Can You Just Fuck Off? (Baigta) LT

2.3

-Kkką tu čia veiki?-Louis sutrikęs žiūrėjo į mane kaip ir aš į jį.
-Atėjau į gaują?-tai nuskambėjo kaip klausimas.
-Ne, neatėjai. Išvis kodėl tu ne Niujorke?-jis susiraukė.
-Tarkim prisidirbau ir išmetė,-trūktelėjau pečiais.
-Tu rimtai?-jis pakėlė antakius.
-Taip,-patvirtinau.
-Aš tavęs nepriimsiu į gaują,-jis purtė galvą.
-O man ir nereikia tavo leidimo,-papūčiau lūpas.
-Tu DEFRE?-jis pasitikslino.
-Malonu susipažinti,-pavarčiau akis.
-Kaip?-jis negalėjo patikėt.
-Paprastai?-tariau ir jau norėjau nešdintis iš čia.
-Ne, tu nuo manęs nepabėgsi,-jis sučiupo mano ranką.
-Pats sakei kad nepriimi,-atsikabinau.
-Di, neišeik. Tik ne vėl,-jis paprašė.
-Ką noriu tą ir darau,-atrėžiau.
-Nuo kada tu tapai tokia kale?-jo žodžiai mane šiek tiek įskaudino.
-Gyvenimas keičiasi Louis, keičiasi ir žmonės. O dabar čiau, nes turiu ir kitų reikalų,-tariau ir išėjau. Ot dienelė. Ir ką aš Greg pasakysiu? Ką man su Louis daryt? Aš gi ne ant tiek kalė. Ar ant tiek?

#Louis pov.#
Negaliu patikėti...Ji čia! Mano Delilah čia! Bet ji kitokia. Ji pasikeitė. Negaliu patikėt kad ji įlindo į nešvarius reikalus.
Ką daryt? Šįkart aš jos nebepaleisiu. Aš ją susigrąžinsiu kad ir kaip bebūtū sunku.

Nuvariau pas Niall. Yeah, prieš pora savaičių jis grįžo iš Airijos. Vienintelis draugas likęs.
-Sveiks, Louis,-jis įleido į vidų.
-Ką daryt?-paklausiau greičiau savęs.
-Kas buvo?-jis atsiduso.
-Ji čia. Ji čia!-tuoj supanikuosiu.
-Aš irgi čia,-jis pavartė akis,-Kas ta ji?
-Delilah,-tariau ir jo akys išsprogo.
-Kkaip?-jis stovėjo išsižiojęs.
-Ji pas mane į būstinę atėjo,-pasakiau.
-Kaip suprast? Iš kur ji sužinojo?,-klausinėjo. Ir jis gaujos narys, tik šiandien kažkur pervežinėjo narkotikus.
-Ji DEFRE,-jo akys dar labiau išsiplėtė. Atrodo tuoj sprogs.
-Eik,-nepatikėjo.
-Sakau,-pamosikavau rankomis.
-Eina sau,-jis iškvėpė orą ir prisėdo.
-Ji pasikeitė. Ji nebe ta pati Delilah. Va problema.
-Tai sugrąžink senąją Delilah,-jis tarė ir man nušvito akyse. Nu ok, Niall tiesiog lempą uždegė.
-Būtent,-tariau.

#Delilah pov.#
Grįžau į butą ir iškart kritau į lovą. Kodėl gyvenimas tyčiojasi iš manęs?
-Viskas gerai?-įėjo Ash.
-Ne,-suberbėjau į pagalvę.
-Kur buvai?-paklausė.
-Gaujoj,-ji žino kad aš ten įsivėlusi ir kad viskam vadovauju.
-Ir?-ji paragino tęsti.
-Turiu vieną žmogų pašalint,-tariau ir ji susimąstė. Jai nepatinka tai.
-Dieve mano..-ji tyliai pasakė.
-Ne, ne tai esmė,-papurčiau galvą.
-O tai kas dar blogiau gali būt?-ji susiraukė.
-Jis mano buvęs,-tariau ir ji išplėtė akis.
-Negali būt! Čia taspats?-linktelėjau.
-Šūdiniau ir būt negali,..-numykiau.
-Tu jį dar myli?-ji paklausė ir širdis net pašoko. Nesitikėjau tokio klausimo. Ar aš jį myliu?
-Nemanau,-papurčiau galvą.
-Ar tu tai padarysi?-ji vos rinko žodžius.
-Ne! Dar ne ant tiek žiauri esu,-ji atsipūtė.
-Ką veikiat moterys?-užėjo Luke.
-Kalbam apie vaikinus,-nusimaivė Ash.
-Tikriausiai daugiausiai apie mane?-jis pakilnojo antakius.
-Sakiau apie vaikinus,-Ash pavartė akis ir tuoj atsidūrė Luke ant rankų.
-Ak tu!-jis bėgiojo nešdamas ją.
-Paleisk, durniau!-Ash cypė. Žvengiau iš jų.
-Gražiai atrodot,-lyg niekur nieko pasakiau.
-Aš visada gražiai atrodau,-Luke nusimaivė paleidęs Ash.
-Kurgi ne,-pavarčiau akis.

