Can You Just Fuck Off? (Baigta) LT

1.14

Rytas... Kur aš? Staigiai pašokau iš lovos, taip prižadindama Louis.
-Kur mes?- paklausiau, nes visiškai neprisiminiau vakar dienos.
-Mes... Hm... Pas Liam?- susiraukė.
-Ak, taip... Mes atėjom pas jį ir... Ir... Kažko gėrėm?- susiraukiau, bandydama kažką daugiau prisiminti, nes visi įvykiai išsitrynė, turbūt nuo alkoholio.
-Neprisimenu,- purtė galvą Louis.
Pasigirdo beldimas į duris.
-Ko?- Paklausiau. Žinau, aš labai mandagi.
-Galvojau, būsit užsiėmę,- atsidarė durys ir išvydau Harry bekilnojantį antakius.
-Kas vakar vyko?- iškart ėjau prie esmės.
-Am... Mes galvojom, kad jūs prisimenat,- numykė Harry.
-Išvis, ko mes vakar gėrėm?- paklausė Louis.
-Kažkokio brendžio stipraus, o paskui... Žodžiu visko,- atsiduso.
-Tikiuos vakar ko nors nepridirbom,-nusijuokė Louis.
Ir tada aš... Prisiminiau! Ne, ne tai, ką veikiau, bet... Aš gi buvau įjungus kamerą, tik... Kur ji dabar?
-Taip!- sušukau, o jie tik sužiūro į mane klausiamai,- Aš vakar įjungiau kamerą, kai mes išgėrėm,- viską paaiškinau.
-Tu padarei ką?- Louis prisimerkė.
-Rimtai! Kodėl mes niekada taip nedarydavom?- trenkė sau per veidą Harry,- Ot pažvengtume... Nešk savo telefoną į apačią,- paliepė.
-O kur jis yra?- atidariau įvairias spinteles ir bingo!
Nulipau į apačią su šypsena veide. Bijojau žiūrėt, bet tuo pačiu buvo įdomu, kaip atrodau girta.
Telefoną prijungė prie televizoriaus ir pradėjo rodyt įrašą.
Pati pradžia buvo ne tokia įdomi. Žaidėm tiesą drąsą. Visi žiūrėjo ir šypsojosi, kartais užsidengdavo veidą iš gėdos.
-Drąsa,-tarė Niall ir Harry sutiko.
-Padarykit tą patį, ką Niall darė su Delilah,-pasakė Zayn.
-Ne, aš to nedariau, nė už ką to nedaryčiau,-sunėrė rankas Harry ir visi stebėjo toliau.
-Nenene!,-surėkė Niall su Harry.
-Nagi, vis tiek nieko rytoj neprisiminsit,- aš tariau.
-Tu žinojai!- apkaltino Harry.
-Kai buvau girta, niekoį neprisiminiau,- gyniausi.
-Ah, Harry,- pradėjo Niall.
-O dieve, ne!- užsidengė veidą Niall.
Visi ėmė žvengt.
-Mm, Niall,- sudejavo Harry.
-Ne! Jūs juokaujat,- Harry išraudo kaip burokas. O mes ir toliau žvengėm. Visą laiką juokėmės, net žandikaulius įskaudo, bet nieko nėjo padaryt...
Tada pasirodžiau aš, girta kaip tapkė, ir pradėjau kažką rėkaut.
-Pochui man ant jūsų, man ant visko pochui, girdit, visko!- rėkiau vos beprakalbėdama.
-Ir ant bernų pochui?- įsiterpė Harry.
-Pochui!- surėkiau.
-Ir ant savo motociklo?- toliau klausinėjo.
-Ne, ant motociklo nepochui!- purčiau galvą.
-Bet sakei, kad tau ant visko pochui,-prisimerkė Harry.
-O man pochui, ką sakiau!-toliau užstugau.
-Kokia gėda...- atsidusau ir visi nusijuokė.
Toliau ėjo, kaip ruošiamės miegoti. Kažkaip nuojauta sako, kad nieko gero nesitikėčiau...
-Delilah, einam miegot,- tarė pusiausnūdas Louis. Tačiau jis buvo atsigręžęs ne į mane,- Deli, einam,- jis pradėjo tempti knarkiantį Harry,- Deli, kada spėjai susigarbanoti plaukus?-toliau neužtilo glostydamas Harry galvą.
Visi galutinai lūžo.
-Harry,- kreipiausi į jį ir skėliau antausį,- Nenuviliok mano vaikino, jis mano! Tu gali imt, pavyzdžiui... Niall,-pasiūliau. Juokas pats veržėsi per gerklę.
Kai jau vaizdajuostėj nuėjom miegot, norėjo sustabdyt, tačiau netyčia persisukė keliom valandom į priekį. Ir išvydome... Zayn? Ką jis ten veikė?
-Pss, kas nors,- sušnibždėjo Zayn tipendamas per kambarį,- Liam! Suski neraliuotas, išlysk!- toliau šnibždėjo,-Nagi, kažkas! Man baisu vienam miegot,- suverkšleno.
Atėjo Liam.
-Ko tu čia šauki?- pasirąžė.
-Mažuti, pasiilgau tavęs,- Zayn puolė prie Liam ir apsivijo kojomis jo liemenį.
-Priimsi pas save, man vienam baisu,-paprašė Zayn ir Liam atsiduso.
-Tai sakau, kodėl mes pabudome vienoj lovoj!- nusižvengė Liam.
-Mažuti,- pavaidino Harry ir visi vėl lūžo.
-Žinai, gal ir gerai, kad per pagirias nieko nepameni...- pasikasė pakaušį Louis.
-Tokios gėdos neturėjau per visą gyvenimą,- atsiduso Harry.

