Can You Just Fuck Off? (Baigta) LT

1.5

-Man kapučino,- užsisakiau, kai prie mūsų priėjo padavėja. Ji akivaizdžiai pasitaisė savo vos per viršų neišlindusius papus ir pažvelgė į Louis.
-O jums ko?- flirtuojančiai paklausė ir apsuko savo blondinišką sruogą aplink pirštą. Kalė.
-Visų pirma, aš turiu merginą, todėl galit neflirtuot, antra, man to paties,- tarė Louis ir akimis šaukėsi pagalbos. Merginą? Kodėl aš to nežinojau? Ar čia apie mane? Ar jis meluoja?
-Mergina ne siena, pastumsi,- nusijuokė kalė.
-Ne siena, nes turi rankas ir per snukį užvožt gali,- prabilau ir ji rodos tik dabar pastebėjo, kad aš čia. Ji tik apsigręžė ir nuėjo. Ir iš kur tokių atsiranda?
-Tai...- pradėjo Louis,- Koks ten Dylan tau skambino?- susiraukė. Rimtai? Tegul tik nevaidina pavyduolio.
-Draugas iš anos mokyklos,- nerūpestingai tariau.
-Ir ko jis skambino?- prisimerkė.
-Pasveikint su gimtadieniu žinok,- pavarčiau akis,- Tik nenumirk iš pavydo.
-Aš nepavydžiu,- paneigė.
-Tai dar geriau,- pasakiau. Netikiu juo.
Sulaukę užsakymo, tyliai išgėrėme kapučinus ir grįžome atgal į mokyklą. Jau pertrauka.
-Deli, mes tavęs ieškojom, kur tu...- pribėgusi Skar su kitais klausė, bet nutilo, pamačius mūsų su Louis sunertas rankas.
-Tu nebuvai pas direktorių, tiesa?- prisimerkė Sean. O dieve, dar vienas pavyduolis.
-Tai aišku ne,- prunkštelėjau ir paleidau Louis pirštus. Kodėl jis amžinai juos sukabina? 'Nes tu jam patinki, kvailele' prabilo mano pasąmonė. Šūdas! Aš negaliu būti su juo! 'Bet kodėl?' Tiesiog sušiktai negaliu.
-Tai.. Aš jau eisiu,- numykė Louis ir greit pasišalino.
-Dabar viską pasakoji,- sugriebė už riešo Skar, ir supratau, kad jau nebepabėgsiu,- Dabar pasakok. Nuo kada jūs kartu?- netvėrė savo vietoje.
-Mes ne kartu,- susiraukiau.
-Baik, matėm, kaip jis tave iki mokyklos atvežė,- prisimerkė Keill.
-Ot snaiperiai jūs,- nusijuokiau,- Jis mano įbrolis.
-Kodėl tik dabar sužinau?- susiraukė Skar ir jos akyse buvo matyti nusivylimas.
-Nes aš pati tai sužinojau tik vakar vakare,- pavarčiau akis.
-Įbrolis, tai ne brolis,- mirktelėjo man Lucy.
-Klausykit, šiandien pas Greg 6h vakarėlis vyks,- prabilo Jason. Jis kaip mūsų asmeninė naujienų programa.
-O, puiku, ateisim,- palinksėjo Keill. Ji tikra vakarėlių siela,- O tu, Delilah?
-Of course!- išsišiepiau. Seniai buvau kokiame vakarėlyje.
-Aš negalėsiu, su tėvais važiuosim pas senelius,- patempė lūpą Lucy.
-Šūdas, daugiau nieks nevairuoja, pas mane netilpsim visi,- purtė galvą Sean.
-Tai jūs važiuokit, aš Louis motociklą gal prigvelbsiu,- trūktelėjau pečiais.
-Sėkmės,- pakilnojo antakius Skar, o aš pavarčiau akis.

