Can You Just Fuck Off? (Baigta) LT

1.10

#Louis pov.#
Negaliu pakęsti to, kad Niall visą laiką bus su Deli! Nes Niall ją įsižiūrėjo! O jai gi mat laiko reikia. Nors sakiau, kad palauksiu, tačiau negaliu, per tą laiką ji spės su Niall susiburkuot...
Šiandien kalbėjau su Zayn. Jis man patarė sukelti jai pavydą, kad ji pati greičiau suprastų, ką man jaučia. Ir manau, kad tai visai nebloga idėja...

Sėdėjau su Ana kambaryje. Ji vis bandė kartis man ant kaklo. Oh...
Staiga išgirdau, kaip kažkas išeina iš Deli kambario. Turbūt ji...
Netikėtai pajaučiau Anos lūpas ant manųjų. Nesipriešinau, nors man tai nelabai patiko.
Žingsniai sustojo, turbūt ji priėjo arčiau. Išgirdau tik ją aiktelint. Iškart atsitraukiau nuo Anos, kuri žiūrėjo su pašaipia šypsenėle. Deli viską matė per raktų skylutę. O gal ir gerai? Kaip Zayn sako, gal reikia priversti ją pavydėt?

#Delilah pov#
Greit nuėjau nuo Louis durų. To man jau per daug! Greit suirzusi užbėgau atgal į kambarį, kur mane pasitiko pakeltas Niall antakis. Aš atsisėdau ant lovos ir pasirėmiau galvą rankomis. O galvojau, kad jam patinku...
Papasakojau Niall, kas nutiko, ir jis tik apkabino mane per pečius. Jo glėbyje jaučiausi saugesnė.
Staiga man šovė mintis. Priversiu jį pavydėt. Nors nežinau, ar jam rūpiu, tačiau pabandysiu tai išsiaiškinti.
Papasakojau Niall savo sumanymą.

#Niall pov.#
Aš užmušiu tą šunsnukį! Jis ją įskaudino. Nors man ji tikrai patinka, tačiau ji man kaip sesuo, aš jaučiu pareigą ja rūpintis. Kai ji man papasakojo savo sumanymą, iškart sutikau, nors paskui galiu tikėtis pasėkmių. Pavyzdžiui fanaro nuo Louis...

#Delilah pov.#
Mes ėmėme šokinėti ant lovos, kaip pašėlę ir garsiai dejuoti. Vos tramdėm juoką, nes mūsų aimanos sklido per visus namus.
Išgirdau dunkstelėjimą. Cha, Louis.
Žingsniai artėja... Bet aš ne durna, rakto skylutę užklijavau popieriumi, kad nieko nesimatytų.
Mes dar stipriau šokinėjome.
-Ah..Niall!- sušaukiau ir vos garsiai nenusižvengiau, gerai, kad spėjau užsidengti burną.
Po kiek laiko žingsniai nutolo ir su Niall sudribome ant lovos. Pažvelgėme į vienas kitą ir pradėjom nenuvaldomai juoktis.
-Louis mane užmuš dėl to,- nusijuokė Niall.
-Atleisk,- sukikenau.
-Jis pats kaltas, kad toks šiknius yra,-šyptelėjo.

#Louis pov.#
Aš jį užmušiu! Užmušiu, pakarsiu, nuskandinsiu ir pakasiu po žemėm. Paskui atkasiu, pasmaugsiu savom rankom, sukaposiu į gabalus ir vėl pakasiu... Tada vėl atkasiu, nukaposiu visas jo galūnes ir sušersiu šunims... Tada.....
Ji su juo pasidulkino! Taip, kad net visas namas lingavo! Sušiktai nekenčiu viso pasaulio! Ir kokio durnumo turėjau būt, kad bučiuočiau Aną?
Sėdau ant motociklo ir visu greičiu važiavau, kur akys veda.
Sustojau prie klubo. Įėjau į vidų ir užsisakiau kokteilį. Tada dar vieną. Ir dar... Žodžiu, buvau girtas kaip tapkė. Ir gerai.

#Delilah pov.#
Jau vakaras, o jo dar nėra. Nejaugi jis rimtai taip supyko? Tikiuosi, kad nepasidarė nieko sau... Kodėl apie jį galvoju? Nes jį įsimylėjai. Nenusišnekėk! Patikėk, tiesą sakau. Užtilk! Pripažink, kad negali be jo. Gerai, pripažįstu, dabar užsičiaupk!
Ir vėl pradėjau su savimi kalbėtis. Faina...
Kai sutemo, išėjau į balkoną ir sukniubusi pravirkau. Pirmąkart verkiu per keturis metus. Ir šįkart net nežinau dėl ko.
Užverčiau galvą į žvaigždes. Per ašaras beveik nieko nesimatė. Užmerkiau akis ir panirau į miegą.

^Rytas^
Ah.. Pagaliau atsibundu niekieno neprikelta... Pala, ką?
Greit pašokau. Šūdas, užmigau balkone, todėl žadintuvo negirdėjau! Velnias, jau 7.55h!
Greit apsivilkau ir nevalgius sėdau ant motociklo.

Dabar matematika. Ir vėluoju penkias minutes. Na, tai nėra daug pagalvojus.
Įžengiau į kabinetą, ir mokytoja piktai pažiūrėjo.
-Kodėl vėluoji?- piktai paklausė. Cha, turbūt tikėjosi, kad nebeateisiu.
-Pramiegojau,- trūktelėjau pečiais.
-Nereik man tų tavo pasiaiškinimų!-užstugo ji.
-Tai nachui klausi?- vis dar taip pat ramiai paklausiau, ir ačkarikė jau virė pykčiu.

