Can You Just Fuck Off? (Baigta) LT

2.8

#Delilah pov.#
Kai grįžau į butą, mane pasitiko klausimų lavina.
-Kur buvai?-klausė Ash.
-Su kuo miegojai naktį?-antrino Luke.
-Kodėl neatsiliepei į skambučius?-Ash.
-Ar tu buvai su Louis?-Luke.
-Tu žinai kaip mes jaudinomės!-Ash.
-Ar jūs su Louis jau susitaikėt ir esat pora?-Luke. Aš tyliai nusijuokiau.
-Po vieną,-atsidusau.
-Kur buvai?-lėtai pakartojo Ash.
-Aš buvau su Louis, ir miegojau pas jį. Neatsiliepiau nes telefonas išsikrovęs. Mes su Louis net nebuvom susipykę ir ne, mes ne pora,-išpyškinau atsakymus į visus klausimus o Ash prisimerkė.
-Tu su juo miegojai?-pakilojo antakius Luke.
-Ne ta prasme kurios tikiesi,-prunkštelėjau ir jis atsiduso iš nusivylimo.

Ryte staigiai pašokau iš lovos. Kas pakeitė mano žadintuvo melodiją? Dabar vietoj švelnios melodijos grojo sunkųjį metalą. Užmušiu.
-Ash, Luke!-surėkiau iškišusi galvą iš kambario.
-Patiko melodija?-abu sukikeno.
-Nu ką galiu pasakyt. Debilai,-atsidusau.

Ėjau koledžo kolidoriumi viena, nes Ash su Luke kita paskaita. Stebėjau žmones ir suvokiau, kad gera dalis buvusios mokyklos mokosi čia. Na ir aišku man kelią pastoja Stasė. Ji niekuo nepasikeitė. Na, tik priauginti nagai ilgesni, papai labiau pripumpuoti.
-Labas Delilah,-sucypė ir aš susivaldžiau neužsidengus ausų.
-Labas Stase,-tariau.
-Tai kaip su Louis?-ji sumirksėjo dirbtinėmis blakstienomis.
-Puikiai,-išsišiepiau.
-Jis tuoj bus mano,-mirktelėjo ir nuėjo. Net nenorėjau gilintis ką ji turėjo omeny.
Ėjau toliau kol į mane kažkas neįsirėžė. Griuvau ant grindų, o tas kažkas šalia manęs.
-Aš atsiprašau,-patebėjau kad tai kažkoks blondinas.
-Nieko,-šyptelėjau. Jis atsistojo ir greit padavė ranką, kad padėtų man atsistot.
-Dar kartą labai atsiprašau,-pasakė.
-Dar kartą sakau kad nieko tokio,-abu šyptelėjom.
-Aš Chris,-prisistatė.
-Delilah,-linktelėjau.
-Na, gal dar susitiksim,-jis pamojo man nueidamas. Aš atmojau atgal.
Prie kabineto iškart pastebėjau blondiniškus Niall plaukus. Jis atsisuko ir puolė man į glėbį. Kai atsitraukiau, pamačiau šalia jo Louis. Jei čia būtų filmas, Niall galvoje būtų išdeginta skylė.
-Louis,-tariau ir jį taip pat apkabinau. Jis silpnai šyptelėjo ir aš daviau jam slaptą bučkį į žandą. Tada jau išvydau visą jo šypseną.
-Sėdėsi su manim?-Louis sušnabždėjo. Aš pagalvojusi linktelėjau.
Atsisėdau šalia Louis. Prieš mus sėdėjo Niall su kažkokiu vaikinu.
-Ką veiksi vakare?-Louis man sušnabždėjo.
-Turbūt būsiu namie,-trūktelėjau pečiais.
-Tada penktą būk susiruošus,-jis tarė.
-Kam? Kur?-nesupratau. Jis tylėjo. Nu jeigu jis taip, tai ir aš taip. Visą paskaitą prasėdėjom tylėdami.
-Deli,-jis kreipėsi bet aš nesureagavau.
-Deli,-jis tarė kiek garsiau,-Nebūtina
dabar užsišikt. Tiesiog negaliu sakyt kur važiuosim. Staigmena,-jis pavartė akis ir aš atsidusau.
-Deli,-jis dar kartą kreipėsi
-Ko?-atsidusau.
-Jis per daug į tave spokso,-nusekiau jo žvilgsniu iki to vaikino. Čia gi Chris. Sutikęs mano žvilgsnį jis man pamojavo ir aš atmojavau atgal.
-Ką tai reiškia?-Louis sušnypštė ir sugniaužė kumštį.
-Kas nepatinka?-suiraukiau.
-Kad jūs akivaizdžiai flirtuojat,-jis piktai tarė.
-Jis tiesiog draugas. Kaip Zayn, Niall,-pavarčiau akis.
-Niall,-jis suburbėjo.
-Tu baigsi todyt tas savo pavydo scenas? Jie tik draugai. O be to mes net ne pora,-išaiškinau ir Louis atsiduso.
-Man tiesiog skaudu žiūrėt kaip jie kėsinasi į mano meilę,-jis pasakė labai tyliai tikėdamasis kad negirdėjau. Viduje kažkas sujudo. Stengiausi to neparodyt.