-Viens, du, viens, du!- šaukė uždusęs kūno kultūros mokytojas, kol visi bėgo aplink stadioną. Dieve, kaip šita pamoka man nepatinka. Ne dėl to, kad nemėgčiau sportuot, nes visai mėgstu, tačiau žiauriai nuobodi pati pamoka. Patinka tik tai, kad mokytojas tikras saldainiukas. Jis ne ką vyresnis už mane. Priėjau prie mokytojo.
-Mokytojau, gal leistumėt truputį pailsėti, labai pavargau,- flirtuojančiai paklausiau, nes žinau, kad jis neleidžia ilsėtis, kol neapibėgi dešimt ratų. O aš kol kas įveikiau tik septynis.
-Tt..taip, žinomma,- sumikčiojo jis, užsispoksojęs į mano krūtinę. Kvailelis. Nustraksėjau ant suoliuko ir atsisėdau. Netrukus prie manęs pribėgo Louis. Jo plaukai buvo susivėlę, o per veidą bėgo prakaito lašeliai. Dieve, koks jis seksualus. Šūdas, ir vėl užsispoksojau į jį.
-Tai, ką tu?- paklausė prisėsdamas šalia.
-Pyragą kepu,- pavarčiau akis. Jis šyptelėjo.
-Ką veiksi vakare?- prikando lūpą. Jis toks... Aw.
-Am... Varysiu į vakarėlį,- tariau, o jis susiraukė.
-Ne, nevarysi,- kiek pikčiau tarė,- Ten vien girtuokliai.
-O tu man neaiškink,- dabar ir aš pakėliau balso toną. Kas jis mano esąs?
-Tada aš varysiu kartu,- sunėrė rankas ant krūtinės.
-Šaunu, paveši mane,- šyptelėjau, o jis trenkė delnu sau per veidą.

-Mama, Dan, mes išeinam,- surėkiau, kai jau ėjom su Louis pro duris.
-Kur jūs einat?- iš tarpdurio išlindo mama,- Ir dar kartu,- prisimerkė.
-Į pasimatymą žinok,- pavarčiau akis, o mama atsiduso.
-Gerai, tik per daug nenusigerkit,- dar spėjau išgirst mamą, kai jau užlipom ant motociklo ir nurūkom link vakarėlio šaltinio.

