ALONE

Nekenčiu tavęs!

- Ką tu čia veiki? – paklausiau aš , mano nuotaika kaip mat dingo.

Liam žvelgė į šią moterį pasimetusiu žvilgsniu. 

- Ką veiki su juo?! Tu ką girta? – paklausė ji priėjusi prie pat manęs.

- Atstok . Gal gali mane palikti ramybėje? – vos nešaukiau aš.

Liam prisitraukė mane arčiau savęs, jis apsivijo mano liemenį savosiomis rankomis. 

- Linda ką čia veiki? – paklausė Liam. 

Šiuo metu buvau , kaip mat sutrikusi , nejaugi jie pažįstami? Pažvelgiau į Liam nesusipratusiu žvilgsniu.

- Palik mano dukra ramybėje! – ištarė ji isteriškai. 

Liam pradėjo juoktis, jis paleido mane iš savo glėbio ir pradėjo juoktis kaip pamišęs. 

- Linda tavo dukra mirus. – kiek apsiraminęs jis tai ištarė.

- Tu meluoji. – ištarė ji sugniuždytu balsu.

- Aš ja pats nužudžiau. – ištarė jis bejausmiu balsu.

Tikriausiai po šių žodžių šiai moteriai plyšo širdis, po tokių įvykiu net ir pats girčiausias žmogus prablaivėja. 

- Ji manęs maldavo , kad palikčiau ją gyvą. Ji klaupėsi prieš mane ir maldavo dovanoti jai dar viena šansą. – nusijuokė jis.

- Liam užteks . – stengiaus kalbėti griežtai , bet žodžiai gavosi tokie silpni.

- Leisk man užbaigti mieloji. – nusišypsojo jis man. – Aš sukišau tavo dukrai į gerklę pistoletą ir spėk kas nutiko vėliau? 

Ši moteris tiesiog visa drebėjo nuo nervų, jos akyse kaupėsi ašaros. Man jos pasidarė velniškai gaila , ji ką tik sužinojo kad jos dukra mirus , nors ji turėjo vilties kad ji gyva. 

- Tu Idiote , kaip tu galėjai? Tavo tėvas neturėjo teisės atimti ką tik gimusios mano dukros! – suriko ji iš sielvarto.

Mano kojos drebėjo, jaučiausi silpna. Kaip mylimas žmogus gali pasikeisti per kelias akimirkas ir tapti toks žiaurus ir negailestingas? Aš maniau, kad jis pasikeitė. Dabar jei galėčiau suklupčiau ant žemės ir verkčiau , perimčiau visa šios moters skausmą sau. 

- Aš nuspaudžiau gaiduką ir iš tavo dukrelės nieko neliko. – nusišypsojo jis .

- Tu nesveikas! – surikau aš , dabar man buvo isterija. 

- Brangute ji nusipelnė mirties.- kalbėjo jis man lyg nieko nebūtu įvykę.

- Tu nesveikas. – atsitraukiau nuo jo. 

Pajutau, kaip mano veidu nurieda ašara, jis žudikas kaip ir jo tėvas. Kas būtu jei aš nebūčiau gyvenusi su jais ir būčiau atsidūrusi vargšės merginos vietoje? Atsakymą aš žinau puikiai , jis būtu be gailesčio mane nužudęs. Per kelias akimirkas pasaulis gali tave mesti per bortą, staiga tampi nereikalinga niekam. 

- Kur jos kūnas? – paklausė Linda per ašaras.

- Kodėl turėčiau sakyti tokiai kalei kaip tau? Tai tavo kaltė kad susilaukei nuo mano tėvo. – spjaute išspjovė jis šiuos žodžius. 

- Tu nužudei savo seserį? – paklausiau jo.

Dabar tai jau velniškai buvau sugniuždyta. Moteris pradėjo kukčioti, jai tikriausiai velniškai sunku. Priėjau prie Lindos ir ji suklupo jos rankos buvo įremtos į žemę. Priklaupau šalia jos ir apsikabinau per pečius. Aš suprantu, kaip jai sunku, to negalima apsakyti žodžiai. Ji dabar neturi net dukros kūno. 

