Can You Just Fuck Off? (Baigta) LT

2.15

Paul susigriebė už kraujuojančios nosies.
-Tu dar pasigailėsi kad gimei,-jis man pagrasino ir kažkur dingo.
-Louis, tau viskas gerai? Tu pajudinai ranką!-priėjau prie jo.
-Jis tave pabučiavo,-burbėjo po nosim.
-Tu rimtai pajudinai ranką!-netvėriau džiaugsmu.
-Jis suknistai laižėsi su tavim,-toliau burbėjo po nosim.
-Jei tau ir toliau gerės tokiu greičiu, jau greitai galėsi vaikščiot,-krykštavau.
-Jei nebūčiau jam trenkęs jis būtų iškrušęs tave prie sienos,- toliau keikėsi. Pavarčiau akis.
-Manau mums jau reikėtų eiti,-tariau ir Louis pritariamai linktelėjo.

Kai atsiradom Louis kambaryje, nusivilkau ir pasiruošiau miegui.
-Tu tokia seksy šituose naktiniuose,-sušnibždėjo.
-O tu dar apsirengęs,-papūčiau lūpas.
-Padėk nusirengti,-paprašė. Šįkart buvo lengviau, nes Louis man padėjo viena ranka.
Kai jis liko tik su apatiniais, nužvelgiau tobulą jo presą. Greit nukreipiau akis kad jis nepastebėtų kur spoksau.
-Taigi, tu jau judini visą ranką,-šypsojausi,-Duok penkis,-pakėliau ranką, bet Louis vietoj to, kad duotų man penkis, patraukė už iškeltos rankos ir aš užgriuvau ant jo. Jis sujungė mūsų lūpas. Po ilgo bučinuko nusiridenau nuo jo.
Jis slapta šypsojosi.
-Ko taip šypsaisi?-paklausiau.
-Jau įsivaizduoju kaip po kelių dienų paimu tave ant šios lovos,-jis prikando lūpą. Pavarčiau akis. Ir kaipgi Louis be savo nešvankių pastabų...
-Nepalik manęs niekada,-sušnabždėjau jam.
-Ir tu prižadėk kad niekada manęs nepaliksi,-jis pabučiavo viršugalvį.
-Prižadu,-ir abu panirom į miegą.

Suliečiu mūsų su Louis lūpas ir jo rankos nuslysta žemyn. Jis suspaudžia mano užpakaliuką ir užkelia ant lovos. Nusega liemenėlę ir apdovanoja bučinukais mano krūtis. Kai liekame nuogi, jis išlėto įeina į mane ir garsi dejone nuskamba iš mano lūpų.
-Ah, Louis!-aimanuoju užvertusi galvą.
-Taip, oh..Greičiau!-nebevaldau dejonių kai jis randa mano jautrią vietelę.
Galiausiai garsiausia dejonė palieka mano lūpas kai pasiekiu orgazmą.

Pramerkiu akis ir iškart prisimenu sapnuotą sapną. Kodėl aš jį sapnavau? Niekada nesapnuodavau erotinių sapnų.
Pažvelgiu į Louis kuris jau budinosi. Perbraukė ranka per plaukus ir su šypsena atsigręžė į mane.
-Kaip miegojai?-jis paklausė.
-Am..Puikiai,-patikinau,-Kaip tu?
-Irgi gerai. Ką sapnavai?-jis paklausė ir galvojau ką atsakyt.
-Nieko svarbaus...Net neprisimenu,-gyniausi,-O tu ką?
-Aš nelabai miegojau šiąnakt,-paaiškino.
-Kodėl?-susiraukiau.
-Ah, Louis! O taip! Greičiau!,-jis pamėgdžiojo mane ir aš nusisukiau kad jis nepamatytų mano be proto raudonų skruostų.
-Tai tikrai neprisimeni ką sapnavai?-jis vos tramdė juoką.
-Ne,-ir aš sukikenau. Kokia gėda.
-Aš galiu tau primint,-jis užgulė mane ir aš šiek tiek pasimečiau.
-Am..Kaip tu..?-nesupratau.
-Jau galiu kažkaip abi rankas judint. Su kojom dar prastai, bet vistiek,-jis suglaudė mūsų lūpas. Pajaučiau jo ranką numaunant man naktinius. Paguldžiau jį ir pati ėmiausi iniciatyvos. Atsisėdau ant Tommo, kuris atrodė tuoj dangų perrėš. Po truputį gilinau judesius ir iš Louis išprašiau garsesnes dejones. Kai baigėm, nulipau nuo jo ir įsitaisiau jo glėby.
-Kaip buvau šito pasiilgęs,-jis sušnabždėjo.
-Aš taip pat,-bandžiau atsigauti po patirtos orgazmo bangos.
-Buvo geriau nei sapne?-jis išsišiepė.
-Žymiai geriau,-išsišiepiau ir išlipau iš lovos.
-Tu eisi apsirengt?-paklausiau jo kai ieškojau spintoje sau rūbų.
-O galiu būti ir nuogas?-jis prisimerkė.
Atsidusau ir atmečiau jam marškinius bei džinsus.
Padėjau jam apsirengt, nors jam ir pačiam sekėsi neblogai. Atsisėdo į vežimėlį ir nutįsiau jį į virtuvę.
-Labas rytas, kaip miegojot?-mama paklausė. Nežymiai nuraudau. Atrodo dabar visi žino ką sapnavau.
-Gerai, Louis jau juda iki pusės,-pasakiau.
-Tikrai?-mano mama nudžiugo ir kaip įrodymą Louis pakėlė abi rankas į viršų.
-Eisit šiandien kur nors?-mama paklausė.
-Į miestą pasivaikščiot,-išstūmiau vežimėlį į lauką.
Visą dieną praleidome gan linksmai. Vaikštinėjom po parduotuves, matavausi sukneles, o Louis kaip visada svaidė nešvankius komentarus.
Einant atgal, mūsų akis patraukė visai neseniai atidarytas tatuiruočių salonas.
-Louis, noriu tatuiruotės,-pagalvojau. Louis jų turėjo šimtus, o aš nė vienos.
-Gerai, aš taip pat noriu,-Louis linktelėjo ir mes įėjom į saloną. Nusprendėm darytis tokias pat tatuiruotes ant dešinio peties. Tai paprasta širdelė perverta strėle. Ant maniškės užrašyti inicialai LT, ant Louis DF. Tai reiškia, kad mūsų širdys priklauso vienas kitam.

