Niekada netikėjau meile. Tačiau mama tikėjo, todėl teko išsikraustyti pas jos sužadėtinį. Nors nelabai mėgau būsimo "tėčio", tačiau mano įbrolis dar blogiau...
Jis su draugais nieko neprisileidžia artyn. Nekalba net su merginomis. Jų visi bijo. Aišk...
-Tai nejuokinga!-vis raukėsi Louis, kai pagaliau apsivilko. -Mums juokinga,-toliau lūžo Zayn su Liam ir Harry. Aš tiesiog sėdėjau ir galvojau tolimesnį planą. Oi, tu pasigailėsi Louis. Kasnakt sapnuosi košmarus apie mane. -Nu rimtai blet jaučiuos kaip gėjus koks,-murmėjo Louis. -Bet juk tau patiko,-nesusivaldžiau nesukikenus. -Už ką tu man taip?-jo akyse sušmėžavo liūdesys. Jei nepykčiau ant jo, dabar turbūt išbučiuočiau. Nors jei rimtai tai nebepykstu. Bet gi yra toks dalykas kaip principai. -Už tai kad egzistuoji,-šyptelėjau. -Pyksti dar?-paklausė. -Nežinau,-tariau ir jis kiek sutriko,-Bet aš to niekada nepamiršiu. -Ko?-jis vaidina kvailelį? -Pirma Stasė, tada kekšė tualete, dabar blondinė pripumpuotais papais,-pradėjau vardinti ir Louis nuotaika dingo. Nors jis ir taip nebeturėjo nuotaikos po nusmaukymo. -Aš neturėjau kito pasirinkimo,-tyliai pasakė Louis. -Tai aišku, kai pati kekšė karias ant tavo penio tai kaip gi atsisakysi!-užrėkiau ir ėjau link durų. -Deli, palau..- jis paprašė. -Tu pasigailėsi Tomlinson, pasigailėsi kad išvis atėjai į šį pasaulį!-užrėkiau ir užtrenkiau duris. Man reikia kažko. Kažko... Kas mane prablaškytų ir padėtų dėl Louis. Kam skambint? Jake! Taip, seniai matėmės. -Klausau,-atsiliepė Jake. -Sveikas, nenori susitikt?-pasiūliau. -Hey, Deli, šimtas metų!Aišku galim,-nudžiugo. -Po dešimt minučių būsiu,-tariu atsisėdus ant motociklo. -Ok,-padėjo ragelį.
-Delilah!-sušuko ir pakėlė mane į orą. -Gal jau nuleisi?-paklausiau. -Tu lengva. Kaip plunksna,-tarė nuleidęs. -Kad plunksna tai nebūtinai turiu skraidyt,-pavarčiau akis. -Gulbės turi skraidyt,-mirktelėjo. -Žvirbliai irgi,-mirktelėjau atgal. -Aš erelis!-papūtė lūpas. -Kelių gaidelis!-kumštelėjau jam į pašonę. -Čia ne aš skraidau motociklu per gatves,-įėjom į jo namus. -Tik dėlto kad teisių neturi,-prunkštelėjau ir jis pavartė akis. Jis fainas bičas. -Tai kaip tau su Tomlinson?-pakeitė temą kai atsisėdom ant sofos. -Niekaip,-atsakiau. -Išsiskyrėt?-susiraukė. -Nesuprantu jo. Pirma pats palieka, o paskui sekioja paskui ir aiškina kad myli mane,-sumurmėjau. -Gal jis turi priežasčių?-jis susimąstė. -Kokios gali būt priežastys dulkint kitas?-tariau šiek tiek garsiau. -Hm..Tai ką darysi? Atleisi?-jis pažvelgė į akis. -Atkeršysiu,-tariau rimtu veidu. -Wow, negalvojau kad tu turi ir tokią charakterio pusę,-pakėlė antakius. -Patikėk, tu nenorėtum žinot kokia esu,-prisimerkiau. -Kaip keršysi?-Jake grįžo prie ankstesnės temos. -Nežinau, pradėsiu nuo ko nors smulkaus, o paskui kirsiu į pačius paširdžius,-tariau ir Jake išplėtė akis. -Tikiuosi tu ne..-nutraukiau jį. -Ne, apseisim be smurto,-tariau. Aš ne tokia. Bent jau kažkada buvau.
Grįžau namo šiek tiek geresnės nuotaikos. Kai ką sugalvojau. Pradžiai tik šiek tiek pažaisim. Įėjau į savo kambarį ir išverčiau stalčius. Taip! Išsitraukiau plaukų dažus. Kadaise dažiau blondiniškai, tai dar liko. Įdomu kaip Louis atrodytų blondiniškais plaukais? Pažiūrėjau pro rakto skylutę. Jo dar nėra. Turbūt dar negrįžo iš draugų. Arba su kuo nors dulkinas. Ne mano problemos. Tavo, tu žinai tai. O, sveika pasąmone! Ir ate. Nuėjusi į jo dušą atsukiau šampūną. Jo buvo iki pusės. Kitą pusę pripyliau geltonų plaukų dažų. Soriuks Louis! Greit dingau iš įvykio vietos kai išgirdau kad apačioje kažkas vaikšto. Ot rytoj bus juoko.
