ALONE

Apsvaiginimas

Mano širdis daužėsi , kaip pašėlusi , prieš mane stovėjo Liam su kraupia šypsena . Jam patiko tai , kad aš jo bijau . Pabandžiau ištrūkti iš jo gniaužtu , jis mane spaudė prie sienos ir stengėsi mane pabučiuoti . Negaliu patikėti, kad tai tas pats žmogus, kuris gyveno vienose namuose ši tiek metų.
- Nesilaužyk mažute . – sušnabždėjo jis man į ausi.
- Atsiknisk! – surikau ir bandžiau jį patraukti nuo savęs .
Jis trenkė man antausi , žvelgiau į jį su ašaromis akyse. Liam jau norėjo man kažką sakyti , bet jį nutraukė skambutis. Jis pakėlė telefono ragelį aiškiai rodydamas , kad jį suerzino tai , kad jį dabar trukdo.
- Ko nori? – paklausė jis piktai . –Zayn jai viskas gerai , vežu ją namo.
Nejaugi skambina Zayn? Tai reiškia , kad aš jam dar rūpiu .
- Zayn gelbėk! – surikau .
Liam priėjo arčiau manęs visas įsiutęs , jis skėlė man stipru antausi kuris privertė mane , nukristi ant žemės . Susiėmiau už skruosto , stengiausi sulaikyti ašaras , bet jos pačios liejosi , parodydamos kokia iš tiesu aš silpna . Liam metė savo telefoną ant žemės ir atsidūrė per arti manęs.
- Parvežk mane namo. – ištariau piktai .
- O jeigu ne. – nusišypsojo jis .
- Prašau tavęs. – sušnabždėjau žvelgdama tiesiai jam į akis .
Jo juokas nuaidėjo per visa kambarį , jis be gailesčio trenkė man vėl .
-Kodėl taip elgiesi su manimi? – paklausiau jo .
- Todėl kad buvai bloga mergaitė . – nusišypsojo jis .
Jis suėmė mane už smakro ir grubiai pabučiavo , bandžiau priešintis , bet jo stiprios rankos vis traukė mane arčiau savęs. Spyriau Liam į jo tarpkojį , tai privertė jį atsitraukti. Tai buvo puiki proga bėgti nuo šio bepročio. Pradėjau bėgti link durų , bet jis mane sugavo ir nugriovė ant žemės , pajaučiau stipru skausmą nugaros srityje .
- Man patinka aršios . – sušnabždėjo jis .
- Paleisk mane ! – surikau.
- Tik ne šiandien . – nusijuokė jis .
Jis užlaužė mano rankas man už nugaros, suinkščiau iš skausmo. Kiek jis mane dar kankins?
- Man skauda. – pasiskundžiau .
- Paprašyk manęs kad paleisčiau .- ištarė jis valdingai.
- Prašau tavęs , paleisk mane.
- Ką sakei? – apsimetė jis , kad manęs negirdėjo .
- Maldauju paleisk mane . – maldavau jo.
- Gerai . – atsakė jis ir atsitraukė nuo manęs .
Tai per gerai , kad būtu tiesa , jis tiesiog ima mane ir paleidžia . Jis kažką sugalvojo . Sunkiai pakilau nuo grindų ir ramiai nuėjau prie durų , jos buvo užrakintos . Norėjau atsisukti ir jo paklausti kur raktai , bet kai atsisukau jo kambaryje neradau, tikriausiai jis nuėjo į vonią. Atsisėdau ant grindų ir laukiau jo sugrįžtant, nors iš tiesu tikrai nenorėjau, kad jis grįžtu, tegul vonioje jis paskęsta . Atsistojau ir nuėjau prie spintelės , atidariau jos stalčių ir radau jame pistoletą . Išsitraukiau pistoletą iš stalčiaus ir jau buvau pasiruošusi savižudybei . Aš nebe noriu toliau gyventi , noriu mirties . Mano širdis kraujuoja iš skausmo, nes aš suprantu tik tai kad aš myliu Liam, nesuprantu, kaip aš jam vis dar galiu kažką jausti. Jis daugiau nežinos ką jam jaučiu, nes būsiu mirusi , jis daugiau nejaus malonumo žvelgdamas į mano skausmo ašaras. Užtaisiau ginklą ir nuėjau iki veidrodžio kuris kabojo prie lovos . Žvelgiau į savo atvaizdą , jame mačiau mergina , kuri buvo palūžusi .
Nutaikiau ginklą tiesiai sau į smilkinį, norėjau šauti, bet mane sulaikė Liam ranką . Jis atėmė iš manęs ginklą ir skėlė man antausi . Žvelgiau jam į akis ir bandžiau įžvelgti bent lašeli žmogiškumo , bet jo nemačiau .
- Tu gal išprotėjai?! – jis suriko ant manęs .
- Aš noriu mirti. – ištariau bejausmiu balsu .
- Beprotė! – suriko jis
Liam sugriebė man už rankos , tikėjausi dar vieno smūgio , bet jis išsitraukė švirkšta su neaiškiu skysčiu . Pažvelgiau į ji klausiamu žvilgsniu .
- Nuo to pasijusi geriau . – nusišypsojo jis .
Jis įdūrė man į veną švirkšta ir suleido tą skysti . Aplinka man pradėjo suktis , jis suleido man narkotiku . Liam priėjo prie pat manęs ir pradėjo mane bučiuoti , aš jam nesipriešinau galbūt dėl to kalti narkotikai?Ap