Ryte pabudusi iškart žadinau Louis. Jis taip pat atsisėdo.
-Trys du vienas,-suskaičiavom ir nuplėšėm pleistrus vienas kitam nuo peties. Tatuiruotės buvo nuostabios.
-Apie jas niekam nesakysim?-paklausiau ir Louis kaip atsaką pabučiavo mano tatuiruotę.
Kai norėjau Louis kelti nustebau. Jis iš lėto pajudino kojas.
-Bandysi stotis?-paklausiau ir jis linktelėjo. Iš lėto stojosi, bet iš kart nugriuvo man į glėbį.
-Iš lėto,-mokiau jį ir koja už kojos jia sunkiai nuėjo į kitą kambario galą.
-Mano didvyris,-pabučiavau jį.
Kai jis pats išėjo į vonią, suskambo mano telefonas. Nežinomas numeris.
-Klausau,-atsiliepiau.
-Saugokis lėlyte,-pasigirdo Paul balsas ir jis padėjo ragelį. Sėdėjau sustingusi ir nežinojau ką daryt. Su Paul geriau neprasidėti. O aš prasidėjau.
Kai grįžo Louis, stengiausi neparodygi baimės ir iš kart jį pagyriau. Iš lėto su mano pagalba jis nulipo laiptais ir pasigirdo tėvų aiktelėjimai.
-Mes einame pasivaikščiot,- pranešiau.
Vaikščiojom iš lėto ir prisėdom ant suoliuko.
-Palauk čia, aš nupirksiu ledų,-pasakiau Louis žiūrėdama į kitoje kelio pusėje esančią ledainę. Ėjau per kelią ir pajutau dunkstelėjimą. Parkritau ant žemės ir netrukus pajaučiau dviejų vyrų rankas, nešančiais į automobilį. Vienas prikišo marlę prie nosies ir aš praradau sąmonę.

# Louis pov.#
Vos tik pamačiau kad mašina nutrenkė Deli, iškart kraujas suplūdo kūne. Atsistojau ir kiek jėgos leido pasileidau link Deli. Bet tie vyrai buvo greitesni. Nespėjau nė mirktelėt o mašinos jau nebesimatė. Sukniubau ant asfalto ir ašaros užgniaužė akis. Iškart griebiau telefoną ir išaiškinau Zayn visą situaciją. Jis ir vaikinai jau po kelių minučių buvo čia. Jie prižadėjo kad suras ją.

Kitą dieną gavau žinių iš Liam. Iškart nubėgau iki jo namų.
-Kur ji?-paklausiau su uždžiūvusiomis nuo ašarų akimis.
-Ją rado miške,-jis tarė ir aš greit įlipau į jo mašiną. O kas jei ji sužeista? Ką jie padarė mano gyvenimo džiaugsmui?
Kai atvažiavom aš tiesiog šuoliais pasileidau link nejudančio merginos kūno. Ji buvo kitokia. Bet jos drabužiai leido manyti kad tai ji. Pastebėjau tą pačią grandinėlę raktelį, kurį ji segėjo. Ašaros ritosi skruostais kai greitoji išsivežė ją. Aš su Liam lėkiau paskui.
Laukiau prie jos palatos ir tyliai kūkčiojau. Išėjo daktaras ir aš pakėliau akis.
-Kaip ji?-tai buvo mano pirmi žodžiai.
-Ji mirė,-visas kraujas sustingo gyslose.

Kita paskutinė. Šiame sezone.
P.s. STOP! Kolkas dar nežudykit manęs;)