Šiandien koledžo diena. Atsibudau ir pasirąžiau. Miegojau visai neblogai. Tik tie sapnai..Ką sapnavau? Louis!
Išsivaliau dantis ir palindau po dušu. Ot dienelė laukia...
-Tu tuoj?-pasigirdo Ash balsas anapus durų.
-Ilgai laukus dar palauk,-kažkieno frazę citavau.
-Pavėluosim,-ji zyzė. Vonia čia tik viena..
-Ne pirmas kartas,-pavarčiau akis nors ji to nematė.
-Nu laba diena, nenoriu dar kartą būt išmesta,-ji griežtai pasakė.
-Dabar rytas saulyt,-konstatavau faktą.
-Man pochui kad ir naktis, o dabar marš ir vonios,-ji paliepė.
-Nuogai ane?-pakėliau antakius kai džiovinausi plaukus.
-Tai aišku nuogai!!-iš kažkur toli ataidėjo Luke balsas.
-Eik nachui!!-tokiu pat tonu sušaukiau jam.
-Pagaliau, galvojau jau nudvėsiu,-atsiduso Ash kai išėjau iš vonios.
-Tu jau seniai nudvėsus. Nejautei to?-nusijuokiau bet atsakymo neišgirdau, nes ji pasileido vandenį.

Naujas koledžas nebuvo niekuo įpatingas. Visi trys ėjome kolidoriumi bandydami surasti reikiamą kabinetą.
-Delilah?-prie manęs priėjo blondinė ir išsišiepė.
-Lucy! O dieve! Nusidažei plaukus?-pagaliau ją atpažinau.
-Ką čia veiki?-ji paklausė.
-Grįžau,-trūktelėjau pečiais.
-Fainiai kaip,-ji išsišiepė.
-Susipažink, čia Ash ir Luke. Čia Lucy,-supažindinau ir jie apsidalino šypsniais.
-Nu ok bėgu jau,-ji tarė ir nuėjo.
-Palauk!-norėjau paklaust apie kabinetą, bet ji jau buvo dingusi.
-Čia iš tavo senos chebros?-Ash paklausė.
-Jo, kurią dieną reiks sustikt su tais kurie liko,-pasiūliau ir jie linktelėjo.
-Kur tas prakeiktas kabinetas?-atsiduso Luke, nes mes niekaip neradom jo.
-Reikia paklaust kažkieno,-pasiūlė Ash.
Priėjau prie kažkokio blondino, kuris buvo nusisukęs.
-Ei gal žinai kur..-nespėjau pabaigt kai jis atsisuko,-Niall!-puoliau jam į glėbį ir jis atrodė nustebęs.
-Delilah,-jis nusišypsojo.
-Pasiilgau žiauriai,-nusišypsojau. Išties pasiilgau šito blondinuko.
-Kokia tu išgražėjus,-šyptelėjo.
-O tu toks pat blondinas,-pavėliau jo plaukus.
-Ei, pati sakei kad tau patinka blondinai,-susiraukė.
-Aš ir nesiskundžiu,-trūktelėjau pečiais.
-Kokia tau paskaita?-Niall paklausė.
-Psichologijos,-tariau.
-Man irgi, galėsim sėdėt kartu!-jis nudžiugo ir nuėjo tolyn kolidorium.
-Pagaliau kažkas mums parodys kur kabinetas,-atsiduso Luke.
-Kas tu per vienas?-Niall paklausė.
-Luke,-prisistatė.
-O tu?-Niall atsisuko į Ash.
-Aš Ash,-nusišypsojo.
-Čia jūs visi kartu?-Niall paklausė manęs.
-Mus visus išmetė ir visi atvažiavom čia,-trūktelėjau pečiais.
-O tu žiūriu nė kiek nesikeiti,-nusijuokė.
-Kalbėk kalbėk,-išsišiepiau.
Priėjom ilgai ieškotą kabinetą. Ash atsisėdo su Luke, o prie manęs sėdėjo Niall.
Paskaita nebuvo niekuo įpatinga. Per ją tiesiog plepėjom su Niall.
-Kaip tu tapai DEFRE?-jis klausinėjo.
-Taip gavos tiesiog,-trūktelėjau pečiais. Iš tiesų jam nereikia žinot priežasties.
-Tarkim,-nebesigilino,-Nenorėtumėt kurią dieną susitikt vardan senų gerų laikų?-pasiūlė.
-Gal ir faina būtų,-pagalvojau.
-Dar susitarsim,-mirktelėjo Niall kai paskaita baigėsi.
Ėjau kolidorium viena, nes man ši paskaita atskira. Ėjau kol mano dėmesį patraukė vaikinas spoksantis į mane. Ir Louis čia? Šūdas. Paspartinau žingsnį, bet jis tuoj pat atsirado šalia.
-Labas,-pasisveikino. Neturėjau noro su juo kalbėtis.
-Labas,-sausai atsakiau.
-Tau kartais ne ekonomija?-jis prisimerkė.
-Aha,-sumurmėjau. Šaunu. Sarkazmas.
-Man ir,-tarė eidamas šalia. Tarp mūsų vyrojo nemaloni įtampa.
Louis atsisėdo, o aš ieškojau vietų aplinkui. Nu nėra! Atsidusau ir atsisėdau šalia Louis.
-Kodėl tu tokia?-iš jo nuskambėjo klausimas.
-Kokia?-atsisukau.
-Šalta,-patikslino.
-Nes šiandien nepasiėmiau megstinio šyptelėjau.
-Žinai kad ne tą turėjau omeny,-pavartė akis.
-Tarkim,-suburbėjau.
-Tai kodėl?-jis man žvelgė į akis.
-Aš pasikeičiau,-tiesiog tariau.
Paskaita baigėsi, o jis toliau ėjo man iš paskos.
-O kaip tada,kai sakėm kad mylėsim viens kitą amžinai?-jo akyse matėsi liūdesys.
-Atleisk,-sunkiai tariau ir palikau jį stovėti.