Can You Just Fuck Off? (Baigta) LT

3.3

Visi stovėjo išsižioję. Tarp jų ir aš.
-Kaip tai galėjo nutikti?-tėčio akys buvo plačios.
Aria taip pat stovėjo netekus žado.
-Jie pavogė tave iš mūsų,-tėčio akyse buvo matyti ašara. Jis greit suspaudė Arią glėbyje.
-Am..Tai labas, sesute,-šyptelėjau nes daugiau neturėjau ką pasakyt. Niekada gyvenime jos nemačiau ir štai vieną dieną ji grįžta į mano gyvenimą. Aš visada svajojau turėti sesę, su kuria galėčiau kalbėti apie viską.
Apkabinau savo naująją sesę ir jos skruostu nusirito ašara.
-Aš aš, negalvojau kad kadanors sutiksiu savo šeimą,-ji nusišypsojo.
-Tau dar reikės susipažinti su mama,-pasakiau jai ir ji linktelėjo.
-Aš tokia laiminga!-ji sušuko ir mes nusijuokėm. Štai kokia linkme gali pasisukti gyvenimas.

Kitą rytą pabudau ir apsidairiau. Visa praeita diena atrodo kaip sapnas. Bet aš nesapnavau juk.
Pajudinau Arią, kuri miegojo tame pačiame kambaryje.
-Labas rytas sesute,-jos žodžiai privertė nusišypsoti.
-Šiandien susipažinsi su mama patėviu ir įbroliu,-priminiau jai.
Atsikėlėme ir apsirengėme padėtais rūbais.
-Kaip miegojot?-mūsų pasiteiravo Josie.
-Puikiai,-atsakėm vienu metu. Juk visą mėnesį miegodavom ant šaltų betoninių grindų.
-Sveikos dukrelės,-į kambarį įžengė tėtis,-Jus reikės nuvežti į Londoną?
-Taip, jeigu nesunku,-linktelėjau.
-Tikrai nesunku. Man malonu,-šyptelėjo.

Sėdėjome mašinoje ir stebėjau pralekiančius vaizdus. Tiek daug nutiko per vakar dieną... Sutikau tėtį po tiek metų, paaiškėjo kad turių sesę...
Įdomu kaip mama, Dan, Louis reaguos į mano grįžimą. Juk praėjo mėnesis. Jie jau turbūt manė kad aš mirusi. Ir dar grįžtu ne viena, o su mamos dukra! Gal negrįžti? Ši mintis labai gundė, bet Louis gundo labiau. Įdomu ar jis nesusirado kitos? Nekaltinčiau jo ir nepykčiau. Nu ok pykčiau, kiaušus išspardyčiau ir dantis išmuščiau bet ne esmė...
-Atvažiavom,-pranešė tėtis kai išvydau pažįstamą namą.
-Ačiū tėti, už viską,-apkabinau aš, po to ir Aria.
-Juk pakviesi į savo vestuves?-jis papūtė lūpas.
-Aišku,-nusijuokiau. Jei jos įvyks.

#Louis pov.#
Viena rėžė. Skausmas. Kraujas. Antra linija, tik kraujas. Trečia..
Negalvojau kad iki to prieisiu. Juk pjaustymasis bobiškas užsiėmimas...
Ketvirtas pjūvis. Bet aš pažadėjau Delilah, kad ateisiu pas ją. Ir nenoriu delsti.
Penktas rėžas buvo giliausias ir sukandau dantis, kad nesurikčiau. Gulėjau kraujo klane ir pjausčiausi. Ar toks mano likimas? Ne, mano likimas yra atrėjanti tamsa, kuri vis bando mane pasiglemšt.

