Can You Just Fuck Off? (Baigta) LT

2.7

Kai atsitraukėm, Louis šypsojosi.
-Aaaš..Nna,-mikčiojau. Kodėl aš tai padariau? Ir dar apsiverkiau. Nuo to karto kai išsiskyrėm, daugiau nebeverkiau.
Louis nusijuokė tuo savo nuostabiu juoku.
-Tiesiog tai buvo labai miela,-bandžiau teisintis.
-Aš tą dainą parašiau prieš mėnesį...Nemanai kad tai kiek lėkšta?-jis pasikasė pakaušį.
-Tai miela,-pakartojau.
-Tu miela,-jis mirktelėjo.
-Tu mielesnis,-mirktelėjau atgal.
-Aš ne mielas,-pavaidino įsižeidusį.
-Pats mieliausias,-pavėliau jo plaukus.
-Ei, mano šukuosena,-jis suzyzė.
-Man taip labiau patinka,-dar labiau juos suvėliau.
-Jei tau patinka, man tuo labiau,-šyptelėjo.
Kurį laiką sėdėjom tylėdami.
-Ką reiškė tas bučinys?-pagaliau jis paklausė klausimo kurio labai nelaukiau.
-Am...Nieko,-tariau ir jis akivaizdžiai nuliūdo.
-Vistiek nesitikėjau. Galvojau už tą dainą antausį gaut,-šyptelėjo.
-Tai buvo miela,-nežinau kelintą kart tai kartojau.
-Gal gaučiau dar vieną bučkį?-papūtė lūpas.
-Antausį greičiau,-nusijuokiau.
Pažvelgiau į laikrodį. 20,15.
-Jau neužilgo namo reikės,-atsidusau.
-Lik čia,-Louis pasiūlė.
-Net nežinau...-numykiau.
-Tebūnie tai susitarimo dalis,-jis pridėjo.
-Gerai, bet aš nemiegosiu su tavim,-pasakiau pažvelgusi į lovą.
-Tada tik ant grindų,-caktelėjo liežuviu.
-Aš galiu savo kambary,-susiraukiau.
-Ant grindų?-jis nusijuokė.
-Tiksliai, ten lovos nebėra,-atsidusau.
Louis patapšnojo vietą ant lovos šalia savęs. Atsiguliau šalia.
-Tik pabandyk nelaikyt rankų prie savęs,-pagrasinau.
Jis atsiduso bet linktelėjo. Nusiridenau kuo labiau į kraštą. Nelabai patogu bet ką padarysi...
-Negaliu užmigt,-pasiskundė Louis.
-Miegok,-sumurmėjau.
-Man šalta,-toliau skundėsi.
-Nusipirk radiatorių,-suburbėjau.
-Kitą kartą, bet dabar man šalta,-toliau zyzė.
-Tai ką man padaryt?-tariau net neatsimerkusi.
-Prisiglausk,-pasakė.
-Na jau ne,-prunkštelėjau.
-Tada visą naktį neužmigsiu,-tarė ir aš atsidusau. Atsiridenau arčiau Louis ir jis mane apkabino. Jo glėbys maloniai ramino.
-Tu visai ne šaltas,-apkaltinau, nes jis buvo kaip visada karštas. Net tamsoje mačiau kaip Louis išsišiepia. Pasitraukiau tolyn.
-Ei, aš neužmigsiu,-ir vėl suzyzė. Pajutau kaip jis ir vėl prisitraukia mane.
-Kodėl? Nei tau šalta nei ką,-suburbėjau.
-Nes aš negaliu užmigti kai tu nesi mano glėbyje,-jo žodžiai paglostė širdį ir aš užmigau jo glėbyje.