Šiandien nuėjau pas Greg viską išsiaiškinti. Pabeldžiau duris ir jas atidarė tas senis.
-Kokia maloni staigmena,-jis išsišiepė.
-Taigi,-nutęsiau.
-Kaip su Louis?-jis paklausė. Taip norėjau jį užmušti už tą vyrą, kurį pasiuntė pas Louis.
-Puikiai,-nutaisiau dirbtinę šypseną.
-Kitą savaitę prasidės veiksmas,-jis perspėjo ir man sustingo kraujas gyslose.
-Mh.-nieko negalėjau atsakyti.
-Tikiuosi kad viskas vyks pagal planą,-jis linktelėjo man.
-Žinoma,-išėjau iš jo namų ir pasinėriau į mintis. Nieko nesugalvoju. Nu blet...

-Kur susiruošei?-sustabdė mane Ash.
-Tai paslaptis,-tariau.
-Mes neturim paslapčių viena nuo kitos,-Ash susiraukė.
-Tame ir esmė kad tai paslaptis ir aš nežinau kur varysiu,-paaiškinau.
-Su Louis?-į kambarį galvą įkišo Luke. Jo manymu mes tiesiog sutverti vienas kitam.
-Taip Luke, su Louis,-lėtai tariau ir jis išsišiepė.
-Taip!-jis sušuko.
-Tai nieko nereiškia,-tariau ir Luke pavartė akis.
-Taip, kurgi ne,-jis suburbėjo.
Netrukus suskambėjo mano telefonas.
-Gerai, čiau, bėgu,-tariau.
-Pasilinksminkit!-Luke sušuko ir sulaukė vidurinio piršto iš manęs.
-Labas Lou,-apkabinau jį ir atsisėdau ant motociklo.
-O bučkis?-jis papūtė lūpas. Aš daviau jam bučkį į žandą, bet jis greit atsuko lūpas.
-Louis!-surėkiau ir jis nusijuokęs užvedė motociklą.
Mes išlipome netoli atrakcionų parko. Louis paėmė mano delną. Mes nuėjome prie amerikietiškų kalnelių.
-Mes eisime čia?-pasitikslinau stebėdama kalnelius.
-Jei tik nori,-jis trūktelėjo pečiais.
-Noriu,-tariau ir jis pakėlė antakius.
Po viso pasivažinėjimo išlipom.
-Kaip linksma,-nusijuokiau.
-Aha,-suburbėjo Louis.
-Nežinojau kad bijai aukščio,-nusijuokiau.
-Tu beje taip pat sakei kad bijai,-jis pažvelgė į mane.
-Tiksliai,-susimąsčiau ir jis nusijuokė.
-Eime į apžvalgos ratą,-jis pasiūlė.
-Mes bijom aukščio,-priminiau.
-Jis sukasi iš lėto,-parodė ir mes nuėjome prie jo.
Atsisėdome ir jis iš lėto pajudėjo. Stebėjau viską aplinkui. Matėsi visas Londonas.
-Čia gražu,-pasakiau ir toliau žiūrėjau. Jaučiau žvilgsnį į save. Louis visą laiką spoksojo į mane,-Kodėl spoksai į mane? Pažiūrėk kaip čia gražu,-tariau tačiau jis nenustojo žiūrėt į mane.
-Tu gražesnė nei visas Londonas,-jis tarė ir aš nuraudau.
Jis prisitraukė mane arčiau ir apkabino mane per pečius. Jaučiau malonią šilumą sklindančią nuo jo.
-Tu šiltas,-prisiglaudžiau prie jo labiau, nes buvo vėsu.
-Tik dėl tavęs,-jis pabučiavo man į kaktą. Mes sėdėjome tylėdami. Jis žiūrėjo man į akis. Pasiilgau jo mėlynų akių. Jos lyg vandenynas. Pažvelgiau į jo lūpas. Tada vėl į akis. Jis šyptelėjo pamatęs tai.
-Aš myliu tave. Ir visada mylėsiu. Žinok tai,-jis pasakė tyliai ir nusuko akis.
-Žinau,-pasakiau dar tyliau. Vien tie jo pasakyti žodžiai privertė kraują plūstelėti greičiai.
Jis pažvelgė vėl į mano akis ir jose pamačiau...meilę ir viltį. Visai kaip anksčiau. Tik šįkart viskas buvo kitaip.
Net nejausdama suglaudžiau mūsų lūpas. Taip pasiilgau jo bučinių. Mes bučiavomės lėtai. Į bučinį sudėjau visus savo jausmus. Jausmus? Taip, jausmus.
-Ką tai reiškė?-paklausė Louis kai atsitraukėm.
-Tai reiškia kad aš tave myliu,-tik tada suvokiau ką pasakiau. Taip, aš jį myliu. Labiau už viską pasaulyje. Myliu tas jo nuostabias akis, kurios išgirdusios mano žodžius ėmė žibėti.
-Ar būsi mano mergina?-nudelbė akis į žemę.
-Louis,-puoliau į jo glėbį,-Būsiu. Žinai, kad būsiu,-jo veide atsirado didelė šypsena, kurią numalšinau dar vienu bučiniu.

Aw..Kokia romantika...Nemoku aš tų meilių seilių rašyt, bet kaip nors:D