Viduje buvo daug girtuoklių, kaip Louis ir sakė. Aišku, nebuvo daugiau ko tikėtis, juk tai vakarėlis. Aplinkui žmonės šoko ir nė vienam nerūpėjo, kaip durnai jie atrodo. Paėmiau raudoną stiklinę ir užsiverčiau. Kartus skystis perėjo per gerklę. Seniai taip jaučiausi. Broviausi pro žmones, bandydama surasti pažįstamų veidų.
-Delilah!- išgirdau už savęs, ten stovėjo Niall. Jis mane apkabino, ir buvo keista, kad jis dar ne girtas. Nors čia tik laiko klausimas.
-Kur tavo Louis?- garsiai paklausė per muziką.
-Jis ne mano,- susiraukiau.
-Tai jūs ne pora?- jo veide pasirodė šypsena.
Vėl papurčiau galvą. Jis pastvėrė mane už rankos ir pradėjo kažkur vestis. Tikiuos neišprievartaus? Pati nusijuokiau iš tokių savo minčių. Šitas blondinukas? Vėl nusijuokiau. Čia tikriausiai alkoholis kaltas.
Įėjome į balkoną. Čia buvo mažesnis triukšmas. Niall atsigręžė į mane. Kiek laiko pražiūrėjome į vienas kito akis. Jos mėlynos, kaip ir Louis. Pala? Kodėl galvoju apie Louis?
-Žinai Delilah, aš norėjau...- nebaigė kalbėti Niall, kai į balkoną užėjo Skar. Nesitikėjau. Ji klausiamai pažiūrėjo į mane, tada į Niall ir pakėlė antakius. Aš papurčiau galvą, ir ji išėjo.
-Tai ko norėjai?- paklausiau Niall.
-Ai, nieko,- šyptelėjo.
Po kiek laiko grįžome į vidų. Kai kurie girti žmonės jau gulėjo kas kur. Kiti kampuose vos ne mylėjos. Šlykštu.
Pamečiau Niall iš akių, todėl pasiėmiau dar vieną stiklinę ir išgėriau. Jaučiausi apgirtusi.
Įsimaišiau į dar gyvus žmones ir pradėjau šokti su visais. Staiga pajutau kažkieno rankas sau ant liemens. Atsigręžusi pamačiau kažkokį vyriškį, jis buvo girtas. Jis pasivedė mane į šoną ir jau lenkėsi bučiuoti, bet aš atsitraukiau. Nors girta, bet dar turiu sveiko proto.
-Kodėl?- susiraukė vaikinas,- Tu užimta? Ar laisva?- toliau klausinėjo ir prikando lūpą.
-Užimta? Laisva? Aš tau kas? Tualetas?- nusijuokiau, o jis išsišiepė.
-Galim pamėginti tualete,- jis ėmė temptis, kaip supratau, į tualetą. Net durnam aišku ko.
Greit daviau pliūchą jam per veidą ir jis akivaizdžiai supyko.
-Eini kekše su manim,- sušnypštė ir stipriau suspaudęs ranką tempėsi mane.
Toliau viskas vyko greitai. Kažkieno kumštis susidūrė su jo snukiu ir jis dribo ant grindų, pargriaudamas ir mane. Greit ištraukiau ranką ir patryniau. Liks mėlynės. Šalia manęs stovėjo Louis. Jis padavė man ranką, kad atsikelčiau.
-Tau viskas gerai?- paklausė.
Linktelėjau.
-Manau mums metas namo,- tarė ir aš vėl linktelėjau,- Palauk, aš tuoj grįšiu, niekur neik,- paliepė ir dingo tarp žmonių. Ah.. Paėmiau raudoną stiklinę, tada dar vieną. Buvau girta. Keista, kad dar sugebu mąstyti.
Pagaliau pasirodė mano princas ant balto žirgo ir išsitempė iš vakarėlio. Ale aš tikrai girta. Atsisėdau ant motociklo ir stipriai apsivijau jo liemenį. Mes važiavome lėtai. Ir gerai, nes nenorėjau namo. Visą laiką žvelgiau į jo veidą iš šono ir šypsojausi. Turbūt atrodžiau kaip kvailė. Aš gi girta.
-Tu gražus,- iš lempos pasakiau ir Louis nusijuokė.
-Tu irgi graži, bet šito rytoj neprisiminsi,- tarė nė nežvilgtelėjęs į mane. Jis net nežvilgtelėjo! Ai, jo, jis gi vairuoja.
Išlipome prie namų, bet nėjome prie durų.
-Kur mes einam?- paklausiau.
-Tau liepė neprisigert, o tu prisigėrei, todėl lipsim pro balkoną,- trūktelėjo pečiais. Jam tai lengva, kai jis blaivus. Šūdas, nereikėjo man gert.
Jis užlipo ant palangės, tada nusitvėręs turėklų, įlipo į balkoną. Aš taip pat ant palangės, turėklus pasiekiau, bet kurgi įlipsiu. Louis padavė man ranką ir užkėlė. Jis palydėjo mane į kambarį, ir aš atsiguliau. Jis jau ruošėsi eiti, kai aš paprašiau:
-Lik su manim.
Jis šyptelėjo, ir, nusimovęs batus, taip pat atsigulė mano lovoje, tik šiek tiek toliau nuo manęs. Aš, nesuprasdama savo veiksmų (aišku, nes girta), prisistūmiau arčiau jo ir galvą padėjau ant Louis krūtinės. Jis kiek sutriko, bet apglėbė mane. Užmigau su pačiu nuostabiausiu jausmu.