ALONE

Dienoraštis

Sėdžiu savo kambaryje užrakinta. Liam neturi teisės taip su manimi elgtis. Išgirdau kaip atsiveria mano kambario duris, tas idiotas atnešė man pietus.
- Gražink mano mobilųjį telefoną ir išleisk mane. - Ištariau bejausmiu balsu.
- Tu nubausta.
Po šių žodžiu pasijaučiau pikta, jis man ne tėvas , kad aiškintu.
- Tu man esi niekas! Tu man net ne brolis. Visa šį laika tu mane ignoravai, o kas tau dabar nutiko? Žolė susuko smegenys ar ką?! – sušukau aš.
Mačiau Liam akyse pykti, jis priėjo prie manęs ir man trenkė.
- Taip tu esi prakeikta našlaitė kuri gadina visiems gyvenimus! - sušuko jis.
Žvelgiau į jį , jame mačiau tik pabaisa. Jis išėjo iš mano kambario, mano akyse susikaupė ašaros. Apsirengiau savo senais rūbais ir išėjau iš kambario , tikrai nesiruošiu sėdėti namuose .Kadangi man kelias buvo atviras, išėjau iš namu ir ėjau senomis gatvėmis .
Sustojau prie mažo metalinio prekių automato į mane rūsčiai žvelgė laikraščio antraštė : PO 10 m. PERTRAUKOS, MAFIJA IR VĖL VALDO MIESTA.
Niekada nemaniau kad ir vėl miestą valdys mafija , ką veikia policija , kai mieste šitai dedasi? Na žinoma juk dabar visi papirkti , visur pilna mirčių ir į tai niekas nekreipia dėmesio . Nusipirkau viena laikraštį ir susiradau straipsnį.
„Mafija vėl įvedinėja savo taisykles , pagal juos valkatoms šiame mieste vietos nėra . 10 valkatų lavonų buvo rasta vakar vakare sename fabrike. Šio miesto gyventojai nerimauja dėl savo gyvybių. Mafijos lyderis praneša tik tai , kad dabar jie švarina miestą . . . “
Negalėjau daugiau skaityti , išmečiau laikrašti į pačia pirma šiukšliadėže . Galbūt mano tėvas turi ginklą dėl savo saugumo? Juk mes paprasti piliečiai , kurie taip pat nerimauja dėl savo gyvybės . Juk mano tėtis yra įtakingas mieste , nejaugi jam gali grėsti pavojus? Geriau nuvyti tokias mintis šalin . Liam turi mieste savo grupuote , nors jie nėra geri , bet juk galėtu bent pasistengti , neleisti įsitvirtinti mafijai šiame mieste .

Liam :
Sėdžiu gatvėje su draugais ir traukiu cigarete , mano mintis tik apie šiandienos kivirčą su Savana . Prie mano kojų kažkas numetė laikrašti , pakėliau jį ir perskaičiau šios dienos antrašte : PO 10 m. PERTRAUKOS, MAFIJA IR VĖL VALDO MIESTA.
Pakėliau akis ir pamačiau žmogų kuris man šį laikraštį davė . Tai buvo mano senas draugas Tonis .
- Regis tavo tėvas jau susigražino valdžia . – ištarė Tonis .
- Taip juk tai jo miestas .
- Tu nebijai , kad jis dabar sužinos , kad platini narkotikus?
- Man nerūpi . – atsakiau .
- Jis tau tai nieko nepadarys , Bet aš kentėsiu, Semas gali mane nužudyti. – kalbėjo Tonis susinervavęs , jo akyse mačiau tik baimę .
- Nesijaudink žmogau aš susitvarkysiu su šiuo reikalu . – tariau stodamasis nuo žemės .
- Jei ne , tai tada pasakysiu Savanai kad jos mylimas tėtušis yra jos motinos žudikas . – Tonis bandė šnekėti tvirtai , bet jo balsas virpėjo .
Nesusivaldęs trenkiau jam , jis susiėmė už nosies tikriausiai sulaužiau jam nosį .
- Tik pabandyk jai ką nors pasakyti , tada tavo kūnas atsiras tarp tų valkatų lavonų . – pagrasinau .
Negalėjau daugiau žiūrėti į šia padugne , tik kas nors atsitinka jis visada mauna į kampą .

