Can You Just Fuck Off? (Baigta) LT

1.7

#Louis pov.#
Grįžęs namo iškart užlėkiau į savo kambarį. Kad ir ką sakė Liam, bet žinau, kad jis taip visko nepaliks. Susipyks su savo mergužėle, tada trūkt už vadžių ir vėl iš pradžių.
Įdomu kur Delilah? Durniau, greičiausiai savo kambary sėdi. Kodėl ji man rūpi? Čia ką, aš su savim kalbuosi? Aš rimtai tuoj išprotėsiu. Reikia gryno oro. Pas mane kambaryje taip pat yra balkonas. Jis visai šalia Delilah balkono. Tarp turėklų visai nedidelis atstumas, todėl jei norėtum galėtum perlipti.

Bet aš rimtai durnas. Išėjau iškart po bučinio. Išvis kam ją bučiavau? Nes ji tau patinka. Dabar ji turbūt mano, kad aš koks pedofilas. O gal? Ne...
Gal reiktų nueit pakalbėt su ja? Bet nemanau, kad tai gera mintis.
Atsisėdau balkone ant grindų. Gal rimtai nueit pas ją? Ai žodžiu...

#Delilah pov.#
Sėdėjau balkone. Nors jau sutemo, tačiau balkonas man patinka. Tokio neturėjau savo senuosiuose namuose.
Girdėjau kaip Louis grįžo. O pas mane net neužėjo. Tai aišku, ko gi galėjai tikėtis. Nieko ir nesitikėjau. Išvis nieko tarp mūsų nėra. Turbūt silpnumo akimirka ir tiek. Nebepasiduosiu daugiau. Meilė ne man. Baigiu jau ištižti. Kurgi dingo kietuolė Delilah? Manau kitą savaitgalį varysiu susitikt su senais draugais. Pasiilgau seno gyvenimo. Nors praėjo tik kelios dienos...

^Rytas^
Iš saldaus miegelio mane pažadino telefonas. 'Nobody can drag me down!' Sukikenau prisiminusi matematikos pamokas. Pakėliau ragelį.
-Kas drįsta trukdyti mano sekmadieninį miegą?- 'piktai' paklausiau.
-Jau pirma dienos, durne tu!- išgirdau Skar balsą. Rimtai?
-Juokauni?- pašokau iš lovos ir pažvelgiau į laikrodį - 13.05h.
-Nu kaip ir ne. Tai ką naktį veikei, kad atsikeli tik dabar?- net nematydama žinojau, kad ji pakilnojo antakius. Ką naktį veikiau?
-Miegojau,- tariau.
-Taip, taip..,- žinau, kad pavartė akis. Per kelias dienas jau spėjau ją labai gerai pažinti.
-Nugi rimtai miegojau. Tai sakyk, kas taip svarbaus nutiko, kad išdrįsai pažadint?- nusižiovavau.
-Nieko, sakau gal filmų vakarą padarom?- paklausė.
-Sekmadienio vakarą? Rimtai Skar? O paskui apsimiegojus mokyklon keltis..?- Nekokią mintį pakišo, manau.
-Tai tu nieko nežinai?- nustebo Skar.
-Aš daug ko nežinau. Pavyzdžiui matematikos formulių...- man matematika didžiausias priešas. Kaip ir ta ačkarikė mokytoja,- Bet šiaip nesakyk, kad nieko, va savo vardą bent žinau,- didžiavausi savimi.
-Ir žinau dėl ko tu tų formulių nežinai... Kaip tu išvis egzus laikysi?- atsiduso.
-Visos formulės kurias žinau, tai tik iš formulė1,- nusijuokiau,- O dėl egzų nepražūsiu.
-Nu ką mes čia apie mokslus, rytoj laisvadienienis!- sucypė.
-Kas? Kur? Kada?- pasimečiau.
-Mokytojai į seminarus suvažiuoja,-pasakojo,- Taigi sakė per matematikos pamoką.
-Tu supranti, ką pasakei? Per matematikos,- nusijuokiau.
-Tai darom filmvakarį?- vėl paklausė.
-Ok, atvažiuok su maistu,- tariau ir jau kėliausi iš lovos.
-Už pusvalandžio būsiu,- padėjo ragelį.