#Louis pov.# ^Prieš kelias valandas^ Delilah užtrenkė duris. Širdis suspurdėjo. Ji nekenčia manęs. Aš irgi jos vietoj nekęsčiau. Po kiek laiko išėjo ir pimpagalvis. Čia aš apie Niall. -Nepavydžiu tau Tomlinson,-Zayn uždėjo ranką ant peties. -Ką daryt?-pasirėmiau rankomis galvą. -Pirma susitvarkyk su Bob,-patarė Liam. -O tada?-paklausiau. -Šliaužk keliais,-nusijuokė Zayn. -Kad ir ant bybio atšliaužčiau ji neatleistų,-suburbėjau. Tie trys ėmė kvatotis. Kas čia jiems juokingo? -Ji moteris, atkeršys ir užmirš,-numojo ranka Zayn. -Nemanau. Ji ne paprasta moteris, o su kiaušais,-nusijuokė Harry. -Nejaugi?-pažvelgė į jį Zayn. -Čia aš perkeltine prasme,-pavartė akis Harry,-Galvoji tada Louis su ja draugautų? -Po šiandienos įvykių viskas įmanoma,-nusikvatojo Zayn. Ir štai ką aš vadinu tikrais draugais. Ugh...
Pasibeldžiau į Bob duris. Reikia kaip nors išsiaiškint. -O, tai atėjai pagaliau,-atidarė duris. Dieve kaip jo nekenčiu. -Atėjau viską baigt,-pasakiau ir jis pakėlė antakius. -Žinai kiek norėjo baigt? Ir jie baigė netik mafiją bet ir gyvenimą,-nusikvatojo. Ir kaip aš galėjau taip įsivelt? -Prašau, man jau nusibodo visa tai,-paprašiau. -Pats Tomlinson prašo? Wow, ji tikrai tave suvystė,-pakėlė antakius. -Užsikišk,-suburbėjau. -O tu toks pat mandagus,-parodė savo geltonus dantis. -Tai kad kitaip su tavim neįmanoma,-pavarčiai akis. Jop, elgiuosi žiauriai rizikingai, bet tikrai nesiruošiu jam subinės laižyt. -Tavo pasirinkimas, grįžti, arba pamiršk Delilah,-šyptelėjo. -Gerai grįšiu, bet į mafiją nesivelsiu,-sutikau. Ką gi senasis gyvenime. Aš čia. -Sutarta. Rytoj paimk prekę,-pasakė ir aš išėjau.
Grįžęs namo iškart užkilau į kambarį ir griuvau į lovą. Gal nueit pas Delilah? Ne, ji manęs nekenčia. Ah..Teks galvot susitaikymo planą.
Atsikėliau ir pirma mintis buvo- maistas! Šūdas, neprisimenu kada paskutinį kartą valgiau. Per visus reikalus net užmiršau. Bet pirma nusipraust. Nuėjau į dušą ir apsiprausiau. Galvą išsitryniau šampūnu ir viską nuplovęs apsirengiau. Ir tik tada pažvelgiau į veidrodį. Aš blondinas. -Aaa!-surėkiau stverdamasis už plaukų. Na, iš tiesų neatrodžiau labai baisiai, tačiau ką pamanys kiti?
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
#Delilah pov.# Išgirdau Louis rėkiant.Yes, pavyko. Greit nubėgau pažiūrėt į šedevrą. Louis plaukai buvo blondiniški kas ant jo atrodė...karštai? -Ką tu padarei mano plaukams?-jis susiraukė čiupinėdamas savo kudlas. -Man patinka blondinai,-šyptelėjau. -Tai varyk pas Niall!-jis surėkė. -Mm..Gera mintis,-tariau ir išskubėjau...Pas Niall, kurgi daugiau.
#Louis pov.# Ką? Ne! Aš gi juokavau. Galėčiau kad ir raudonai plaukus nusidažyt, kad tik mano mažytei patiktų. Kvailys! Kam tai pasakiau? Ji dabar pas tą pimpį išėjo! Blet. Nuėjau tiesiu taikiniu pas Zayn. Gal tas ką patars. Pabaladojau į duris ir nuleidęs galvą laukiau. Duris atidarė Zayn. -Hey Niall, ką čia veiki?-jis paklausė ir aš pakėliau galvą,-Ką? Louis? Dieve, tu pražilai!-išpūtė akis ir vos nenugriuvo. -Gal gana šaipytis?-pavarčiau akis. -Čia man rimtai šoką invarei,-griebėsi už širdies. -Pats vos infarkto negavau pamatęs,-suburbėjau. -Tai čia Delilah taip tave pagražino?-prunkštelėjo. -Ta pati. Jai gi patinka blondinai,-nuotaika-0%. -Tai ko parinies? Dabar tu blonde,-pavėlė mano plaukus. -Ji pas Niall išvarė,-paaiškinau. -Kokio velnio?-tas susiraukė. -Ji pasakė kad jai patinka blondinai ir aš pasakiau kad ji eitų pas Niall,-išaiškinau. -Durnius, ji turėjo omeny kad tu karštas, bet tu ją išvarei lopas,-pakėlė antakius. Ji rimtai taip galvojo? -Ką daryt?-paklausiau. -Varyk jos ieškot kol su Niall nesusiburkavo,-pasiūlė. -Ji jau ir taip su juo laižėsi, bijau kad nebūtų per vėlu. Išvis, ką Niall turi tokio, ko neturiu aš?-susimąsčiau. -Delilah,-nusižvengė Zayn. -Pydaras,-jam tariau. -Ne man čiulpė gėjus,-jis caktelėjo liežuviu. -Bet aš bent jau moterimis domiuos. O tu? Tik su Liam būni, nenoriu galvot kas jus sieja,-nusijuokiau. Jis sustingo ir išbalo. -Bro, aš gi juokavau!-toliau žvengiau ir tada pamačiau Zayn išraišką,-Pala, tu rimtai?-netekau žado kai Zayn nuleido galvą. Wow, kažkas naujo...
Žiauriai galva šiandien nedirba. Tai va dalis kažkokia nesąmonė bet gal sueis. Pagaliau suvedžiau ZiamXD. O su Loulah dar teks palaukt;)