- Tu beširdis, nesuprantu kaip tu negali suprasti kaip šiai moteriai sunku. – ištariau užkimusiu balsu, mano veidu tekėjo ašaros.

Išgirdau skardu Liam juoką. 

- Kaip tu gali juoktis nužudęs savo seserį, žinai ką tu ne ką geresnis už Zayn. – kalbėjau toliau. 

Linda pakilo nuo žemės ir žvelgė į Liam paraudusiomis nuo ašarų akimis. 

- Viena diena kas nors tave nužudys taip pat kaip tu nužudei mano dukra. – ištarė ji užtikrintai.

Liam tik šypsojosi , nejaugi jis mano, kad mirtis jam negresia? Juk mirtis gali laukti ant kiekvieno kampo. Linda atsisuko į mane.

- Bėk ten kur bus saugu. Nelik su juo. – apsikabino ji mane.

Linktelėjau , nes šį momentą man buvo labai sunku kalbėti. Linda apsisuko ir pradėjo žingsniuoti į priešinga puse nuo mūsų. Liam išsitraukė pistoletą ir nusitaikė į ją. 

- Beprotį ką tu darai!- sušukau aš.

Priėjau prie pat jo ir jo ginklas įsirėmė į mano krūtinę. Mano krūtinė kilnojosi nuo visų emocijų , kurias patyriau per šiandiena. 

- Savana pasitrauk į šoną aš nenoriu tavęs sužeisti. – ištarė jis suirzęs. 

- Maldauju nedaryk to. – iš mano akių vėl pradėjo tekėti ašaros. 

- Tu manęs nesustabdysi nuo to- tai ištaręs jis pastūmė mane. 

Kritau ant šaltos žemės, vienintelis garsas kurio nenorėjau girdėti , tai kai Liam nuspaudžia gaiduką ir nušauna šia nekalta būtybe. 

Ką girdžiu šiuo metu? Girdžiu rauda kuri veržiasi iš mano krūtinės. Kodėl visi aplinkui mane miršta , kodėl aš turiu matyti mirštančius žmones. Ir kas svarbiausia vis dar negaliu suvokti kaip gali nužudyti žmogų su kuriuo tave sieja kraujo ryšys. 

- Kelkis nuo žemės, eime namo. – ištarė Liam valdingai.

- Palik mane ramybėje. – sušnabždėjau aš.

- Nedaryk man gėdos kelkis. – šie jo žodžiai buvo ištarti irzliai.

- Eik Velniop! Nekenčiu tavęs! – pradėjau šaukti.

- Kai susiprotėsi , kad čia ant žemės klūpanti atrodai beviltiškai grįžk namo. – sumurmėjo jis .

Ką jis tik tiek sugebėjo man pasakyti ir nueiti? Ar jis pats suvokia ką jis pasakė man? Nejaugi jis mano, kad jis yra šio pasaulio valdovas ir jis be kada gali atimti žmonių gyvybes? 

Tik vienas Dievas gali mane dabar suprasti , kaip man sunku viduje. Kodėl mylėti yra taip sunku, žmogus gali žudyti prie tavęs bet tas jausmas niekur nedings. Aš taip jo nekenčiu ir tuo pačiu myliu. Kad ir kiek kartu tikėjau, kad jis pasikeis , bet mano tikėjimas mane apleido.

Užmerkiau akis ir prašiau Dievo padėti man, nebenoriu daugiau tokio gyvenimo. Jau viena akimirka galvojau , kad pagaliau viskas baigėsi , bet galiausiai vėl viskas prasidėjo iš naujo. 

Niekada nenorėjau pradėti karo su mylimu žmogumi , bet regis teks. 

- Dieve suteik man stiprybės. – sušnabždėjau tyliai ir pakilau nuo žemės.