Savana :
Ėjau namo drebančiomis rankomis, bei kojomis , nesvarbu kas įvyko ryte , bet turiu pranešti Liam ,kad mums gresia pavojus . Galbūt Liam galės ką nors padaryti su savo draugais . Prie namų susitikau LIam , jis ėjo kažkoks susimąstęs .
-Liam! – pašaukiau jį .
Jis atsisuko ir pažvelgė į mane .
- Ko nori? – kalbėjo jis šaltai .
- Mums gresia pavojus . – ištariau priėjusi prie jo .
Jis žiūrėjo kelias sekundes į mane sutrikes ,bet jo veidas greit persimainė į bejausmę .
- Ką prisidirbai ? – paklausė jis.
- Šiandien skaičiau laikraštį , Mafija valdo miestą . Mums gresia pavojus , nes mūsų tėvas juk įtakingas šiame mieste . – kalbėjau greitai .
- Žinok tik viena mums pavojus tikrai negresia . – pasakė jis tai šaltai ir užtikrintai .
- Kaip gali taip paprastai reaguoti ? – vos nerėkiau aš .
- Tik be isterijų gerai? – tai pasakęs jis nužingsniavo į namo vidų .
Aš net neisterikuoju , nužingsniavau taip pat į namus . Praėjau svetaine , kurioje sėdėjo Liam ir žiūrėjo televizorių . Net nepastebėjau kaip greit atsidūriau savo kambaryje , išsitraukiau sena savo dienoraštį . Atsiverčiau pirma puslapį , jis buvo parašytas kai man buvo 13 m. , na praėjo 4 m. po šio įrašo :
„ Liam toks nuostabus Jis priverčia mane šypsotis ir verkti . Dabar jam 15 metu , jis toks subrendęs . Aš tik pradėjau bręsti , mano veidas nusėtas milijonais spuogų . Aš be galo myliu Liam , jis mane dažnai skaudina primindamas kad neturiu mamos , bet juk meilėje viskas atleidžiama. „
Pradėjau juoktis kaip beprote , kokias aš čia nesąmones rašiau ? Kaip aš galėjau mylėti tokiu šikniu kaip Liam? Atsiverčiau nauja puslapio lapą , galbūt jau per vaikiška rašyti 17-metei dienoraštį , bet noriu įsilieti ant popieriaus lapo.
„ Aš nekenčiu jo , nekenčiu Liam . Jis į gyvenimą žvelgia lyg pro rožinius akinius , jis nemato skausmo ir išvis ar jis bent jau yra jautęs MEILE? Jis manęs taip pat nekenčia , bet šių priežasčių nežinau , tikriausiai jis manęs nekenčia be priežasties . Juk nelogiška kažko nekęsti be priežasties ? Aš turiu priežastį jo nekęsti , jis mane skaudino kasdien , jis mane užgauliojo žodžiais . Šiandiena jis man trenkė , aš jam negaliu atleisti. “
Šiuo metu aš jaučiuosi tokia vieniša , man reikia žmogaus kuris mane suprastu . Nusileidau į svetaine , prisėdau šalia Liam kuris į mane net neatkreipė dėmesio .
- Liam dabar išklausyk mane .
- Jei vėl šnekėsi nesąmones apie Mafija , tada gali išeiti . – sumurmėjo jis piktai .
- Kodėl nekenti manęs? Juk tam turi būti priežastis . – kalbėjau aš .
- Atstok .
- Nejaugi pyksti ant manęs , kad tavo tėvas mane priglaudė? Jei galvoji kad su manimi reikės dalintis turtu ,tada galėsi viską pasiimti man nieko nereikia . – bandžiau kalbėti švelniai .
- Nekalbėk nesąmonių . – pasakė jis tai šaltai .
- Tai pasakyk tada tą priežastį .
-Skaičiau tavo dienorašti . – ištarė jis žvelgdamas į grindis .
Sustingau , nejaugi jis skaitė tas nesąmones apie meile? Šia akimirka aš jo nekenčiu dar labiau .
- Jei tu apie tas nesąmones , tai man tada buvo 13 m. tai pats turėtum suprasti kad rašiau nesąmones . – ištariau aš po ilgos pauzės .
- Aš nekenčiu tavęs už tai kad tu pamilai netinkama žmogų , aš žinau kad tu mane myli ir myli iki šiol .
Nesusilaikiau ir nusijuokiau , iš kur jis tokias nesąmones traukia .
- Tu gal vėl apsirūkęs ? – paklausiau su šypsena .
- Ne .
- Na tada tau laikas eiti gerai įsimiegoti ,o ne kalbėti nesąmones . – nusijuokiau .
Jis pakėlė galva ir pažvelgė į mane , jis prisitraukė mane bučiniui , šio jo veiksmo nesitikėjau . Jis mane pabučiavo taip švelniai , jei nežinočiau koka jis žmogus, palaikyčiau jį mielu . Jis iš lėto atsitraukė nuo manęs . Žvelgiau į jį sutrikusiu žvilgsniu .
- Atleisk . – ištarė jis ir išėjo iš kambario .
Jis paliko sėdėti mane viena .
- Jis apsirūkęs , jis apsirūkęs , jis apsirūkęs . – bandžiau įtikinti save .
Aš nenoriu to jausi , tai ką dabar jaučiu jam tai buvo tik meilė, o kur mano pyktis jam?