Nulipau į virtuvę ir įlindau į šaldytuvą. Na, ne tiesiogine prasme, nors laisvai į jį įlįsčiau, nes jis buvo absoliučiai tuščias. Vakar pamiršau pardėn nueit. Šūdas. Ai, Skar atneš maisto, tikiuos. O Louis pabus nevalgęs. Muhaha! Kodėl man jis rūpi? Nueis miestan ir pavalgys. Kas man darbo?
Į virtuvę nulipo dar apsimiegojęs Louis. Jis ką? Irgi atsikėlė ką tik? Nu ant namų turbūt miego prakeiksmas uždėtas.
-Kas valgyt?- pirmi jo žodžiai. Cha. Aš irgi mirštu iš bado.
-Špyga,- atkišau jam špygą, o jis susiraukė.
-Rimtai? Tuščia?- atsiduso atidaręs šaldytuvą,- Ką mes valgysim?
-Man tai Skarlet maisto atneš, o tu tai iš kur nori gimdykis,- šyptelėjau.
-Man irgi tegu atneša,- tarė ir išsišiepė.
-Per vėlu. Užsakymai nebepriimami,- tarė lyg iš po žemių išdygusi Skar.
Mes su Louis net krūptelėjom.
-Dieve, Skar, išgasdinai,- susiėmiau už širdies,- Kaip tu čia patekai?
-Pirma, durys buvo atrakintos, antra, apsispręsk, ar dievas aš, ar Skar, trečia, jūs ant tiek buvot užsiėmę vienas kito nužiūrinėjimu, todėl manęs ir nepastėbėjot,- viską susakė ir caktelėjo liežuviu. Aš susigėdusi nusisukiau. Bet tada kai ką pastebėjau. Pilnas maišas maisto!
-Aš apsisprendžiau! Vis dėlto tu dievas!- surikau ir puoliau maišą, kurį atnešė Skar. Mano dievas sukikeno.

-Tai kokį žiūrim?- paklausė Skar, kai įsitaisėm ant sofos.
-Siaubeką,- išsišiepiau.
-Nenene!- purtė galvą,- Tik ne siaubo! Mirsiu!
-Ar šiap, ar taip kažkada mirsi, tai tas filmas čia neturi reikšmės,- sukikenau, o Skar pavartė akis.
-Vis tiek nežiūrėsiu,- sunėrė rankas ant krūtinės.
-Tai kokį tada siūlai?- atsidusau.
-Romantinį,- pasirėmė smakrą su ranka.
-Nenenenene,- dabar jau aš purčiausi ir sudėjau rankas sudarydama x raidę.

Galų gale po varginančių diskusijų nusprendėme žiūrėti siaubo komediją "Pats baisiausias filmas". Visą filmo laiką pražvengiau. O Skar baisiose filmo vietose stipriai įsikabindavo į mane. O man tai dar didesnį juoką kėlė. Nes tas filmas visiškai nebaisus!
Ir štai atėjo 'pati baisiausia vieta'. Skar vos necypė susigūžusi. Aš vis laikiau juoką. Staiga pastebėjau Louis, kuris tyliai sėlino prie Skar. Sutikęs mano žvilgsnį pridėjo pirštą sau prie lūpų. Louis staigiai uždėjo rankas Skar ant pečių, ta sužviegė, pašoko ir nudribo nuo sofos, kartu nusitempdama ir mane. Louis pradėjo žvengti, aš taip pat. O Skar bandė vaidinti įsižeidusią.
-Nekenčiu jūsų,- suburbėjo,- Dabar man ant subinės bus mėlynė,- patempė lūpą, o mes su Louis toliau juokėmės,- Išvis kodėl trukdai mergaičių vakarą?
-Labai norėjau valgyt, todėl atėjau pas jus, o kai pamačiau tave cypiančią...- išsišiepė Louis žiūrėdamas į Skar.
-Dabar pats supranti, kad valgyt nebegausi,- papūtė lūpas.
-Vis tiek nesigailiu reginio,- trūktelėjo pečiais,- Geras vaizdelis. Žiūri siaubo filmą... Viena cypia, o kita žvengia. Keistas jūsų duetas,- nusijuokė ir nuėjo link durų.
-Ei!- pašaukiau, ir jis atsisuko tuo metu, kai į jo kaktą atsimušė popkornas,- Sakei, kad nori valgyt,- patrūkčiojau pečiais, o jis pavartė akis.
-Nevartyk akių, iškris,- įsiterpė Skar.
-Am... Delilah?- kreipėsi Louis prieš išeinant.
-Taip?- klausiamai pažvelgiau į jį, o jis parodė, kad ateičiau,- Aš tuoj,- tariau Skar ir nusekiau paskui Louis.
-Klausyk, aš atsiprašau dėl vakar,- numykė Louis.
-Niekis, tai juk nieko nereiškia, apsimeskim, kad nieko neįvyko,- pakilnojau pečius (kaip pastebėjot labai dažnai pečius kilnoju... Aš pečių kilnotoja XD).
Jis liūdnai linktelėjo. Pala? Liūdnai? Ne, man tik pasirodė.

#Louis pov.#
Taip, ji ką tik pasakė, kad tai nieko nereiškia... Tačiau aš nepaliksiu to taip.
Nuėjau į savo kambarį ir smukau ant lovos. Ir ką gi aš galiu padaryti?