Can You Just Fuck Off? (Baigta) LT

1.16

Pasimuisčiau, bet pajutau skausmą dešinėje rankoje. Kas per šūdas? Greitai atsimerkiau ir apsidairiau. Baltos sienos, baltos lubos... Nesuprantu, pas ką namuose aš esu. Išvis, kas norėtų gyvent tokiame kambaryje, kuris atrodo kaip ligoninė?
Pažvelgiau į ranką. Tada viršun. Man prijungta lašelinė. Šūdas, aš ir buvau ligoninėj.
-Sveika, jau pabudai?- į mano palatą įėjo jaunutė seselė.
-Kas nutiko?- iškart paklausiau.
-Jus atvežė jūsų vaikinas, jums prasidėjo panikos priepuolis,-maloniai paaiškino. Panikos priepuolis... Taip, prisimenu. Vaikinas? Louis čia? Ne!!!
-Ar galiu pakviesti jūsų vaikiną? Jis labai jaudinasi,- pasiteiravo. Ne! Nė už ką!
-Žinoma,- atsakiau. Ne! Bet noriu jam viską išrėžt į akis.
Seselė išėjo ir iškart įėjo... Jake?
-Mhm... Ką tu čia veiki?- sutrikau.
-Tu žinai, kaip mane tada išgąsdinai,-prisėdo šalia.
-Taip, bet man seselė sakė kad...-nespėjau pabaigti.
-Pasakiau, kad esu tavo vaikinas, nes manęs nenorėjo įleist,- patrūkčiojo pečiais ir aš šyptelėjau. Nors tikėjausi, kad ateis Louis, bet džiaugiausi, kad čia ne jis. Bet jam ant tiek nerūpiu, kad net nesugebėjo ateiti... Ah...

#Skarlet pov.#
Kai man pranešė, kad Delilah ligoninėje, iškart atsiradau joje. Aišku ir su visais kitais. Nieko neleido į vidų, nes ji dar buvo neatsibudusi. Kas jai vakar nutiko? Paklausiau seselės, bet ji tiesiog pasakė, kad Deli jaučiasi gerai.
-Panelė jau atsibudo, prašome užeiti,-tarė seselė kažkokiam vaikinui. Aš jo nepažinojau. Kodėl jį įleidžia? Gal jis giminaitis? Bet nieko apie jį nesu girdėjusi.
-Ir mes norime užeiti,- tariau seselei, o ji išpūtė akis.
-Tai kad jūsų truputį... Per daug,-numykė. Na, čia buvo mūsų gal apie dešimt. Ah... Teks laukt... Nors man keista, kodėl Louis nėra...