Ryte pabudau nuo didelio karščio. Atsimerkiau ir išvydau miegantį Louis. Jis visą naktį buvo mane apsikabinęs. Ir dabar labai karšta. Pasimuisčiau norėdama ištrūkti iš jo glėbio, bet niekaip.
-Kur bėgi?-Louis suuburbėjo miegodamas.
-Tu karštas,-pasiskundžiau.
-Ačiū,-šyptelėjo.
-Ne ta prasme. Na tu labai karštas,-pavarčiau akis.
-Ačiū,-išsišiepė.
-Ugh..Tu degi,-bandžiau paaiškint.
-Aš visada degu kai būnu su tavim,-jo šypsena neišblėso.
-Nu blet Louis man karšta kai tu mane taip suspaudęs!!-užrėkiau ir Louis net pašoko. Sukikenau. Jis paleido mane ir pasitrynė akis.
-Tai aš ne karštas?-jis papūtė lūpas.
-Ugh...Labai,-pavarčiau akis.
-Tik dėl tavęs,-sušnibždėjo į ausį.
Nuėjau į vonią ir palindau po dušu. Kadangi neturėjau nei šampūno nei ko, pasiskolinau iš Louis. Kai nusiprausiau, apsivyniojau rankšluoščiu ir įėjau į kambarį tikėdamasi kad Louis nebus. Bet jis sėdėjo ant lovos lyg niekur nieko. Pamatęs mane jis prikando lūpą.
-Neturiu rūbų,-pasiskundžiau.
-Gali vaikščiot nuoga,-mirktelėjo.
-Tavo sapnuose,-pavarčiau akis.
-Tai aš visada tave sapnuoju nuogą,-jis šyptelėjo,-Ir kaip sakoma 'ne tik saulė ryte pakyla',-tarė ir aš giliai įkvėpiau bandydama negalvoti apie tai, kad jis galvoja apie mane nuogą.
-Tai gal turi rūbų,-dar kartą paklausiau.
-O pas tave nebėra?-jis susiraukė.
-Vieni šlapi, kiti miltuoti,-tariau ir jis nusijuokė.
-Ok, tuoj paieškosiu,-tarė ir atsidarė spintą. Netrukus išsitraukė pačius mažiausius baltus marškinius ir treningines kelnes. Pažiūrėjau į savo atvaizdą veidrodyje, ir išties atrodžiau gana padoriai, nors rūbai ir buvo per dideli.
-Gražiai atrodai,-jis nužiūrėjo mane.
-Ačiū,-droviai šyptelėjau.
-Einam apačion pavalgyt,-Louis atsisyojo nuo lovos.
-O tėvai?-prisiminiau ir juos.
-Jie vakar ryte išvažiavo ir grįš tik rytoj,-tarė ir aš susiraukiau.
-O vakar tai per balkoną lipom?-ot suktas jis.
-Vardan senų gerų laikų,-jis trūktelėjo pečiais.
-O valgyt kas? Miltų gi nebeturim,-nusijuokiau prisiminus vakar dieną.
-Užsakysiu picos,-jis pasiūlė ir aš linktelėjau.
-Bet man reikės namo,-prisiminiau kad rytoj paskaitos.
-Paskui,-atsidusau.
Už pusvalandžio atvežė šeimyninę picą. Valgėm ją žiūrėdami siaubo filmą.
-Aš demonas,-pasigirdo balsas iš filmo.
-O aš dievas,-pavarčiau akis ir Louis prunkštelėjo.
-Aš ištrauksiu iš tavęs sielą- toliau rodė filmas.
-O aš nurausiu tavo priaugintus plaukus,-nusijuokėm abu.
Kai filmas pasibaigė, baigėsi ir pica.
-O dabar namučio,-caktelėjau liežuviu.
-Aš tave nuvešiu,-pasiūlė. Dar norėjau kažką pasakyt, bet linktelėjau.
Atsisėdau ant jo motociklo ir apsivyniojau aplink jo liemenį. Padėjau galvą ant jo peties.
Kai jis privežė mane prie mano buto, nulipau.
-Iki, Louis,-pakštelėjau jam į skruostą ir jis šiek tiek paraudo. Aw, kaip miela.
-Ar mes dar susitiksim?-jis paklausė.
-Laikas parodys,-šyptelėjau.
-Ar man turėt bent kiek vilties?-jis pažvelgė man į akis.
-Viltis durnių motina. Bet motina irgi reikalinga,-šyptelėjau. Jis taip pat šyptelėjo. Aš nuėjau prie laiptinės durų.
-Dar susitiksim!-sušaukiau. Mačiau kaip jo veidą papuošia šypsena.

#Louis pov.#
Ji sakė, kad dar susitiksim. Lažybų esmė buvo ta, kad arba ji pamils mane, arba aš eisiu nachui. O dabar? Kas laimėjo? Ai...Bet svarbiausia, kad dar susitiksim!

Kažkokia nesąmonė. Sorry kad tik dabar įkeliu ir kad dalis trumpa. Tiesiog šiandien žiauriai neturiu laiko. Radau laisvų dešimt minučių tai parašiau.