-Kur jūs buvot?- mus pasitiko tėvai.
-Pas draugus,- tarė Louis.
-Ir grįžtat tik dabar?- užrėkė Dan.
-Džiaukis, kad išvis grįžom,- sušnypštė Louis ir kartu su manim užbėgo laiptais į viršų.
-Eikit į atskirus kambarius,- išgirdau mamos balsą.
Nieko neatsakiau, tik parodžiau vidurinį pirštą, nors mama jo ir nematė.
Atsigulėm į lovą ir prisiglaudžiau prie Louis.
-Negi aš rimtai tokia panaši į Harry?-iš lempos paklausiau.
-Aš buvau girtas,- teisinos ir mes abu nusijuokėm.
-Ką darytum, jei mes išsiskirtume?- vėl iš lempos klausimą skėliau.
-Susidėčiau su savo buvusia,-trūktelėjo pečiais. Ką?!
-Juokauni, jei taip aš tau rūpiu, tai skiriamės!- per gumulą gerklėje surėkiau.
-Einam į pasimatymą?- šyptelėjo Louis.
-Varyk su savo buvusia!- užrėkiau.
-Taigi dabar tu ir esi mano buvusi,-nusijuokė ir aš caktelėjau liežuviu. Jis mane sumovė.
-Nebegąsdink manęs taip,-sušnibždėjau.
-Myliu tave,- pasakė. Turbūt pirmą kartą tai iš jo girdžiu. Nors ne pirmą... Bet pirmą kartą jis sako rimtai. Tikiuosi.
-Myliu tave,- atsakiau ir jis suglaudė mūsų lūpas. Bučiavomės lėtai ir tingiai. Tačiau kaip visada mūsų bučinį turi kažkas pertraukti. Šįkart tai žinutė atėjusi man į telefoną.
*Skar: Tu namie
*Deli: Dėk klaustukus, atrodo, kad mane seki...
*Skar: Muhahaha?
*Deli: Debilė. Tai ko reikia?
*Skar: Tik pranešiau tavo buvimo vietą.xx
*Deli: O jei rimtai?
*Skar: Susitikt?
*Deli: Už pusvalandžio Starbucks?xx
*Skar: Ok.xx
-Kur eisi?- iškart paklausė Louis.
-Su Skar,- atsakiau.
-Pasilinksminkit,- šyptelėjo.
-O tu ką veiksi?- paklausiau.
-Būsim keturiese su moteriška kompanija,- šyptelėjo, o aš susiraukiau.WTF?
-Kokia dar moteriška kompanija?-užrėkiau.
-Lova, antklodė ir pagalvė,-prunkštelėjo, o aš nusijuokiau.
-Ar man jau pavydėt joms? Tu su jomis praleidi daug laiko, ir dar miegi kartu,- pakėliau antakius.
-Nieko, ir su tavim miegosiu,-šelmiškai nusišypsojo, o aš pavarčiau akis.

-Hey, runkeli!- pasisveikino Skar, kai susitikome Starbuckse.
-Hey, špinate!- pasisveikinau ir abi nusijuokėm.
-Tai po kokiu akmeniu gyveni, kad tau amžinai neina prisiskambint?-paklausė.
-Ai, vakar biškį nusigėriau, tada kitą dalį praleisiu.. .Ir... Tada jau prisiskambinai,- šyptelėjau.
-Tikrai neklausiu, ką veikei prieš tai...-pavartė akis.
-Ir neklausk,- linktelėjau.
-Ir dar vienas dalykas,- numykė Skar.
-Tu nėščia?- prunkštelėjau.
-Dieve, ne,- nusikvatojo,- Mes su Džefry kaip ir pora.
-Pagaliau!- surėkiau ir visi buvę kavinėje atsisuko,- Jau seniai reikėjo,-šyptelėjau,- O kaip Lucy su Jason?
-Kaip visada tvirtina, kad nekenčia vienas kito,- pavartė akis.
-Nuo neapykantos iki meilės tik vienas žingsnis,- atsidusau.
-Taigi,- linktelėjo.
-Juk žinai, kad anksčiau ar vėliau susiburkuos,- tariau, atsigerdama savo kapučino.
-Tai ir taip aišku,- ji atsigėrė savojo.