Can You Just Fuck Off? (Baigta) LT

1.31

#Louis pov.#
Taip ir žinojau, kad taip nutiks. Aš įstojau į Londono universitetą. Delilah išvažiuos. Ateis pabaiga.
-Bet...Negali būt,-Deli pastvėrė mano laišką ir pažvelgusi pakėlė į mane akis. Jos buvo pilnos ašarų.
-Kas dabar bus?-ji tyliai paklausė.
-Nežinau,-sumurmėjau ir stipriai suspaudžiau ją glėbyje. Poryt ji išvažiuoja. Nežinau kaip be jos gyvensiu.
-Na vaikai, jau skait..?-jos mama nespėjo užbaigti sakinio kai pamatė mus.
-Mama, aš išvažiuoju. Louis lieka,-Deli sušnibždėjo ir 'mama' šyptelėjo?
-Nieko baisaus,-ji tipo gi paguodė.
-Mama tu nesupranti!-Di užrėkė.
-Aš viską puikiai suprantu!-mama irgi pakėlė balsą.
-Kodėl tu taip nekenti manęs? Gal geriau prieš penkis metus manęs nebūtų išgelbėję?A? Nes kaip matau tau nerūpi!-ji pro ašaras surėkė. Ką ji turėjo omeny?

#Delilah pov.#
Išrėkiau viską ir vėl paskendau ašarose. Kas įvyko prieš penkis metus? Mane išprievartavo. Ir kas dar? Po viso to aš norėjau nušokti nuo tilto. Ir nušokau. Tačiau savižudybės planas neišdegė, nes po kelių dienų atsibudau ligoninėje. Kažkoks vyras mane išgelbėjo. O mamai pofik. Net į psichiatrinę mane siųst norėjo! Ot mama.

Louis išsitempiau į lauką. Jei mums liko tik dvi dienos, reikia jas išnaudoti, nes daugiau nebesusimatysime. Na gal per šventes. Bet argi tai ką keičia? Niekada netikėjau meile per atstumą. Juk taip norisi bučinių, apkabinimų...
Sėdėjom su Louis parke ant suoliuko.
-Tu kažkada galvojai apie savižudybę?-paklausė Louis pažvelgęs į tiltelį virš upės. Jis girdėjo.
-Taip, po to karto kai mane išprievartavo. Bet gyva likau,-atsidusau.
-Ar gailiesi?-jis atsigręžė į mane.
-Ko? Ar kad nušokau ar kad likau gyva?-pasitikslinau.
-Abiejų,-pagalvojęs tarė.
-Nežinau, tuo metu tai atrodė vienintelė išeitis. Tačiau kai vieną kartą patyriau, nežinau ar leisčiau kitam kartui...O kad gyva, džiaugiausi iki šiol. Kai išvažiuosiu ir vėl būsiu mirusi viduje,-ir vėl ištryško ašaros.
-Tu priprasi ten kaip pripratai čia,-jis pabučiavo mano kaktą.
-Niekada nesutiksiu nieko panašaus į tave,-toliau verkiau.
-Bet reikia gyventi toliau,-jo akys taip pat sudrėko.
-Gyvenimas pasikeis,-faktas.
-Aš irgi nežinau iki ko tai nuves, bet stengsiuos...-nelabai supratau apie ką jis, bet nesigilinau.
-Aš tapsiu šaltakrauja kale,-susimąsčiau. Juk anksčiau tokia būdavau. Bet dabar aš stipresnė. Bet tuo pačiu ir labiau palaužta.
-Nekalbėk taip,-paglostė nugarą Louis.
-Bet aš žinau,-sušnibždėjau.
-Kad ir išsiskirsim, turi prižadėt kad ir kaip bus toliau, bet kad tai nenueitų iki savižudybės,-linktelėjau. Žinau tik viena, daugiau niekada gyvenime nieko nemylėsiu taip, kaip mylėjau Louis.
-Kad ir kas nutiks, aš amžinai tave mylėsiu,-pažvelgiau jam į akis.
-Labiau nei savo gyvenimą,-jis pratęsė ir sujungė lūpas bučiniui.

Ir štai toji diena. Sėdžiu oro uoste ir laukiu lėktuvo, kuris pasirodys už valandos. Visi susirinko mane išlydėti. Skar pliauškė kaip manęs pasiilgs. Aš irgi. Ji liks Londone kaip ir Lucy, Louis,Džefry ir Sean.Liam, ir Zayn kažkur kitur Anglijoje. Jason išvyksta kažkur Vokietijon atrodo. Keill į Prancūziją. Harry irgi kažkur Vokietijoj bus. Niall grįš į Airiją. Dauguma mūsų išsibarstė. Kągi, o aš išvykstu į Ameriką.
Atsiglėbesčiavau su draugais ir atsisveikinau su tėvais. Priėjau prie Louis, kurio akyse matėsi ašaros.
-Tai pabaiga, Di?-jis paklausė.
-Taip, Lou. Viskas baigėsi,-man taip pat ištryško ašara išdavikė.
-Žinok, kad per šitą laiką kai tave pažinojau, patyriau daugiau nei per visą gyvenimą iki tol,-toliau kalbėjo Louis.
-Aš niekada netikėjau meile, o tu man parodei kad toks dalykas yra,-ašaros tekėjo skruostais.
-Paskutinį kart,-jis tarė ir prisitraukė mane paskutiniui bučiniui. Į jį buvo sudėta begalinė meilė. Norėjau, kad ši akimirka tęstusi amžinai.
-Niekada tavęs nepamiršiu,-sušnabždėjau.
-Amžinai tave mylėsiu,-Louis taip pat sušnibždėjo.
-Amžinai,-apkabinau jį. Stovėjau jo glėbyje, kol pranešė, kad lėktuvas atvyko.
-Sudie Lou,-tariau su skausmu akyse.
-Sudie Di,-pamačiau dar vieną ašarą nusiritant jo skruostu.

Viskas! Pagaliau! Turbūt pabaiga banali, bet man nerūpi.

Labai ačiū jums už begalinį palaikymą. Tai man išties daug reiškia. Ačiū!!!!❤❤❤

Taigi, kaip ir sakiau turiu minčių apie antrą sezoną. Ir labai prašau komentuokit norit jūs jo ar ne. Nes jei norit, aš jį tikrai padarysiu. Jei ne, tai velniop.

Labai myliu!!