#Louis pov.#
Atsimerkiau. Aš kažkieno namuose? Kas vakar vyko? Ai, taip, nusigėriau. Kur Delilah? Atsikėliau ir pajutau galvos skausmą. Susiėmęs už galvos įėjau į kitą kambarį, kuriame sėdėjo kažkokia kekšė.
-Sveikas, jau pabudai?- nusišypsojo, o aš susiraukiau. Kur aš?
-Ką aš čia veikiu?- paklausiau, nes dėl alkoholio nichuja nieko neprisiminiau.
-Mes vakar vakarėlyje pasismaginom, tada tu lūžai ir atvežiau tave čia,- su pasididžiavimu pasakė. Ką? To negali būt!
-Tu sušiktai juokauni?!- užstaugiau ant visų namų ir jau kėliau ranką, bet pamatęs jos persigandusį veidelį, ranką nuleidau. Aš norėjau trenkti merginai? Bet jai taip ir reikėjo.
-Mes pasidulkinom tualete,- ji pasakė, lyg nieko nebūtų buvę.
-Šūdas,- užsiėmiau rankomis galvą ir pradėjau vaikščioti po kambarį pirmyn atgal. Aš pasidulkinau su ta kekše! O kur Delilah? Ji man niekada neatleis. Šūdas šūdas šūdas!
-Kas yra, mažuti?- sumirksėjo ta brunetė. Iš tiesų ji visai panaši į Delilah... Gal aš girtas būdamas supainiojau? Tai visai įmanoma. Kaip tąkart su Harry.
-Atsipisk,- tariau ir išėjęs užtrenkiau duris jai prieš pat nosį.
Išsitraukiau telefoną. Reikia paskambint Delilah. Ir viską jai pasakyt. Žinau, kad ji baisiai supyks, tačiau bent jau sąžinė taip nebegrauš. O gal ji jau žino?
Surinkau jos numerį ir paspaudžiau skambinti. Po kelių signalų atsiliepė.
-Klausau,- tarė kažkoks vyriškas balsas. Nesupratau.
-Kas tu per vienas, kur Delilah?-užrėkiau į ragelį.
-Ji nenori tavęs matyt,- ramiai paaiškino tas pydaras.
-Man pochui, duok Delilah!- vėl užrėkiau, bet matau, tai jo neveikia.
-Deja, bet negaliu,- maloniai pasakė. Kas jis per vienas? Nejaugi Delilah tokia kekšė?
-Sakyk adresą, atvažiuoju- pasakiau ir jis nutilo. Girdėjau, kaip kažką sušnibžda.
-Centrinė ligoninė,- pasakė ir mano kūnas nutirpo. Ką?
-Ką tu, pydaras, jai padarei!-nebesivaldžiau.
-O nepagalvojai, kad tu pats dėl to kaltas?- jis paklausė ir aš sustingau. Ji matė.
Greit užlipau ant motociklo ir nurūkau gatve. Ir kaip tik pasitaikė spūstis. Grūdausi tarp mašinų, man nuolat pypsino, bet nekreipiau dėmesio ir galų gale pasiekiau ligoninę.
Įėjau ir patraukiau link registratūros.
-Kurioje palatoje Delilah Frewer?-paklausiau ir moteris žvilgtelėjo į savo kompiuterį.
-O kas jūs būsit?- paklausė.
-Jos vaikinas,- pasakiau ir ji įtariai pažvelgė.
-Ar tikrai?- prisimerkė.
-Taip!- surėkiau. Kodėl ta kurva manim netiki?
-O ta mergytė ne iš kelmo spirta,-išpūtė akis ir paputė galvą.
-Ką turit omeny?- susiraukiau.
-Prieš pusvalandį pas ją atėjo jos vaikinas. Ir dar neišėjo. Dabar tu... Matosi, kad ji nesnaudžia,- nusijuokė. Koks dar kitas jos vaikinas? Kas čia per brūdas?
-Kuri palata?- sušnypščiau.
-219,- pasakė ir aš iškart nuskuodžiau prie jos. Aš išmalsiu dantis tam avinui.
Prie Deli palatos laukė dachuja veidų.
-Kas čia nutiko?- iškart paklausiau.
-Nežinau, mums nesakė, bet ji jau atsibudo,- informavo mane Jason.
-Ar galima užeit?- priėjau prie palatos durų.
-Ne, bet ten įleido kažkokį vaikiną,-Skar liūdnai šyptelėjo. Taigi ten turbūt tas asilas. Greit įėjau į palatą. Deli sėdėjo apsikabinusį tą pydarą. Ji išvydusi mane susigūžė. Taigi, ji žino.
-Kas tu toks?- priėjau prie asilo.
-O koks tavo reikalas?- susiraukė.
-Varai iš čia, kol neišdaužiau tau snukio,- iššnypščiau.
-Niekur aš...- jis nespėjo pabaigt.
-Jake, išeik,- pasigirdo silpnas Deli balselis.
Tas pimpagalvis linktelėjo jai ir išėjo.
-Kas jis?- iškart atsigręžiau į Deli.
-Tau tai nebeturėtų rūpėt,- nusisuko nuo manęs.
-Bet man rūpi,- atsidusau.
-Jis draugas,- pasakė.
-Draugas,- pakartojau netikėdamas tuo.
-Taip,- patvirtino ji.
-Tai kodėl man sakė, kad jis tavo vaikinas?- prisimerkiau.
-Nes kitaip jo neįleido,- ji pavartė akis.
-Kodėl būtent jį?- susiraukiau. Nes pavyzdžiui galėjo pasikviest Niall, Zayn ar dar ką.
-Nebesvarbu...- ji atsiduso.
-Klausyk, aš buvau girtas, aš tikrai...-buvai pertrauktas.
-Na ir kas? Tu ją išdulkinai!- ji užrėkė ir jos akyse pamačiau ašaras.
-Bet aš galvojau, kad tai tu,- atsidusau.
-Tu su visais mane maišai,- purtė galvą,- Pirma Harry, paskui šita šliundra... Gerai, kad dar Harry nespėjai išdulkint,- liūdnai šyptelėjo.
Mintyse nusijuokiau iš jos žodžių. Ale tikrai gerai, kad nespėjau tą kartą Harry iškrušt... Nes girtas kažkaip viską maišau. Nors kažin ar būtų pavykę... Nors kai girtas, tai kažin ar būčiau supratęs, kad vietoj moteriškos vietelės ten būtų vyriškoji. Net nusipurčiau. Daugiau negersiu.
-Tikrai, prisiekiu, nieko nepamenu,-atsidusau.
-Tai nieko nekeičia,- viena ašara nusirito jos skruostu. Taip norėjau ją nubraukti, bet neišdrįsau.

