ALONE

Išvykstu

Lietus nuplauna mano ašaras. Tik dabar supratau , kad žmonės blogais negimsta , jais tampame. Po galais , kodėl lietus negali nuplauti ir mano skausmo. Kodėl likimas taip kvailai baudžia? 
Su batu paspiriu akmenuką , regis nieko įdomesnio nesugalvoju. Kodėl Zayn būtent dabar man pasakė , kad myli mane? Galbūt tai jo kaukė , galbūt jis nori vėl mane apgauti. Kaip man pasitikėti juo vėl , jis turi užsitarnauti mano pasitikėjimą bei pagarba. Pagarba ne daiktas kur pakampėm mėtos, turime suprasti jos reikšme. 
Neturiu , net draugės , su kuria galėčiau pasikalbėti. Turiu tik Harry , kuriam bijau kažką pasakoti, nes negaliu dar juo pilnai pasitikėti. Problema kuri išaugo manyje yra ta , kad bijau pasitikėti žmonėmis. Bijau vėl būti įskaudinta , bijau patirti dar didesni skausmą. 
Pajutau šilta apkabinimą.
- Kaip jautiesi? – sušnabždėjo Harry.
- Gerai. – melavau aš. 
- Nemeluok , žinau , kad tau sunku. – kalbėjo jis.
- Tu teisus. – atsidusau. 
Atsisukau ir pažvelgiau į Harry, jo nuostabios žalios akys žvelgė į mane. Ak kodėl negaliu pamilti jo, nejaugi tai taip sunku, jis manęs neišduotu. Dieve, gal tu kurčias ? Galbūt todėl tu negirdi naktį mano raudų. Pradedu prarasti savo tikėjimą Dievu, kodėl viskas taip sunku?
- Nemanai , kad jau laikas pasitraukti? Linda nužudyta , o ir Zayn atsitraukė. – pertraukė mano mintis Harry.
- Nenoriu iš čia vykti. – sumurmėjau.
-Bet čia per daug skausmo, vykime kur nors. – nepasidavė Harry.
- Ne , atleisk , bet aš negaliu. – nusisukau nuo jo. 
Velnias , kaip sunku. Galbūt Garbanius sako tiesa, galbūt dabar laikas atsitraukti ir pabandyti gyventi ramu gyvenimą. Gal man pavyks pamilti Harry? Juk pabandyti verta, nežinau ar nuo to tapsiu laimingesne , bet bandyt niekas nedraudžia. 
Paėmiau Harry už rankos ir nusitempiau į namo vidų , mes buvome kiaurai permirkę, nusijuokiau iš jo sugadintos šukuosenos. Jis priėjo prie manęs.
- Net nebandyk! – surikau aš , aš jau žinojau ką jis ruošiasi daryti.
Harry greitai griebė mane ir suvėlė mano plaukus.
- Na va dabar atrodai, kaip ragana. – nusijuokė jis. 
- Ha ha ha , kaip juokinga. – apsimečiau supykusia. 
Harry pargriovė mane ant grindų ir pradėjo juoktis, nuo juoko , net dusti pradėjau. Norėjau ji atitraukti , bet jis nepasidavė , jis toliau mane kuteno , juokdamasis iš manęs. Galiausiai jis liovėsi ir vis dar juokdamasi atsisėdau. 
Per kelias minutes Harry man suteikė tiek laimės , kiek niekada nepatyriau su niekuom. Taip prasėdėjome dar kelias minutes juokdamiesi , staiga mūsų juokas dingo susitikus mūsų akims. Jis priartėjo prie manęs ir paėmė mane už rankos , jo žvilgsnis buvo sukaustytas ties manimi. Kas dedasi su Harry , kartais jis su manimi elgiasi taip , kaip niekas nesielgė. Jis priartėjo prie manęs dar labiau ir mūsų lūpos susilietė.
Šis bučinys buvo nepaprastas , jis buvo ypatingas , mano pilve pradėjo skrajoti tūkstanti drugelių. 
Kai mes atsitraukėm vienas nuo kito , mano veide švytėjo didelė šypsena. Bet kaip visada kas nors turi viską sugadint. Už savęs išgirdau plojimą ,atsisukau ir pamačiau Liam. Na žinoma kas gi daugiau moka viską gadinti. 
- Jis tavo apsauginis , o tu jo kekšė. Wow kaip įdomu. – nusijuokė Liam.
Šį momentą norėjau tiesiog atsistoti ir tėkšti jam per veidą.
- Liam tu tikras idiotas. – sumurmėjau aš piktai keldamasi nuo žemės.
- Nors aš ir idiotas , bet aš visada teisus. – nusišypsojo jis plačia šypsena. 
Atsidusau , nenorėjau su juo ginčitis. 
- Nors puiku , kad tu čia , norėjau tau pranešti , kad aš išvykstu , kartu su Harry. – nusišypsojau aš.
Harry veide sužibo šypsena , o Liam veidas pasidarė piktas. Regis Liam ši žinia ne per geriausia.