tokia mano pareiga.
Apėjai aplinkui kambarį ir radau numestą maišelį su baltais milteliais. Ot, jei atvyktų policija, būtų šakės.
Išgirdau atsidarant duris, bet neatsisukau.
-Jei ir toliau taip mėtysit narkotikus visuos kampuos, jus sugaus,-tariau neatsigręždama.
-Čia turbūt Dane darbas. Dane!-sušnypštė,-Tai tu nori įsirašyt į gaują?
-Gaujų niekada nebus per daug,-nusijuokiau nežiūrėdama į jį.
-Ir kas tu tokia kad tipo tokia galinga?-jis įtariai paklausė.
-Aš DEFRE,-pavarčiau akis nors jis to nematė.
-Žinau. Gal tikrą vardą pasakysi?-jis paklausė. Dar ko.
-Jei norėsi, atspėsi,-pavarčiau akis ir nespėjau atsigręžt kai mane sustabdė balsas.
-Delilah!
-Iš kur..,-pažvelgiau į tą vaikiną.
-Louis?!-netekau žado. Kodėl būtent jis? Aš negaliu taip. Kaip aš vykdysiu planą?

Kaip ir dauguma spėjo, Deli reikia nužudyti Lou. Tik įdomu kaip seksis:D