#Delilah pov.#
Aš negaliu taip paprastai jam atleisti. Tas vaizdas, kai ta kalė dejuoja tualete, man įstrigo atminty. Taip, aš myliu Louis. Bet jis mane skaudina.
-Delilah, prašau,- jis atsiduso žiūrėdamas man į akis. Jo akys tokios gilios, lyg vandenyno dugnas.
-Aš negaliu,- tariau ir mačiau jo akyse sušmėžuojant... Ašarą?
-Tu verki?- iškart paklausiau, nes niekada nemačiau jo verkiančio.
-Ne!- jis suriko ir nusisuko.
-Suprask, aš negaliu tau taip paprastai atleist,- atsidusau.
-Aš nė nenoriu įsivaizduot, ką jūs darėt su tuo pydaru,- sušnypštė. Jis čia apie Jake?
-Aš tai ne tu, kad duočiausi su pirmu pasitaikiusiu,- mačiau, kad mano žodžiai jį labai nuliūdino.
Į palatą įėjo Jake. Šyptelėjau jam.
-Ar tikrai? Ir dar drįsti flirtuot mano akivaizdoj,- sušnypštė Louis man.
-Čia pagal viską aš turėčiau pykti, o ne tu,- susiraukiau.
-Aš nors ir pasidulkinau, bet net nenoriu tos kekšės matyt, o tu... Jis tavo naujas vaikinas?- supyko.
Aš atsidusau, bet nieko nesakiau. Jake tramdė šypseną. Ant Louis pavydas atrodo gražiai.
-Ji tau patinka, ane?- Louis atsigręžė į Jake ir artinosi prie jo.
-Ne! Ne!- paneigė ir iš rankų sudarė x raidę.
-Louis!- užrėkiau ir jis atsiduso,- Išeik.
Jis išėjo.

#Louis pov.#
Ji mane išvarė. Išėjau į kolidorių, ten buvo tuščia. Visi dingo kažkur, bet man pochui. Niekur eit neketinau, todėl duris palikau šiek tiek praviras ir stebėjau juos.
-Jake, ką man daryt?- Deli paklausė ir puolė pimpiui į glėbį.
Aš jam išspardysiu kiaušus.
-Nežinau,- jis atsakė,- Klausyk širdies.
O dieve, kaip romantiška! Dieve, aš lydausi! Pavarčiau akis.
Ji silpnai šyptelėjo.
-Louis gražus vaikinas, tik kažin ar ištikimas ilgai bus,- jis ją įspėjo. Jei tik nebūčiau nusigėręs vakar...
-Jake, tikiuosi tu ne...- ji išpūtė akis. Nesuprantu.
-Ne, nebijok,- jis tarė ir pabučiavo jos kaktą. Viskas, man užteks! Įvirtau į palatą ir stvėriau tam pydarui už kaklo.
-Dar kartą ją paliesi,- sušnypščiau,-Kiaušus nurausiu.
Jis nusijuokė. Kažin kaip juoksis, kai be kiaušų liks.
-Nežvenk, juk žinau, kaip nori ją išdulkint,- supykau, o jis ir toliau šypsojosi.
-Patikėk, ne,- jis purtė galvą šypsodamasis. Aš tuoj jam išmušiu tą šypseną.
-Kodėl ne? Ji tau negraži?- dabar rimtai užsiutau.
-Dieve mano,- jis atsiduso,- Ji labai graži, seksuali ir...- jis nespėjo baigt, kai aš jį pertraukiau.
-Prašau, nebereikia,- sušnypščiau.
-Pala, leisk pabaigt,- jis paprašė,- Ji graži, seksuali, bet jei reiktų kažką dulkinti, pasirinkčiau tave,- jis išsišiepė, o aš atsitraukiau. Man reikėjo laiko suvirškint jo žodžius. Bet mano virškinimas sutrikęs.
-Ką tai reiškia?- susiraukiau.
-Dieve, pavyduoli, jis gėjus,- nusijuokė Delilah.