#Delilah pov.#
Sustojau prie durų ir giliai įkvėpiau. Skambint ar paprastai įeit? Ai, skambinsiu. Po kelių sekundžių duris atidarė mama ir sustingo.
-Delilah!?-ji tyliai sušuko ir stipriai suspaudė mane glėbyje,-Kkur tu buvai?
-Mane pagrobė,-greit paaiškinau.
-Kaip džiaugiausi kad tu gyva! Mes būtume tave palaidoję, nes rado labai panašią į tave merginą su tavo rūbais ir pakabučiu ir jei ne Louis, kuris tauškėjo apie kažkokią tatuiruotę, mes būtume ją palaidoję,-ji išpyškino neatsikvėpdama. Kita mergina? Su mano rūbais ir grandinėle? Aš jiem dar parodysiu...
-Beje mama, susipažink su savo dukra,-mestelėjau ranką į Arią, kuri stovėjo atokiau.
-Kaip tai suprast?-mama nebuvo patenkinta.
-Ji Aria,-pasakiau.
-Ir kas?-ji susiraukė.
-Mus buvo pagrobę ir ji yra tavo dukra,-pakartojau.
-Čia kažkokia klaida,-ji papurtė galvą.
-Ne klaida, ji visą gyvenimą augo globos namuose, beje tėtis pasakojo, kad tu kažkada laukeisi po manęs,-atsidusau.
-Taip, laukiausi. Pala? Tėtis? Tu su juo mateisi?!-ji išpūtė akis.
-Taip, aš jį sutikau atsitiktinai,-pavarčiau akis. Atrodo jog tai kad mačiausi su tėčiu, ją sutrikdė labiau nei netikėtas dukrų atsiradimas.
-Bet aš nesuprantu,-ji purtė galvą žiūrėdama į Arią.
-Tiesiog ją atėmė iš tavęs,-paaiškinau.
-Aš...Negaliu patikėti,-ji giliai kvėpavo,-Na taip, jūs abi labai panašios...Jūsų akys...Tai jūs seserys?-labai daug emocijų matėsi jos veide.
-Taip,-nusišypsojau ir paėmiau Arios ranką taip ją padrąsindama.
-O kur Louis?-paklausiau.
-Jis buvo viršuje. Jam labai sunku,-ji sušnibždėjo.
-Tai jūs susipažinkit, o aš eisiu,-tariau ir ji supratingai linktelėjo.
Užlipau į viršų ir pravėriau Louis kambario duris. Tuščia.
-Louis!-pašaukiau. Tyla,-Louis!

#Louis pov.#
-Louis!-išgirdau Deli balsą. Aš jau miręs. Taip? Man galvoje girdisi balsai.
-Louis!-perpjoviau paskutinę rėžę kad nukeliaučiau pas ją. Vaizdas aptemo ir aš jau girdėjau jos balsą. Aš ateinu.

#Delilah pov.#
Patuksenu į vonios duris. Ten degė šviesa. Paklibinau rankeną ir jos atsidarė. Pamatytas vaizdas privertė širdį sustoti. Louis gulėjo kraujo klane be gyvybės ženklų.
-Louis! Ne!-pribėgau prie jo ir bandžiau apčiuopti pulsą. Jis buvo labai silpnas. Iškart pakišau jo supjaustytą ranką po čiaupu. Jis pjaustėsi. Kodėl? Dėl manęs?
Paėmusi tvarsčių aprišau jo ranką ir nutempiau jį į lovą. Jis atsigaus. Žinau tai. Jis stipresnis už mane. O aš buvau supjaustyta labiau. Atsiguliau šalia jo ir apkabinau jį. Taip malonu jausti jo šilumą. Net nepajutau kaip užmigau jo glėbyje.

#Louis pov.#
Pasimuisčiau.Kodėl nemiriau? Ar miriau? Pajaučiau skausmą rankoje. Ne, aš nemiriau. Bandžiau pajudėti bet mane kažkas stabdė. Kas per velnias? Atsimerkiau ir net pašokau. Aš sapnuoju. Čia negali būti ji! Mano Delilah guli čia, šalia manęs. Aš tikrai miręs.
Jos akių vokai sutrūkčiojo ir išvydau tas rudas akis, kurias per naktis sapnuodavau. Jos veide pasirodė šypsena.
-Ddelilah?-tyliai sušnabždėjau. Bijojau, kad jei kalbėsiu garsiau, ji gali išnykti taip greitai kaip ir atsirado.
-Labas Lou,-jos akyse žaidė kibirkštėlės.
-Delilah!-pagaliau suvokiau kad tai tikra. Stipriai suspaudžiau ją glėbyje ir panardinau galvą jos plaukuose.
-Tu buvai dingus,-sušnibždėjau.
-Bet dabar esu čia,-ji pažvelgė man į akis. Pajaučiau kaip man kaupiasi ašaros.
-Tu gyva,-ašaros ėmė ristis mano skruostais. Pažvelgiau į ją. Ji taip pat verkė.
-Juk sakiau, kad niekada tavęs nepaliksiu,-ji pažvelgė į mano lūpas. Tada į akis ir vėl lūpas. Neiškentęs įtampos sujungiau mūsų lūpas. Jos lūpos buvo tobulos. Tokios, apie kurias svajojau visą mėnesį. Negaliu patikėti, kad ji čia.
-Tu man turėsi viską papasakot,-tariau kai atsitraukėm.
-Paskui, pirmiau noriu kad susipažintum su mano sese,-sutrikau nuo jos žodžių. Sese?
-Nesakei kad turi sesę,-suairaukiau. Kas per velniais?
-Aš ir pati neseniai tai sužinojau. Įsivaizduoji, mus abi laikė pagrobę toje pačioje vietoje. Ironiška, nes sužinojau kad ji mano sesuo,-ji nusijuokė. Nežinojau ką pasakyti.
-Eime,-ji pagriebė mano ranką ir ėmė tįsti link durų. Negaliu patikėti. Ji čia. Mano mažutė čia.

Bla bla bla, mažai veiksmo. Vos susivaldžiau Louis nenužudžius. Nu ups:D