Louis nebuvo. Dabar jau tikrai baisu, nes namie jis nesirodė. O gal jis naktį parėjo ir yra užsidaręs savo kambary? Velniai nematė, turiu patikrint, tai gyvybės ir mirties klausimas. Nes jei jam kas nors nutiks, niekada sau neatleisiu...
-Mokytoja,- kreipiausi, ji piktai pažiūrėjo,- Galiu eiti namo?-paklausiau paprasto klausimo.
-Ką tu ten pamiršai?- niūriai dėbtelėjo.
-Aš pamiršau ten pasilikti,- šyptelėjau ir keli mokiniai nusijuokė.

Įėjau į namus. Tylu. Užlipau į viršų ir pažvelgiau pro Louis rakto skylutę. Kažkas guli! Tyliai įėjau ir išvydau Louis ant grindų. Kas jam? Priėjus arčiau supratau - girtas kaip bulvių maišas. Atsargiai užtįsiau jį ant lovos. Jis net nemirktelėjo. Pakračiau rankas, nes jis tikrai sunkus.
Numoviau jo batus ir apklojau adijalu.
Net lengviau pasidarė, kad jam viskas gerai...

#Louis pov.#
Kas nutiko? Ah, taip. Prisiminiau visus vakar dienos įvykius. Galėjau ir neatsibusti. Lėtai pramerkiau akis ir apsidairiau. Kaip aš čia atsidūriau? Prisimenu, kad tiesiog įėjau į kambarį ir iškart nuvirtau. Kodėl aš lovoj? Ir kaip spėjau batus nusiimt?
Atsisėdau ir ant stalelio išvydau stiklinę vandens ir vaistų, turbūt nuo galvos skausmo. Negi Delilah tai padarė? Kodėl aš jai išvis turėčiau rūpėt? Ji gi su Niall... Sugniaužiau kumščius. Blet, aš tikrai noriu nudėt tą pimpagalvį!
Išlipau iš lovos ir patraukiau link Deli kambario. Man rūpi išsiaiškint, kodėl ji manimi rūpinasi. Atidariau duris - tuščia. Kur ji? Pažiūrėjau į laikrodį.19.55h. Taigi motociklų varžybos. Greit nuėjau iki klubo, kur palikau motociklą. Atsisėdau ant jo ir nuvažiavau link važybų vietos. Nors lenktyniaut nebespėsiu, bet bent jau į Delilah pažiūrėsiu.

-Prašome visus prie starto linijos!-pasigirdo teisėjo balsas.
Štai ir Delilah, pačiam pakrašty. Ir už jos sėdi, ją apsikabinęs pimpagalvis. Užmušiu! Ten mano vieta! Tik aš galiu ją apkabint...

#Delilah pov#
Pranešė startą ir aš visu greičiu lėkiau pirmyn. Šįkart trąsa kita, jokių turėklų nėra. Visa važiavimo esmė yra smėlis ir kalniukai.
Šiek tiek pasuku galvą į priešininkus. Jie gerojai atsilikę. Ir žinau dėl ko. Nes artėja kalniukas. Paspaudžiu gazą ir užkylu į viršų, tada šoku. Skrendant ore jaučiu Niall rankas tvirčiau įsikabinant.
Artėja daug mažesnių kalniukų. Čia turbūt pats pavojingiausias ruožas. Įsibėgėju ir šoku, tada vėl šoku ir vėl... Jau visas smegenis atpurtė, o Niall kelis kartus vos nenusigrūdo.
Galų gale, kai baigėsi kalniukai, prasidėjo posūkiai. Ir labai staigūs. Kelis įveikiau visai lengvai. Tačiau priartėjau prie labai staigaus ir sukau... Motociklas pasilenkė prie pat žemės, ir jaučiau, kad tuoj nukris. Niall buvo suspaudęs visas mano žarnas. Greit atkišau ranką. Gerai, kad buvau su specialiomis pirštinėmis. Ranka atsvėriau motociklą ir staigiai pasukau kairėn. Motociklas išsilygino ir dabar šonu čiuožiau per smėlį, sukeldama žvyro debesį. Ir pagaliau finišas. Šįkart tikrai buvau arti mirties...

-Tu juokauni? Mes vos neužsimušėm!-rėkė dar po streso neatsigavęs Niall.
-Bet neužsimušėm,- trūktelėjau pečiais. Nusiėmiau šalmą ir pirštines. Dešinysis delnas buvo smarkiai nubrozdintas ir šiek tiek bėgo kraujas. Gerai, kad dar kaulas neskilo... Dabar įsitikinau, kad turiu stiprias rankas.
Kai ėjau nuo trąsos, išvydau Louis. Ką jis čia veikia? Priėjau artyn, tačiau jis apsisuko ir nuėjo. Tiesiog stovėjau vietoje ir nejudėjau. Mačiau, kaip dingsta man iš akiračio.
-Delilah, viskas gerai?- pribėgo uždusęs Niall.
-Jis tiesiog apsigręžė ir nuėjo...- tyliai tariau.
-Nes jis nežino, ką praranda,-atsakė Niall ir pakštelėjo man į kaktą.